Pastaraisiais metais arbūzo ir feta sūrio salotos taip išpopuliarėjo, kad nepastebėti šio derinio pasidarė tiesiog neįmanoma. Salotų variantų daugybė, ir kiekvienas gali rinktis tą, kuris jam/jai atrodo pats pačiausias. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko pieš porą metų Nidos pasiūlyta idėja patiekti arbūzą su feta sūriu kaip užkandį, tinkamą valgyti pirštais. Nesistebiu, kad būtent šio žavingai atrodančio patiekalo nuotrauka papuošė knygos Izraelio skoniai viršelį.
Aš pati arbūzą su feta sūriu atradau bene prieš trejetą metų. Ką ir bekalbėti - derinys labai geras ir... stulbinančiai paprastas. Šiandien neturiu tikslo pateikti kokį nors negirdėtą neregėtą salotų variantą, o tiesiog apie jas priminti ir surašyti jų gaminimo principus - o tuo pačiu galbūt padrąsinti eksperimentuoti tuos, kurie dar nėra išmėginę šio gėrio. Patikėkite, karštą vasaros dieną arbūzo ir feta sūrio salotos bus tikra atgaiva, ir jūs didžiuositės savimi, kad ryžotės jas paruošti :)
Nuotrauka Kristinos
Norėdama išsiaiškinti kertinius patiekalų gaminimo principus, pirmiausia stengiuosi sužinoti jų kilmės vietą ir atsiradimo aplinkybes. Pasakysiu atvirai: šiuo atveju tai beveik neįmanoma. Arbūzo ir feta sūrio salotos dažnai įvardijamos kaip Viduriniųjų Rytų arba Viduržemio jūros regiono patiekalas, o atskiri šaltiniai jas priskiria Persijos (Irano), Graikijos, Turkijos, Izraelio, Jordanijos ir kitų šalių virtuvėms. Man atrodo bene logiškiausia arbūzo ir feta sūrio salotų atsiradimo vieta laikyti (ar, tiksliau, įsivaizduoti esant) Graikiją, nes: 1) čia yra feta sūrio gimtinė; 2) čia gyvuoja sena tradicija arbūzą, feta sūrį ir duoną patiekti pusryčiams. Žinoma, ši teorija turi aibę trūkumų. Pirmiausia, feta sūris daugeliu atveju gali būti - ir yra - keičiamas kitų rūšių ožkų ir/ar avių pieno sūriais (tarkime, Kipro receptai siūlo arbūzą patiekti su halloumi sūriu). Antra, valgyti pusryčiams arbūzą, baltą sūrį ir duoną įprasta ir Rytų šalyse, kaip antai Turkijoje ar Irane. Taigi, konkretaus, tikslaus ir aiškaus atsakymo, kada, kur ir kaip arbūzas buvo pradėtas valgyti su feta tipo sūriu, aš neturiu, o galbūt jo ir nėra.
Vienok mano mini-tyrinėjimai vis dėlto davė šiokios tokios naudos, nes tapo visiškai aišku, jog neva egzotiškas ir iš pirmo žvilgsnio naujoviškas saldaus arbūzo - sūraus feta sūrio derinys iš tikrųjų yra senas reikalas. Tiesa, daugelis vakariečių apie jį sužinojo sąlygiškai neseniai - į Ameriką ir Vakarų Europą salotos atėjo į madą maždaug prieš 15 metų. Garsi amerikiečių šefė ir daugelio kulinarinių knygų autorė Rozanne Gold yra ambicingai pareiškusi, esą 1997 m. birželį New York Times gastronomijos skiltyje būtent ji pati pirmoji paskelbė arbūzo, feta sūrio ir juodųjų alyvuogių salotų receptą, o "visa kita tėra istorija". Neturiu po ranka nei senų New York Times komplektų, nei entuziazmo tikrinti šį faktą, bet panašu, kad tai gali būti tiesa, nes Rozanne Gold nurodyta data apytikriai sutampa su laiku, kai vakariečiai atrado arbūzo ir feta sūrio salotas.
