Rytietiškos keptų paprikų salotos

Galų gale susiruošiau papasakoti jums apie šias rytietiškas salotas. Salotas, kurias sąžiningai gaminu kiekvieną rudenį. Salotas, kurias ragaujant net nežinia kelintąjį kartą, vis dar norisi užsimerkti iš malonumo. Salotas, apie kurias prašnekus taip ir knieti giedoti ditirambus, net pamiršus tokį žodį kaip objektyvumas. Salotas, kurias nuoširdžiai rekomenduoju visiems, kurie mėgsta paprikas ir iš jų pagamintus valgius.

Nuotrauka Kristinos

Keptų paprikų ir pomidorų salotos, vadinamos hmiss, felfla, chleta, taktouka ir kitokiais mūsų ausiai egzotiškais arabiškais vardais, yra ypač populiarus daržovių užkandis Šiaurės Afrikos šalyse - Alžyre, Tunise, Maroke. Skirtinguose regionuose jos gali būti šiek tiek skirtingo skonio: vienur labai švelnios, netgi be česnako, kitur - aštrios, gausiai pagardintos aitriąja paprika, vienur beveik be jokių papildomų prieskonių, kitur pagardintos kmynais, kuminu, kalendromis ir t.t. Tačiau dėl vieno dalyko sutariama visame regione: šių salotų pagrindą turėtų sudaryti saldžios žaliosios ir raudonosios paprikos, kurių ankštys siauros ir pailgos. Vienas iš argumentų, lemiančių tokį pasirinkimą - įsitikinimas, jog pastarosios esą kvapesnės už savo apvalių formų giminaites. Tačiau aš savo kailiu įsitikinau, kad tai toli gražu ne vienintelis pailgų, siaurų paprikų ankščių privalumas. Štai dar dvi, mano manymu, esminės priežastys, kodėl reikėtų paieškoti pailgų paprikų ankščių, užuot rinkusis tas, kurios dažniausia pardavinėjamos mūsų prekybos centruose:

Nuotrauka Kristinos

1) orkaitėje iškepus pailgas paprikas, storoka jų odelė atšoka žymiai geriau negu plonytė apvaliųjų paprikų, todėl ją nulupti kur kas lengviau;

2) iškepusios pailgos paprikos, kitaip negu apvalios, neturi jokio karstelėjančio prieskonio, atvirkščiai, yra ryškaus, salstelėjusio skonio, todėl salotos su jomis būna ypač švelnios.

Aš jau daug metų pailgas saldžias paprikas rudenį perku iš vienos ūkininkės, prekiaujančios mobiliame ūkininkų turgelyje, kas penktadienį vykstančiame mūsų rajone. Ir taip, esu gaminusi šias salotas iš apvalių saldžiųjų paprikų, kurių visuomet galima įsigyti artimiausiame prekybos centre. Salotos su jomis būna neblogos, bet, palyginus su tomis, kurios gamintos iš pailgų paprikų, vis dėlto akivaizdžiai prastesnio skonio. Ypač didelį skirtumą pajus tie, kurios erzina specifinis paprikų kartumas - jiems salotas rekomenduoju gaminti tik iš pailgų paprikų ankščių.

Nuotrauka Kristinos

Šį patiekalą pagaminti nesudėtinga, bet... Nemeluosiu - laiko reikia daugiau negu gaminant paprastas salotas, ypač jeigu naudosite prasčiau besilupančias apvalias paprikas. Man visas procesas užtrunka maždaug 2 valandas. Tiesa, aš salotas gaminu bent iš 3-4 didelių skardų keptų paprikų. t.y. kelis kartus didesnio ingredientų kiekio, negu nurodžiau recepte, be to, visus ingredientus per tiek metų jau išmokau dėti "iš akies". Recepte nurodžiau gana kuklius ir kiek įmanoma tikslesnius produktų kiekius. Tiek jų visiškai užteks, kad įsitikintumėte, ar keptų paprikų salotos jums tinka ir patinka, be to, jas pagaminsite kur kas greičiau.

Keptų paprikų salotos dažnai puošiamos alyvuogėmis, rečiau - kietai virtais kiaušiniais, citrina, kalendrų lapeliais ir kt. O štai arabiška duona - ištikima šių salotų palydovė. Bene įprasčiausia prie jų patiekti kesra duoną, nors aš šį kartą kepiau gėlės pavidalo khobz eddar duoną su sėklomis (receptą pažadu paskelbti kitame įraše). Arabišką duoną galite nesunkiai iškepti per tą laiką, kol ruošite salotas. Na, o jeigu duonos kepimas nėra jūsų stichija, rinkitės prancūzišką batoną - kadangi Šiaurės Afrikoje ilgus metus šeimininkavo prancūzai, bagetės čia prigijo ir išpopuliarėjo. Skanaus!

