Plaučių blynai

Kulinarinius žurnalus aš perku ypač retai - gal kokį vieną kas 2-3 metus. Ir ne todėl, kad jie brangūs (nors dėl to irgi :). Tiesiog dauguma ten spausdinamų receptų atitinka paskutinį gastronominių madų žodį ir prasilenkia su mano interesų sfera, į kurią pirmiausia patenka klasikiniai, tradiciniai, senamadiški, vintažiniai, retro ar panašiais žodžiais vadinami valgiai. Na, o pirkti leidinį dėl vieno ar poros receptų man nekyla ranka - esu iš tų, kurie panašiais atvejais mieliau naudojasi skaityklų paslaugomis. Užtai į mano namus patenkantys leidiniai saugomi ilgai ir yra, kaip sakoma, daugkartinio naudojimo.

Nuotrauka Kristinos

Šiandieninis patiekalas atkeliavo iš 2010 m. išėjusio žurnalo Moters savaitgalis - anuomet pirmasis jo numeris buvo skirtas blynų temai. Kaip skelbia leidinio paantraštė, čia sutilpo 100 įvairiausių blynų idėjų. Bet mano dėmesį labiausia patraukė skiltys, skirtos žurnalo svečiams - jose žinomi žmonės dalinosi mėgstamais, daugiau ar mažiau tradiciniais savo šeimų receptais. Kai kurie senamadiškų blynų aprašymai skambėjo negirdėtai ir išties įdomiai, kai kurių receptų jau seniai ieškojau, tad žurnalas atsidūrė mano pirkinių krepšyje. Turiu jį iki šiol ir, kaip matote, sėkmingai eksploatuoju :)

Nuotrauka Kristinos

Plaučių blynus išsikepti taipogi pasiūlė žurnalo viešnia, žinoma Lietuvos politikė ir daugiavaikė mama Aurelija Stancikienė. Paminėjusi, jog virtuvėje mėgsta išbandyti visokias naujoves, ji vis dėlto pirmenybę atidavė paveldėtam receptui. Štai ištrauka iš ponios Aurelijos pasakojimo:

Šiuos blynelius išmokau kepti iš močiutės. Skanesnių bei įdomesnių blynelių recepto dar niekur neradau! Jums reikės galvijų plaučių (tinka ir kiaulės). Juos sudėkite į polietileninį maišelį, įpilkite vandens, užriškite ir gerai išteliūškuokite, kad iš plaučių išbėgtų kraujas. Plaučius išvirkite, atvėsinkite ir sumalkite mėsmale. Masę apkepkite su svogūnu, įberkite druskos, pipirų, petražolių. Šią masę dėkite į jums patinkančių blynelių tešlą ir išmaišykite. Ruošiant tešlą blyneliams, siūlyčiau pilti ne vandens, o alų. Jame yra mielių, todėl blyneliai būna purūs ir minkšti. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite nedidelius blynelius. Patiekite su grietine.

Nuotrauka Kristinos

Toks tad bazinis plaučių blynų receptas. Tarp kitko, recepto pateikėja juos pavadino "Babytės" blyneliais - labai gražu, bet, deja, ne itin patogu tiems, kurie receptų ieško internete. Tad iškilo poreikis pavadinimą patikslinti. Iš pradžių užrašiau blynai su plaučiais. Iškart pastebėjau juokingą dviprasmybę, bet visiškai nesisekė nuo jos atitolti. O kaip pasakyti geriau? Plautiniai blynai? Plaučių blynai? Tebūnie. O gal jūsų šeimoje šis patiekalas gaminamas nuo senų senovės, tad galėtumėte man pasufleruoti liaudišką jo pavadinimą?

Jeigu aš pažinočiau ponią Aureliją, turėčiau ne vieną klausimą apie šiuos blynus. Pavyzdžiui, kurioje Lietuvos vietovėje gyveno močiutė, iš kurios paveldėtas receptas? Internetas byloja, kad politikės šeima kilusi nuo Panevėžio, tačiau vien dėl to daryti prielaida, jog blynai aukštaitiški, būtų aiškiai per drąsu. Kažin, ar šie blynai buvo priskiriami sezoniniams patiekalams, t.y. kepami tik šaltuoju metų laiku, kai kaimuose vykdavo skerstuvės? Domintų mane ir visokios smulkmenos, susijusios su blynų receptūra. Pavyzdžiui, ar tikrai juos geriausia ir tradiciškiausia kepti ant aliejaus? Nepažįstu nė vienos vyresnės kartos moters, ypač gyvenančios kaime, kuri blynų kepimui naudotų kitokius riebalus negu taukus. Juk jų ūkininkai prisiruošdavo patys, o aliejų tekdavo pirkti, ir dažniausia tas būdavo daroma pasninkų metu. Bet... kadangi neturiu garbės būti pažįstama su moterimi, kurios receptu šiandien remiuosi, daug kur tenka pasikliauti savo nuojauta, spėjimais ir patirtimi.

Nuotrauka Kristinos

Pasakysiu iš karto: šie blynai išties labai gardūs, nė kiek ne prastesni už pernai mano išgirtus pyragėlius su plaučių įdaru. Didžiausio prielankumo jie sulaukė iš sūnaus, kuris "blynus su mėsa" kerta pasigardžiuodamas, dalindamas komplimentus į dešinę ir į kairę. Nors pagal instrukcijas paruoštus plaučius galima dėti į bet kokią tešlą (ko gero net į čirvinių blynų, jei tik ji ne per saldi), aš užmaišau pačią paprasčiausią ir savo mėgstamiausią su pasukomis ir kepimo milteliais. Su tokia tešla aš dažniausia kepu Močiutės Ievos blynus su obuoliais, tačiau sklindžiai su plaučiais irgi būna puikūs - minkšti ir purūs. Prisipažinsiu: su alumi šių blynų kepusi nesu. Pirmiausia, aš pati nemėgstu alaus. Antra, nenorėdama veltis į ilgas diskusijas su vaiku, į blynus nededu ne tiktai alaus, bet dažniausia - ir svogūnų bei petražolių. Juk kas nori, žalumynų gali užsibarstyti ant viršaus, ar ne? Žemiau užrašysiu savąjį blynų variantą tiems, kurie nemėgsta eksperimentuoti ir pasikliauna mano rekomendacijomis. Visi kiti gali susikurti savąjį plaučių blynų receptą, remdamiesi originaliomis ponios Aurelijos instrukcijomis. Sėkmės!