Nuotrauka Kristinos
Antrasis dalykas, kurį supratau skaitinėdama straipsnius ir straipsnelius apie arbūzą ir feta sūrį - tai, kad pačios paprasčiausios ir tradiciškiausios salotos susideda vos iš 2 ingredientų - arbūzo ir sūrio. Sakoma, kad tokioms salotoms pakanka visko - sūrumo, saldumo, aštrumo, traškumo ir sultingumo. Graikai ir rytiečiai jas gana dažnai (bet ne visuomet) gardina (ar tiesiog papuošia estetiniais sumetimais) tokiomis prieskoninėmis žolelėmis kaip mėtos, bazilikai ar petražolės, ir kai kada pašlaksto alyvuogių aliejumi. Atrodo, jog už daugumos kitų papildomų ingredientų (pipirų, balzaminio acto, citrinos sulčių, svogūnų, kaparių, alyvuogių, agurkų, pomidorų, rukolos salotų ir t.t.), kurie figūruoja įmantresnėse šių salotų versijose, stovi išradingi virtuvių šefai ir šiaip eksperimentuoti nevengiantys žmonės. Aš manau, kad daugelis jų siūlomų salotų vertos dėmesio ir išbandymo, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kad dėl kokių nors priežasčių atsisakę vieno ar kito papildomo ingrediento, nieko neprarasite. Tarkime, jeigu nemėgstate alyvuogių, vengiate pusryčiams valgyti žalius svogūnus, esate alergiški pomidorams arba negalite įsiūlyti žalių rukolos lapelių savo vaikams - tai dar ne priežastis atsisakyti šio puikaus užkandžio. Tiesiog ant arbūzo užtrupintas feta sūris bus kuo puikiausias pasirinkimas, o pridėję į lėkštę tokių ingredientų, kurios mėgstate ir/ar galite valgyti, turėsite vis naują salotų versiją.
Aš pati labiausia mėgstu arbūzo ir feta sūrio salotas be jokių papildomų ingredientų, išskyrus prieskonines žoleles. Pomidorai, agurkai ir kitos daržovės man užgožia puikaus saldžiai sūraus derinio grynumą, todėl aš jų į savo salotas nededu. Šioje vietoje jūs, žinoma, mano pavyzdžiu sekti neprivalote, bet tam, kad salotos pasisektų, kelių taisyklių laikytis vis dėlto reikėtų. Pirmiausia, jeigu gyvenate Lietuvoje, gaminkite salotas vasarą ir tik tuomet, jeigu pasisekė nusipirkti sultingą ir labai saldų arbūzą. Jeigu arbūzas bus žolės skonio, gero rezultato nelaukite: neliks sūrumo ir saldumo kontrasto, o kartu ir jokio valgymo malonumo. Antra, gerai atšaldytas arbūzas karštą dieną bus žymiai gaivesnis negu šiltas. Trečia, negaminkite salotų iš anksto - arbūzas pavandenys, sūris sumirks, o salotos neteks savo žavesio. Jeigu labai norite pasiruošti salotas iš anksto, verčiau iš arbūzo išrinkite sėklas ir sudėkite į vieną dubenį, sūrį supjaustykite ar sutrupinkite į kitą dubenį, viską dėkite į šaldytuvą, o salotas sumaišykite tik prieš pat tiekiant valgį į stalą. Ketvirta, rinkitės kuo gardesnį ir kokybiškesnį sūrį - Lietuvoje feta sūris iš ožkų ir avių pieno kainuoja nemažai, kur kas daugiau negu įvairūs jo pakaitalai iš karvės pieno, bet šiuo atveju investuoti verta. Gaminant šias salotas geriau jau naudoti mažiau geresnio skonio sūrio, negu daugiau ir prastesnio - juk komponuojant patiekalą iš 2 ingredientų, abejotinos produktų kokybės niekaip nepaslėpsi.
Nuotrauka Kristinos
Arbūzo ir feta sūrio salotos
Ingredientai:
Ingredientų proporcijas rinkitės pagal savo skonį.
Saldaus ir sultingo arbūzo
Feta arba kitokio ožkų ir/ar avių pieno sūrio
Nebūtinai: prieskoninių žolelių (mėtų, bazilikų ar petražolių)
Nebūtinai: alyvuogių aliejaus
Nebūtinai: mėgstamų priedų (žr. pastabas aukščiau)
Nebūtinai: duonos (patiekiant)
- Iš arbūzo išrinkite sėklas ir minkštimą supjaustykite gabaliukais. Feta sūrį sutrupinkite arba supjaustykite gabaliukais. Proporcijas rinkitės pagal savo skonį, bet rekomenduočiau sūrį naudoti kaip prieskonį, t.y. geriau, kad jo būtų kur kas mažiau negu arbūzo.
- Feta sūrį suberkite ant paruošto arbūzo arba (jeigu naudojate gilesnį indą) susluoksniuokite su juo. Salotų geriau nemaišykite, nes arbūzas apsivels sūriu ir atrodys ne itin estetiškai.
- Jeigu norite, salotas pagardinkite smulkintomis petražolėmis, mėtų ar bazilikų lapeliais, galite jas apšlakstyti ir geros kokybės alyvuogių aliejumi.
- Šios salotos tradiciškai traktuojamos kaip pusryčių patiekalas arba savarankiškas užkandis, bet jas galima gaminti ir kaip garnyrą. Jeigu norite, į jas galite dėti papildomų ingredientų ir prieskonių pagal savo skonį, bet atsiminkite, jog patiekiant salotas pusryčiams, į jas nededama svogūnų. Tradiciška prie šių salotų patiekti ir šviežios duonos.