Nuotrauka Kristinos

Rytietiškos keptų paprikų salotos

Ingredientai: (maždaug 4-6 porcijoms)

6 žalios saldžiosios paprikos, geriau pailgos

4 raudonos saldžiosios paprikos, geriau pailgos

4-6 gerai sunokę pomidorai

2-3 skiltelės česnako

Nebūtinai: aitriosios žaliosios paprikos ankštelė

Druskos (pagal skonį)

Alyvuogių aliejaus (pagal skonį)

Nebūtinai: alyvuogių (salotoms papuošti)

Arabiškos duonos arba prancūziško batono (patiekiant; aš patiekiau su khobz eddar duona)

1. Paprikas nuplaukite, nusausinkite, perpjaukite išilgai, išimkite sėklas ir kotelius, pabarstykite druska ir pašlakstykite aliejumi. Sudėkite į negilią, kepimo popieriumi išklotą skardą odele į viršų ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200-250ºC. Orkaitę geriausia įjungti grilio režimu, skardelę su paprikomis dėti kuo aukščiau, kad kaitinimo elementai būtų prie pat paprikų. Kepkite apie 7-10 min. ar ilgiau, kol ant paprikų pasirodys juodų dėmių, o jos pačios suminkštės. Iškeptas paprikas sudėkite į dubenį, pastarąjį sandariai uždenkite. Kai paprikos atvės, nuo kiekvienos puselės nulupkite atšokusią odelę, o pačias paprikas supjaustykite juostelėmis. Jeigu dubenyje liko iš paprikų ištekėjusio skysčio, jį supilkite į nuluptas ir supjaustytas paprikas.
2. Pomidorus nuplaukite, ties koteliu bei ties viršūnėle įpjauti kryžmai, nuplikinkite verdančiu vandeniu, maždaug po 5 min. perliekite šaltu vandeniu ir nulupkite atšokusias odeles. Nuluptus pomidorus susmulkinkite ir dėkite į keptuvę be jokių riebalų. Maišydami virkite, kol padažas kiek sutirštės. Sudėkite smulkintas paprikas, supilkite jų sultis. Retkarčiais pamaišydami kaitinkite, kol nugaruos didžioji skysčio dalis. Jeigu norisi vientisesnės tekstūros, paprikas galima patrinti šakute. Daržovėms baigiant kepti, sudėkite prieskonius: trintą česnaką, druską ir, jeigu naudosite, aitriąją papriką. Pačioje pabaigoje, jau nukaitę salotas, į salotas įmaišykite kelis šaukštus geros kokybės alyvuogių aliejaus.
3. Jeigu norite, salotas papuoškite alyvuogėmis. Valgykite kaip užkandį šiltas arba šaltas su arabiška duona arba prancūzišku batonu.

Nuotrauka Kristinos

Apie recepto šaltinius: šias salotas gaminu taip seniai, kad recepto šaltinių neprisimenu prie geriausių norų; vienas iš naujesnių ir naudingesnių įrašų apie patiekalo variantus čia.

Apelsinų ir migdolų pyragas

Kai prieš porą metų Kristina (o taip, turiu ne vieną puikią draugę šiuo gražiu vardu:) atvežė dovanų šiandieninį įrašo herojų - apelsinų ir migdolų pyragą, jo paragavusi pirmą kartą turėjau tik vieną komentarą: tobulas. Čia vienas iš tų neįspūdingos išvaizdos, bet nuostabaus skonio kepinių, kurį labai rekomenduoju išmėginti. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartą paragavę, vėliau kepsite jį dar ne kartą. Ypač žiemą, kai citrusiniai vaisiai būna geriausi.

Nors pyrago receptas atkeliavo iš Darin Allen knygos, tačiau jo autorė yra profesionali šefė Sophie Grigson, pavadinusi kepinį Tuniso apelsinų pyragu (angl. Tunisian Orange Cake). Receptas labai vykęs, todėl jį, iliustruotą geresnėmis ar prastesnėmis nuotraukomis, aptikti galima ne viename britų tinklaraštyje.