Nuotrauka Kristinos

Plaučių blynai

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

Plaučiams paruošti:

Ne per didelio plaučių gabalo (maniškis svėrė 350 g nevirtas ir apie 220 g išvirtas bei susmulkintas)

Prieskonių (lauro lapo, kelių kvepiančiųjų pipirų žirnelių, petražolės šakelės ir pan.)

1 svogūno

Taukų arba aliejaus (susmulkintiems plaučiams apkepti)*

1-2 v.š. smulkintų petražolių

Druskos ir pipirų (pagal skonį)

Blynams:

2 v.š. sviesto

1 v.š. cukraus

½ a.š. druskos (arba pagal skonį)

2 kiaušiniai

~ 2 puodeliai (1 puodelis - 250 ml) pasukų, kefyro, rūgpienio arba natūralaus jogurto

~ 1-1½ puodelio paruoštų plaučių

2 a.š. kepimo miltelių

1-1½ puodelio kvietinių miltų

Taukų arba aliejaus (kepimui)

Grietinės (patiekiant)

1. Paruoškite plaučius; šį darbą galima padaryti ir iš vakaro. Plaučius gerai nuplaukite (aš kelias valandas pamirkau šaltame vandenyje, keliskart jį pakeisdama). Sudėkite į puodą, užpilkite švariu vandeniu, lengvai pasūdykite, įdėkite prieskonių (lauro lapą, kvepiančių pipirų ir pan.). Gerai išvirkite. Aš paprastai plaučius apie 45 min. verdu greitpuodyje, paprastame puode turbūt reikėtų virti iki 2 val. ir plaučius kažkaip paslėgti, kad nekiltų į viršų. Svarbu, virti tiek, kad plaučiai taptų minkšti, ir iš jų būtų galima nesunkiai išimti gyslas. Išvirusius plaučius atvėsinkite - kad neapdžiūtų, geriausia juos palikti tame pačiame vandenyje, kuriame virė. 
2. Kai plaučiai atvės, juos paruoškite malimui - nulupkite plėves ir išimkite kietas gyslas. Plaučius sumalkite mėsmale arba labai smulkiai sukapokite - peiliu arba uždarame elektrinio smulkintuvo indelyje.
3. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek riebalų (aš naudoju šaukštą taukų). Pakepinkite susmulkintą svogūną, tada sudėkite paruoštus plaučius. Pagal skonį pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Patroškinkite, kol visi skoniai persimaišys, pabaigoje sudėkite petražoles. Palikite, kad atvėstų.
4. Užmaišykite blynus. Sviestą ištirpinkite; aš paprastai tai darau dideliame metaliniame dubenyje, kuriame bus maišomi blynai. Į tirpintą sviesta sudėkite cukrų ir druską, įmuškite kiaušinius ir supilkite pasukas (ar kitą pasirinktą rauginto pieno produktą). Viską išplakite, geriausia šluotele. Sudėkite paruoštus plaučius ir išmaišykite. Kepimo miltelius sumaišykite su 1 puodeliu miltų; kepimo miltelių kiekio nemažinkite, nes šių blynų tešla sunki ir gali prastai iškilti. Miltus suberkite į skystus ingredientus ir atsargiai, geriausia silikonine mentele, pamaišykite - bet tik tiek, kad nesimatytų sausų miltų. Neplakite ir nepermaišykite tešlos - ji turi gana tiršta ir ne visiškai glotni, šiek tiek "gumbuota". Jeigu tešla atrodo labai skysta, įmaišykite dar apie pusę puodelio miltų (tešlos tirštumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar naudosite skystas pasukas, ar tirštą jogurta, didelius ar mažus kiaušinius ir pan.). Palikite apie 15 min., kad pabrinktų.
5. Keptuvėje įkaitinkite riebalus (aš naudoju taukus). Dėkite po šaukštą tešlos, suformuodami nelabai didelius blynus. Kepkite ant vidutinės ugnies, kol viena blynų pusė taps rusvai auksinės spalvos, tuomet apverskite ir baikite kepti.
6. Iškeptus blynus tiekite tuojau pat su grietine ir, jeigu norite, kitais priedais (man gardu užbarstyti smulkintų svogūno laiškų).

* Originaliame recepte siūloma naudoti aliejų, bet aš dažniausia naudojusi kiaulienos taukus - riebalus, kur kas būdingesnius lietuvių virtuvei. Pasakysiu atvirai: blynai (ne tik šie, bet ir, pavyzdžiui, bulviniai), kepti ant taukų yra skanesni ir iškepa gražiau. Prieš porą metų, ruošdama įrašą apie kaša varniškes ir žydišką šmalcą, pamėginau surasti internete prieinamų, kuo naujesnių studijų bei diskusijų, kuriose mokslininkai lygina įvairias kepimui naudojamas riebalų rūšis. Neaptikau nė vienos, kuriame aliejus būtų nugalėjęs taukus. Anot mokslininkų, šalto spaudimo aliejaus, naudojamas salotoms, yra nuostabus, tačiau nuo aukštų temperatūrų jis skyla ne į pačias geriausias sudedamąsias dalis (netgi rafinuotas ir skirtas kepimui - pavyzdžiui, žemės riešutų). Diskusijoje dalyvavę chemikai prisipažino, jog jie patys savo namuose kepimui naudoja tik gyvulinės kilmės rebalus - taukus ir/arba lydytą sviestą (ghi), ir rekomenduoja tą daryti kiekvienam, kas dar nėra apsisprendęs, ką rinktis. Jie kritikuoja dietologų teiginius, jog naudoti aliejų neva tai sveikiau ir yra įsitikinę, kad tai - sąmoningas ar nesąmoningas žmonių klaidinimas. Nuo to laiko, gamindama mėsiškus patiekalus, aš beveik visada naudoju taukus, lajų arba sviestą - ir todėl, kad tai atitinka tradicinės virtuvės principus, ir todėl, kad daug patiekalų, iškeptų ant taukų, yra tiesiog skanesni, ir todėl, kad chemikų argumentai man pasirodė įtaigesni negu dietologų (prisiminkime neseną skandalą, kai Lietuvos mokyklose jie siūlė sviestą pakeisti margarinu ir suprasite, jog sveikos mitybos teorijomis ir jų atstovais beatodairiškai tikėti nereikėtų). Jūs, žinoma, laikykitės savo filosofijos, įsitikinimų ir mitybos linijos - jeigu manote, kad aliejus yra geriau, tai jį ir naudokite.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Moters savaitgalis. 100 patiekalų: Blynai. 2010 m., Nr. 1, p. 14.

Saldūs cukinijų blynai

Vieną savaitgalį, atvažiavę aplankyti tėvų, užtikome mamą, pietums kepančią blynus. Atrodė blynai kaip blynai, bet paragavusi supratau, jog apsigavau. Tai pasirodė esą cukinijų blyneliai - minkšti, ploni, saldūs, tiesiog tirpstantys burnoje. Jau beveik pamirštas skonis sugrąžino mane į vaikystę, kai šeimos moterys dar tik pradėjo savo eksperimentus su "keistomis" ir naujoviškomis daržovėmis - cukinijomis, aguročiais, patisonais. Sovietmečio pabaigoje šeimininkės neturėjo prabangos naudotis internetu, receptų knygų, kaip ir namų ūkiui skirtų žurnalų, labai stigo, todėl patiekalų idėjos sklido iš lūpų į lūpas, iš vieno ranka rašyto receptų sąsiuvinio į kitą. Blynai buvo vienas pirmųjų, o gal ir pats pirmasis patiekalas su šiomis moliūginėmis daržovėmis, kurį man teko paragauti. Ir ko gero ne tik man, nes didelė receptų įvairovė aniems laikams nebuvo būdinga.

Nuotrauka Kristinos

O paskui prasidėjo interneto era, kelionės į svečias šalis, kulinarinių knygų (tiesa, dažniausia ne itin kokybiškai į lietuvių kalbą išverstų ir parengtų) leidybos bumas. Iki tol nematyti ir negirdėti receptai pasipylė kaip iš gausybės rago. Saldžius cukinijų blynelius iš mūsų virtuvių pamažu išstūmė pūstašoniai cukinijų sklindžiai, patiekiami su įvairiausiais nesaldžiais padažais ir priedais - nuo krabų lazdelių iki ikrų, nuo česnakinio jogurtinio padažo iki pikantiško pomidorų čatnio. Pati nepastebėjau, kaip aš irgi pasidaviau šiai madai, nes nūdienos cukinijų patiekalai iš tiesų puikūs. Tuo tarpu saldžių cukinijų blynelių buvau nekepusi jau daug metų. Iki šio rudens, kai mamos virtuvėje atradau juos iš naujo. Be to, supratau, jog tai genialiai paprastas būdas įsiūlyti cukinijų tiems, kurie deklaruoja jų nemėgstą.

Nuotrauka Kristinos

Mums, suaugėliams, saldūs cukinijų blynai galbūt tėra valgiaraščio paįvairinimas ir/ar nostalgijos objektas. Tačiau aš negalėjau patikėti savo akimis, matydama, kaip kokį įspūdį jie daro vaikams. Prie keptuvės stovinti močiutė vos spėjo kepti cukinijų blynelius keturiems anūkams, kurie kirto juos taip, kad net ausys linko. Tie patys anūkai, kurie išbąla iš siaubo, vien tik išgirdę žodį daržovė :) Žinoma, mama jiems neaiškino, kokie ingredientai įeina į blynų sudėtį, o sutarkuota šviesi cukinija buvo taip gerai užsimaskavusi, jog apie jos egzistavimą jaunoji karta nė neįtarė. Galiu garantuoti visu 100%, kad nesaldžių, žalsvos spalvos cukinijų sklindžių, kurie mums atrodo tokie sveiki ir viliojantys, jiems niekas nė už ką neįsiūlytų. Kai šią "paslaptį" vėliau sužinojo mano sūnus, kuris, kitaip negu jo pusbroliai ir pusseserės, gana noriai valgo daržovių patiekalus, negalėjo atsistebėti, kodėl močiutės cukinijų blynai yra daug skanesni už maniškius. Ir pareiškė, jog man būtų ne pro šalį iš jos pasimokyti, kaip teisingai sunaudoti rudeninį derlių :)

Nuotrauka Kristinos

Bandau sugalvoti priežastį, kodėl saldūs cukinijų blynai beveik nunyko nuo mūsų stalų, bet įtikinamo paaiškinimo nesurandu. Juk jie tikrai gardūs. Be to, juose dalis miltų pakeičiami daržovių tarkiais, o tai nėra blogai, ar ne? Daržovės jiems suteikia ir saldumo, todėl cukraus į tešlą galia dėti visai nedaug. Valgant blynus kad ir su šviežiomis trintomis uogomis, gausime ne ką daugiau kalorijų negu, pavyzdžiui, su grietine ir krapais. Galų gale šiuolaikinės nesvylančios keptuvės leidžia mums naudoti visai nedaug riebalų. Žinoma, laikantis dietų, svarbus kiekvienas miltų šaukštas. Bet ar tai rūpi vietoje nenustygstantiems, begalę energijos išeikvojantiems vaikams? Aš laikausi tokios nuomonės: tegul jie verčiau sočiai pavalgo vidutiniškai sveiko naminio maisto, negu verkia prie stalo ir nė nepaliečia super duper sveiko, o tada slankioja alkani, kaulydami traškučių bei saldainių.