 

Nuotrauka Kristinos

Tačiau mane dominęs klausimas buvo štai toks: kiek šis pyragas iš tiesų priklauso Tuniso virtuvei? Atlikusi nedidelį ir į moksliškumą nepretenduojantį tyrimą sužinojau, kad Tunise iš tiesų kepamas tradicinis apelsinų pyragas, kuris ten vadinamas gâteau à l'orange, gâteau Tunisien à l'orange (prancūziškai) arba khobzet bordguèn (arabiškai; pažodžiui: apelsinų duona). Kiek pastebėjau, Tunise šiam pyragui dažniau naudojami kietagrūdžių kviečių miltai, semolina (kietagrūdžių kviečių manų kruopos), kukurūzų kruopos, kur kas rečiau - migdolai. Apelsinai taip pat dažnai naudojami visi, t.y. jie kartu su visomis žievelėmis (virti arba nevirti) sutrinami į tyrę ir įmaišomi į tešlą. Na, bet iš esmės vieno nusistovėjusio recepto, reprezentuojančio Tuniso apelsinų pyragą, neaptikau, todėl nusprendžiau, kad Sophie Grigson pasiūlytasis turi lygiai tokią pat teisę vadintis tunisietišku, kaip ir šimtai kitų, į jį panašių (nors gal tiksliau vis dėlto būtų sakyti, kad tai Tuniso įkvėptas apelsinų pyragas).

Taigi, sau pasižadėdama ateityje išbandyti ir kitus Tunise kepamus apelsinų pyrago variantus, šįkart siūlau išsikepti laiko, namiškių ir draugų jau patikrintą gardėsį. O kad jau tai pirmasis įrašas šiais Naujais metais - tai linkiu, kad jie Jums būtų nuostabūs, laimingi, kupini gražiausių spalvų, skonių ir patirčių - tokie, apie kuriuos būtų galima pasakyti - like a piece of cake - geriausia prasme:)

 

Nuotrauka Kristinos

Apelsinų ir migdolų pyragas

Ingredientai:

50 g maltų džiūvėsėlių

100 g maltų migdolų (blanširuotų, t.y. be rudos luobelės)

1½ a.š. kepimo miltelių

200 g cukraus

200 ml neutralaus skonio aliejaus (recepto autorė siūlo saulėgrąžų)

4 kiaušiniai

1 apelsino ir ½ citrinos nutarkuota žievelė

Sirupui:

1 didelio apelsino sultys

1 citrinos sultys

75 g cukraus

2 gvazdikėliai

1 cinamono lazdelė

Nebūtinai: plaktos grietinėlės ar graikiško jogurto (patiekiant)

1. Nedideliame dubenyje sumaišykite džiūvėsėlius, maltus migdolus ir kepimo miltelius. Didesniame dubenyje išplakite kiaušinius, cukrų ir aliejų. Į plakinį įmaišykite sausus ingredientus bei nutarkuotą apelsino bei citrinos žievelę. Masė bus gana skysta - taip ir turi būti.
2. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą, aliejumi pateptą ir džiūvėseliais pabarstytą kepimo formą (rekomenduojama 20 cm diametro). Dėkite į 180°C karštumo orkaitę ir kepkite 45-60 min., arba kol į kepinio centą įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus visiškai sausas. Šis pyragas pakyla labai nedaug, dėl to nuogąstauti nereikia.
3. Kol kepa pyragas, išvirkite sirupą: šviežiai išspaustas citrinos ir apelsino sultis perkoškite per tankų sietelį, supilkite į prikaistuvį, sudėkite cukrų, gvazdikėlius ir cinamono lazdelę. Užvirinkite, virkite 3 min., tuomet nukaiskite ir palikite atvėsti.
4. Iškepusį pyragą išimkite ir palikite, kad šiek tiek atvėstų. Dar šiltą subadykite jį šakute ar mediniu pagaliuku ir sulaistykite sirupu. Stenkitės jį paskirstyti kuo tolygiau.
5. Jeigu norite, pyragą galite papuošti prieskoniais, kurie virė sirupe (cinamono lazdele, gvazdikėliais) arba skrudintomis migdolo plokštelėmis, tačiau tai nėra būtina. Patiekiant prie pyrago galima pasiūlyti plaktos grietinėlės arba graikiško jogurto.
6. Pridengtas, vėsioje vietoje laikomas pyragas gali stovėti porą savaičių ar net ilgiau - su laiku jo skonis beveik nesikeičia, o tiek, kiek keičiasi, tai tik į gerąją pusę:) 

Recepto šaltinis: Darin Allen, Ballymaloe Cookery Course, London: Kyle Books, 2011, p. 448-449. Šį receptą su kiekvieno žingsnio nuotraukomis galima rasti čia.