Beje, cukinijų blynų tešlą galima sumaišyti su daugiau ar mažiau miltų. Tarkime, naudojant 3 puodelius cukinijų tarkių ir 1 puodelį miltų, blynai bus "daržoviniai", itin minkšti, kone omleto konsistencijos. Proporcijas apvertus, t.y. naudojant 3 puodelius miltų ir 1 puodelį tarkuotų cukinijų, blynai mažai kuo skirsis nuo paprastų miltinių, ir vis dėlto bus šiek tiek minkštesni (netgi atvėsę). Man labiausia patinka proporcija 1:1, t.y. cukinijų tarkius maišyti lygiomis dalimis su miltais. Tokie blynai išoriškai būna gana tvirti, tačiau jų vidus minkštas, netgi saikingai kreminis.

Kadangi visų mūsų skoniai bei poreikiai skirtingi, jums teks patiems susikurti mėgstamiausią saldžių cukinijų blynų receptą. Tačiau jeigu ruošiatės pirmą kartą gaminti šį patiekalą vaikams, štai jums trys laiko patikrintos rekomendacijos, kurias išgirdau iš savo mamos:

1) cukinijų žievelę nulupkite taip, kad nebūtų nė pėdsako žalios spalvos; 

2) cukinijas smulkiai sutarkuokite - burokinė tarka gerai, bet smulkesnė dar geriau; 

3) blynų tešlą atskieskite pienu. Kuo skystesnė išeis tešla, tuo plonesni bus blynai; kuo plonesni bus blynai, tuo geriau sukeps daržovės, ir jų nepastebės net išrankiausias vaikas.

Nuotrauka Kristinos

Saldūs cukinijų blynai

Ingredientai (išeis 2 didelės arba 4 nedidelės porcijos blynų)

1 puodelis tarkuotų cukinijų be žievelės ir be sėklų (1 puodelis - 250 ml)

1 puodelis miltų

1 kiaušinis

Žiupsnelis druskos

~½-1 v.š. cukraus

~½ puodelio pieno

Aliejaus (blynams kepti)

Patiekiant: mėgstamų priedų - cukraus, sirupo, uogienės, šviežių sezoninių uogų ar kt.

1. Į didelį dubenį sudėkite tarkuotas cukinijas, miltus, kiaušinį, druską ir cukrų. Po truputį pildami pieną, maišykite, kol gausite nelabai tirštą, bet ir ne visai skystą tešlą. Neįmanoma pasakyti, kiek tiksliai pieno reikės, nes gali skirtis cukinijų sultingumas, kiaušinio dydis, miltų rūšis ir t.t. Tešla turėtų būti tokio tirštumo, kad, šaukštu įdėta į keptuvę, nesunkiai išsilietų į plonus blynelius.
2. Jeigu norite, užmaišytą tešlą galite 15-20 min. pabrinkinti, o tuomet dar kartą lengvai išmaišyti.* 
3. Įkaitintuose riebaluose, ant vidutinės ugnies iškepkite blynus, leisdami jiems iš abiejų pusių gražiai apskrusti.
4. Tiekite tuojau pat su mėgstamais priedais (mes šįkart senamadiškai barstėme cukrumi ir valgėme su šviežiomis rudeninėmis avietėmis bei laukinėmis gervuogėmis).

* Jeigu užmaišėte daugiau tešlos negu galite sunaudoti iš karto, uždenkite dubenį su tešlos likučiais maistine plėvele ir dėkite į šaldytuvą. Blynus galėsite iškepti po kelių valandų arba net kitą dieną. Prieš kepdami tešlą permaišykite, nes paviršiuje greičiausia matysis cukinijų sulčių, tačiau blynų skoniui tai nepakenks.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: mano mama.

Žaliųjų žirnelių blynai

Žirniniai blynai Lietuvoje buvo kepami nuo seno. Kada nors apie juos tikiuosi parašyti plačiau, o kol kas pasakysiu tik tiek, jog mūsų seneliai ir proseneliai virtuvėje beveik visada naudodavo geltonus džiovintus žirnius bei jų miltus. Dėl tos priežasties lietuviški žirniniai blynai savo išvaizda ir skoniu labiau primena sočius indiškus papločius negu šiuos lengvus, vasariškus žaliųjų žirnelių blynelius, kuriuos nusprendžiau pristatyti čia ir dabar.

Nuotrauka Kristinos

Šiandieninis receptas atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, kur žaliųjų žirnelių blynai (ang. green pea pancakes) kepami pakankamai dažnai - apie tai byloja ir knygos, ir gausūs internetiniai šaltiniai. Tiesa, tai sąlygiškai naujas patiekalas, atsiradęs Škotijoje XX a. pradžioje. Jis turi aristokratiškas šaknis, mat yra siejamas su haute cuisine ir profesionalių šefų pastangomis sukurti rafinuotų skonių suflė. Kadangi iškepti vykusią suflė - įgūdžių ir sėkmės reikalaujantis dalykas ne tik namų šeimininkėms, o ir dažnam virėjui, kažkam šovė į galvą pasilengvinti gyvenimą ir purią tešlą panaudoti "ne pagal paskirtį". Taip atsirado žaliųjų žirnelių blynai, kurių receptas plito per kulinarijos leidinius ir su laiku įgijo ne vieną variaciją.

Nuotrauka Kristinos

Bazinis blynų receptas visai nesudėtingas. Išaižyti žalieji žirneliai užpilami nedideliu vandens kiekiu, trumpai paverdami, kol suminkštės (bet nespės pervirti ir papilkėti), o tuomet sutrinami. Gaunama skaisčiai žalia tyrė, savo konsistencija panaši į bulvinių blynų tešlą. Tyrė lengvai pasūdoma, o tuomet į ją dedami kiaušiniai, kurių baltymai paprastai išplakami atskirai. Beveik visuomet į tokius blynus įmaišoma ir kokių nors priedų, atliekančių prieskonių vaidmenį. Pavyzdžiui, mano receptas rekomenduoja į blynų masę įmaišyti smulkiai sutarkuoto kietojo sūrio. Kituose receptuose figūruoja smulkintas svogūnas, prieskoninės žolelės, varškė, feta sūris, juodieji pipirai ir pan.

Nuotrauka Kristinos

Tam, kad kepami blynai gražiau apskrustų, būtų šiek tiek tvirtesni ir lengviau apverčiami, dauguma receptų siūlo į tešlą dėti ir truputį kvietinių miltų ir/ar krakmolo (bulvių, kukurūzų miltų ar kitokio). Manau, jog tai geras patarimas. Mano knygoje apie miltus užsiminta nebuvo, todėl iš pradžių nusprendžiau iškepti kelis blynus be jų. Paaiškėjo, jog tai - tikras iššūkis, nes blynai buvo itin trapūs. Todėl iškepusi pirmąją keptuvę ir patenkinusi savo smalsumą, pasinaudojau internetiniais patarimais ir į tešlą įmaišiau kelis šaukštus kvietinių miltų. Kepti blynus tapo akivaizdžiai lengviau, nors jų skonis faktiškai nepasikeitė. Vis dėlto, netgi įbėrus šiek tiek miltų, žirniniai blynai išlieka labai minkšti, todėl nesiūlyčiau formuoti didelių, plonų blynų. Kur kas patogiau bus apversti mažesnius ir storesnius blynelius. O ir mažus kepti reikėtų neskubant, ant nedidelės ugnies, kad, prieš apverčiant, blynai spėtų sutvirtėti, tačiau neapdegtų.

Nuotrauka Kristinos

Kokį įspūdį žaliųjų žirnelių blynai padarys valgytojams, labai priklauso nuo to, kaip juos patieksite. Šie blynai turi švelnų, žirnišką, vos salsvą skonį, todėl prie jų tinka įvairiausi priedai. Klasikinis pasirinkimas - kreminio sūrio (ar kitokio rūgštaus pieno produkto - natūralaus jogurto, crème fraîche, grietinės ir pan.) padažas, pagardintas mėtomis ir/ar kitokiomis prieskoninėmis žolelėmis, citrinos sultimis, česnaku ir pan. Jeigu blynus nešite į stalą mažytėmis porcijomis kaip šiltą užkandį prieš pagrindinį patiekalą - o britai mano, jog tai puikus šiltas užkandis - ko gero vien tik padažo ir pakaks. Antra vertus, ne taip jau daug šeimų šiais laikais namuose gamina pietus ar vakarienę iš kelių patiekalų. Todėl žaliųjų žirnelių blynus galite nesunkiai paversti pagrindiniu valgiu, jeigu tik sukomponuosite juos su gardžiais priedais ir šiek tiek padidinsite porcijas.

Nuotrauka Kristinos

Priedai prie blynų, žinoma, priklauso tik nuo jūsų norų ir fantazijos. Tie produktai, kuriuos mėgstate derinti su netrintais žaliaisiais žirneliais, tiks ir prie žaliųjų žirnelių blynų. Šiam įrašui nufotografavau pietus, kuriuos valgiau su savo devynmečiu sūnumi. Aš, be padažo, rinkausi marškinėliuose virtą kiaušinį, sūdytus seliavų ikrus ir laiškinius česnakus. Mano vaikas, nemėgstantis nei ikrų, nei skysto kiaušinio trynio, blynus valgė su padažu, sūdyta žuvimi ir apvirtais žirneliais (įmečiau kelias ankštis į verdamus žirnius, o pavirusi apie 3 min, išėmiau ir perliejau šaltu vandeniu - tokios ankštys tampa skaisčiai žalios, bet žirneliai išlaiko savo saldumą).

Vyras tądien grįžo vėliau, tad jo porcija liko nenupaveiksluota :) Vis dėlto, kad ir be nuotraukų, ta proga noriu pasakyti du dalykus. Pirma, vėsioje vietoje blynų tešla puikiai stovi kelias valandas - nepastebėjau, kad vėliau kepti blynai skirtųsi savo skoniu, purumu, spalva ar pan. Antra, vyro nuomone, prie jų labiau tinka aštresni priedai. Savo blynus jis valgė, užsitepdamas gana sūriais konservuotais menkių ikrais (iš skardinės) ir pagardindamas kreminio sūrio padažu. Taigi, koks derinys bus gardžiausias jums, parodys tik ragavimo patirtis ir laikas. Galbūt tai bus, tarkime, žaliųjų žirnelių blynai, paskrudinta šoninė ir pomidorai :) Aš tuo tarpu dalinuosi blynų receptu, kuris, tikiuosi, taps atspirties tašku tolimesniems jūsų eksperimentams.

Nuotrauka Kristinos

Green pea pancakes - žaliųjų žirnelių blynai

Ingredientai (maždaug 4 porcijoms)

200 g išaižytų žaliųjų žirnelių (tinka ir šaldyti)

Žiupsnelis cukraus

Druskos (pagal skonį)

~ 1 v.š. sviesto

2-3 v.š. tarkuoto kietojo sūrio

4 v.š. kvietinių miltų

2 kiaušiniai (baltymus atskirkite nuo trynių)

Neutralaus skonio aliejaus (kepimui)

Padažui:

~150 g kreminio sūrio (arba kitokio rūgštaus pieno produkto - natūralaus jogurto, crème fraîche, grietinės ir pan.)

Nebūtinai: 1-2 v.š. pieno

1 v.š. smulkintų mėtų lapelių

Tarkuotos citrinos žievelės ir citrinos sulčių (pagal skonį)

Kitų prieskonių ir priedų (pagal poreikį)

1. Iš pradžių reikėtų pagaminti padažą, kad jis spėtų susistovėti. Visus jo ingredientus sumaišykite taip, kad padažas būtų norimos konsistencijos ir skonio. Jeigu naudosite kreminį sūrį, greičiausia reikės įpilti šlakelį pieno, kad padažą praskiestumėte, ir citrinos sulčių, kad jį parūgštintumėte. Jeigu naudosite, pavyzdžiui, jogurtą arba rūgščią grietinę, jų skiesti ir rūgštinti turbūt nebereikės, tačiau čia pravers žiupsnelis druskos skoniui subalansuoti. Žodžiu, orientuokitės pagal situaciją :) Pagamintą padažą uždenkite, kad neapdžiūtų viršus, ir laikykite vėsiai, kol prireiks.
2. Žirnelius sudėkite į prikaistuvį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Vandens nereikia labai daug - žirneliai neturėtų jame plūduriuoti, verčiau jau tegul būna ne visiškai apsemti. Mano knyga rekomenduoja vandenį pasūdyti, bet aš manau, kad geriau tą padaryti vėliau, mat druska sukietina žirnių odeles. Todėl į vandenį geriau jau įberkite mažą žiupsnelį cukraus. Virkite neuždengtame puode, kol žirneliai suminkštės (bet nepervirs ir nepakeis spalvos į pilką), o dalis vandens nugaruos. Išvirusius žirnelius išgriebkite ar nukoškite, tačiau jų nuovirą pasilikite.
3. Išvirtus žirnelius sutrinkite į tyrę elektriniu smulkintuvu, jeigu reikia, įpildami truputį nuoviro. Tyrę pagal skonį pasūdykite, įmaišykite sviestą ir sūrį. Palaukite apie 10 min., kol tyrė šiek tiek pravės, tada sudėkite kiaušinių trynius ir įmaišykite miltus. Palikite dar 10-20 min. kad miltai išbrinktų, o tyrė dar labiau pravėstų. Jeigu tešla atrodo labai kieta, galite papildomai įmaišyti žirnių nuoviro.
4. Prieš pat kepdami blynus, išplakite baltymus iki standžių putų mentele atsargiai įmaišykite į tešlą.
5. Įkaitinkite storadugnę keptuvę ir patepkite ją aliejumi. Aliejaus turėtų būti mažai, tik tiek, kad keptuvė blizgėtų. Šaukštu dėkite tešlą, formuodami nedidelius ir ne itin plonus blynus. Kepkite (neprarasdami kantrybės :) ant šiek tiek mažesnės negu vidutinė ugnies. Kai blynai sutvirtės, o viena jų pusė švelniai apskrus, blynus apverskite ir apkepkite antrą pusę. Kol kepsite kitą porciją, jau iškeptus blynus laikykite šiltai.
6. Iškeptus blynus patiekite šiltus, su padažu ir kitokiais mėgstamais priedais. 
7. Jeigu blynams kepti nenaudojote per daug aliejaus, jie bus gardūs (minkšti, bet neriebaluoti) ir atvėsę, todėl galėsite su jais pasigaminti, pavyzdžiui, žirninių "sumuštinukų".

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Laura Mason, National Trust Farmhouse Cookbook, London: Pavilion Books, 2009, p. 150-151.

Vištienos kotletai-blynai "kaip ministerijoje"

Vakar šiame tinklaraštyje rašiau apie vištienos šnicelį "kaip ministerijoje" (rus. шницель по-министерски), ir pažadėjau jums įrašo tęsinį. Taigi, šis tęsinys bus kaip tik dabar, nes Užgavėnių dieną ypač tinka rašyti apie vištienos kotletus "kaip ministerijoje" (rus. котлеты по-министерски). Jeigu jūs vis dar sėdite darbe ir galvojate, kokių gi blynų prikepti alkanai šeimynai vakare, labai rekomenduoju šiuos kotletus, atrodančius visai kaip blynai - juos paruošite per 20 min., o šeima bus dėkinga, kad nereikia misti vien saldumynais :) Be to, šiuos kotletus-blynus, kaip ir Velso pyragėlius, aš kepu beveik kiekvienoms Užgavėnėms dar ir dėl to, kad atvėsę (ir netgi kitą dieną) jie būna lygiai tokie pat gardūs, kaip ką tik iškepti.

Nuotrauka Kristinos

Kaip šis patiekalas susijęs su šniceliais "kaip ministerijoje"? Tiesiogiai. Iš senamadiškojo côtelette de volaille (t.y. vištienos kotleto) XX a. atsirado ne vienas patiekalo variantas, įskaitant jau vakar paminėtą Kijevo kotletą. Tačiau šį kartą - apie kotletus-blynus, kurie laikomi supaprastinta ir pigesne šnicelių "kaip ministerijoje" atmaina. Sovietmečiu viščiuką ar vištą buvo galima nusipirkti beveik visada. Sovietinė valdžia daug dėmesio skyrė maisto pramonei. Buvo manoma, kad vištos ir triušiai gali bene greičiausia ir efektyviausia aprūpinti žmones mėsa. Tiesa, į triušieną žmonės žiūrėjo nepatikliai - pirma, tai buvo gana neįprasta mėsos rūšis, antra, daug kas dar atsiminė, kaip revoliucijos ir karų nusiaubtoje Rusijoje, vietoje triušio galėjai lengvai įsigyti nudirtą katiną. O štai paukštieną žmonės valgė noriai, todėl būtent paukštininkystė sulaukė didžiausio valdžios dėmesio. Apie 1965 m., sukryžminus paprastas baltas vištas su mėsiniais gaidžiais, buvo išvesti labai stambūs viščiukai - broileriai. Bėda, kad jie pasirodė esantys itin agresyvūs, todėl juos buvo sudėtinga auginti, o ir pirkėjai į "mutantus" žiūrėjo nepatikliai. Tad apie 1970 m., Sovietų Sąjungoje ėmus statyti gigantiškas paukščių fermas, buvo sugrįžta prie įprastesnių vištų veislių. Tuo pirkėjai, regis, irgi per daug nesidžiaugė - didesnių vištų įsigyti buvo galima toli gražu ne visada, o liesi, maži, pamėlę viščiukai, nuolat lūkuriuojantys vitrinose, daug apetito nekėlė. Aš dar atsimenu, kaip žmonės sakydavo, jog jie "mirė savo smerčia", suprask - padvėsė, o ne buvo paskersti. Netgi apie labai liesą vaiką ar liguistos išvaizdos, pamėlusiais paakiais suaugusį žmogų būdavo sakoma - "atrodo kaip viščiukas po rublį dvidešimt". Mat didesnė, geltonesnė višta kainuodavo apie 2 rublius.

Nuotrauka Kristinos

Šiaip ar taip, vištienos, kad ir prastesnės kokybės, būdavo beveik visada, ne taip, kaip kokybiškos, minkštos kiaulienos. Štai kodėl daugelis anuometinių delikatesų, kuriais prekiaudavo visuomeninio maitinimo įstaigos, buvo gaminami iš paukštienos. Tai ne tik šniceliai "kaip ministerijoje", bet ir, tarkime, neįtikėtinai išpopuliarėjęs viščiukas tabaka. Pabaltijys tuo tarpu visoje Sovietų Sąjungoje garsėjo ant iešmo keptais viščiukais, kuriais pasimėgauti buvo galima vadinamuose grilio baruose (rus. гриль-бар).

Atrodo, susiklosčius tokioms aplinkybėms, žmonės galėjo namuose gaminti bet kokius paukštienos patiekalus. Iš tikrųjų buvo ne visiškai taip. Mat vištą ar viščiuką galėjai pirkti tik visą, o krūtinėlių, sparnelių, šlaunelių atskirai niekas nepardavinėjo. Vadinasi, norint paruošti, pavyzdžiui, šnicelį "kaip ministerijoje", pirmiausia reikėjo pirkti vištą, patiems išpjauti krūtinėlę, o tik tuomet ruošti patiekalą. Turint galvoje, kad iš vienos vištos krūtinėlės išeidavo tik du šniceliai (iš kiekvienos puselės po vieną), didesnė šeima turėjo iškart pirkti 2-3 vištas, kad apsirūpintų 2-3 krūtinėlėmis. O tai galėjo sau leisti anaiptol ne visi. Štai kodėl šnicelis "kaip ministerijoje" sovietmečiu buvo įvardijamas pirmiausia kaip restoranų patiekalas.

Vištienos kotletai "kaip ministerijoje" labiau primena blynus, o ne kotletus. Nuotrauka Kristinos

Vis dėlto šeimininkės, gyvenusios nuolatinio deficito laikais, pasižymėjo dideliu išradingumu. Kažkas sugalvojo, kad netgi vieną krūtinėlę supjausčius nedideliais gabaliukais, įdėjus papildomų produktų ir iškepus kotletus-blynus, vištienos patiekalu galės pasimėgauti visa šeima. Receptas išplito kaip miško gaisras, ir ne tik Rusijoje. Aš puikiai atsimenu šį patiekalą iš vaikystės, nes mano mama, jos bendradarbės, kaimynės ir draugės irgi jį gamindavo. Taigi, esu tikra, kad šį receptą prisimins ne vienas mano tinklaraštį skaitantis žmogus. Tiesa, kad patiekalas būtų sotesnis, kotletus-blynus dažnai vadindavo vištienos kepsneliais, patiekdavo su bulvių koše bei daržovėmis - kaip antrąjį patiekalą. Šiais laikais, jeigu kepsite mažesnius, plonesnius blynelius, juos galėsite patiekti ir kaip užkandį, jeigu norite, atskirai pasiūlydami padažo, daržovių ir pan. Tokie vištienos kotletai labai tiks dėti ir ant sumuštinio, ypač jeigu juos ruošiatės valgyti šaltus išvykoje į gamtą ar pan.

Iškepti šiuos vištienos kotletus-blynus labai lengva, bet reikia laikytis kai kurių taisyklių, jeigu norite, jog jie būtų lengvi ir gardūs. Pirmiausia, nenaudokite miltų - tešla šiems blynams visuomet suplakama iš bulvių krakmolo, didelio kiekio kiaušinių ir kelių šaukštų majonezo. Žinau, skamba senamadiškai, bet būtent tokia tešla leidžia išsaugoti mėsos sultingumą, būna lengva, traški, gardi netgi atvėsusi. Paprasčiausi prieskoniai, kuriais ji gardinama - druska ir pipirai. Tačiau dažniausia šeimininkės į ją deda ir kitų savo pamėgtų prieskonių - pavyzdžiui, mano mama visuomet įspaudžia česnako skiltelę. Kiti papildomai gardina blynus svogūnais, krapais, džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis ir pan. Aš jums pateiksiu savo mamos receptą, kuriuo jau daug metų naudojuosi pati, na, o jūs ištobulinkite jį pagal save.

O dabar nedelskite ir imkitės darbo. Linksmų ir sočių jums Užgavėnių!

Nuotrauka Kristinos

Котлеты по-министерски - vištienos kotletai-blynai "kaip ministerijoje"

Ingredientai: (išeis 3 didelės keptuvės, apie 20-22 nedidelius blynus)

~ 600 g vištienos krūtinėlės

3 kiaušiniai

3 v.š. (su kaupu) majonezo

3 v.š. (su kaupu) bulvių krakmolo

1 česnako skiltelė

Druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį)

Aliejaus (kepimui)

1. Vištienos krūtinėlę peiliu supjaustykite mažais gabaliukais (būtent supjaustykite - malta ar smulkiai kapota čia netiks). Sudėkite į gilų dubenį. 
2. Į dubenį su mėsa įmuškite kiaušinius, sudėkite majonezą, suberkite krakmolą, pagal skonį pasūdykite (turėdami galvoje, kad sūrumo turi ir majonezas), pagardinkite česnaku ir pipirais, jeigu norite, įdėkite ir kitokių prieskonių. Viską gerai išmaišykite šaukštu. Gausite tirštos grietinės konsistencijos tešlą su vištienos gabaliukais. 
3. Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ir iškepkite norimo dydžio ir storio kotletus-blynus. Jeigu ruošiatės juos patiekti kaip antrąjį patiekalą (su bulvėmis ir daržovėmis), blynai gali būti didesni ir storesni, jeigu kaip užkandį, geriau, kad jie būtų mažesni ir plonesni. Kepkite blynus pavartydami, kol jie taps gražios rusvai auksinės spalvos. 
4. Blynai bus skanūs ir karšti, ir atvėsę. Juos galite patiekti kaip antrą patiekalą, užkandį ar sumuštinių komponentą.

Svarbiausias recepto šaltinis: mano mama; kiti svarbesni šaltiniai čia, čia ir čia.

Blynai su šilauogėmis

Jeigu esate nuolatiniai mano tinklaraščio skaitytojai, tuomet žinote, jog Odetos rašomas dienoraštis Cocina-rendez-vous - vienas mano pačių mėgstamiausių lietuviškų blogų. Aš žaviuosi Odetos išradingumu, subtiliu humoro jausmu, išmanymu apie maistą, pernelyg neįmantriais, bet elegancijos nestokojančiais patiekalais ir ypač - patikimumu, nes visi patiekalai, kuriuos gaminau (arba mano draugės gamino) pagal jos receptus, būdavo įvertinami aukščiausiu balu.

O štai prieš porą dienų perskaičiau, kad kai kuriuos savo skaniuosius patiekalus (tarkime, visų rūšių blynus) Odeta gamina tik namiškiams, pati jų neragaudama - ir ne todėl, kad nenorėtų ar nemėgtų, o todėl, kad tausoja savo sveikatą ir išvaizdą. Negaliu apsakyti, kaip baltai užpavydėjau šios moters geležinės valios siekiant savo tikslų! Objektyviai žiūrint, apie jokius blynus man irgi nebūtų galima net svajoti, bet realybėje... Realybėje, jeigu jau juos kepu, tai ir paragauju. Vieną, du ar tris, bet suvalgau. Yra dalykų, kurių galiu atsisakyti labai lengvai (tarkime, alkoholio - kartais nepasigendu jo savaičių savaitėmis), bet blynų - ne. Tiesa, stengiuosi jų neprisikimšti be saiko ir nekepti kas antrą dieną. Vis dėlto, kai namuose - atostogaujantis (ar susirgęs) vaikas, blynus tenka maišyti dažniau negu bet kada. Ir tuomet visos mano žinios apie sveiką mitybą ir kūno masės indeksus nueina šuniui ant uodegos. 

Blynai su šilauogėmis ir klevų sirupu. Nuotrauka Kristinos

Antai, kai prėjusią savaitę Jurga ir Ramūnas pasidalino savo augintomis šilauogėmis (ačiū jiems!), tiksliai žinojau, kad penktadinį kepsiu blynus. Didelius, purius, amerikietiškus. Mano šeima buvo soti ir laiminga - iš nurodyto produktų kiekio blynų išėjo tiek, kad pavaišinau ir mamą bei sūnėnus. Visi sutiko, kad šiais blynais neįmanoma nesimėgauti. Ar gali būti priežasčių jų atsisakyti? Žinoma, kad gali. Visa bėda, kad, kaip sako mano draugė Vaiva, už tai dangaus neduoda. Bent jau aš turiu tokių įtarimų. O jeigu vis dėlto duoda? Stengiuosi apie tai net negalvoti, nes juk reikia kažkaip pateisinti savo silpnybes :) 

Tvirtos, ką tik nuskintos šilauogės šiems blynams tiktų labiausia. Nuotrauka Kristinos

Na, o apie pačius blynus nėra ką daug kalbėti. Purūs blynai su šilauogėmis Šiaurės Amerikoje išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, kai namų ūkiuose imta plačiau naudoti maistinė soda bei kepimo milteliai, o šilauogės pradėtos auginti komerciškai, užuot rinkus jas tik laukinėje gamtoje. Specialios šių blynų receptūros lyg ir nėra - šilauogės tiesiog įmaišomos į mėgstamų blynų tešlą. Kadangi amerikiečiai į ją tradiciškai beria sodos, blynai dažniausia maišomi su kokiu nors rūgščiu pieno produktu (rūgpieniu, pasukomis, jogurtu, grietine). Jeigu naudojamas saldus pienas, į tešlą paprastai įspaudžiama citrinos sulčių, arba atsisakoma sodos, dedant į tešlą didesnį kiekį kepimo miltelių.

Rinkdamasi amerikietiškų pasukų blynų (angl. buttermilk pancakes) receptą, nusprendžiau remtis klasikiniu JAV šeimininkių vadovėliu Joy of Cooking (autorė - Ima S. Rombauer (1877-1962)), kurį galima rasti kone kiekvienuose namuose, ir kurį šeimos moterys nereti dovanoja ištekėti susiruošusioms merginoms. Pirmą kartą ši knyga pasaulį išvydo 1931 m., ir nuo to laiko pasirodė 8 jos leidimai. Pati autorė, o vėliau jos dukra bei sūnus receptus periodiškai peržiūrėdavo ir patikslindavo, todėl tų pačių patiekalų receptūros skirtinguose leidimuose šiek tiek skiriasi. Tarkime, senesniuose leidimuose pasukų blynus Joy of Cooking siūlo kepti pagal receptą, kone identišką tam, kurį aš naudoju, kepdama močiutės Ievos blynus su obuoliais. Kad būtų įdomiau, šįkart pasirinkau naujesnį, 1997 m. Joy of Cooking leidime išspausdintą pasukų blynų receptą. Ir ką gi - tikrai neapsirikau, blynai išėjo tiesiog super.

Nors daugumoje amerikietiškų receptų figūruojančias šilauoges galima ramia širdimi keisti mūsiškėmis mėlynėmis, kepant šiuos blynus to daryti nerekomenduočiau. Didžiulės įkeptos uogos tampa šio patiekalo "razinomis" ir tiesiogine, ir perkeltine prasme - su smulkesnėmis mėlynėmis šio efekto nepasiektumėte. Todėl, mano manymu, mėlynes geriau patiekti kaip pagardą su švediškais blynais ar pan. 

Atkreipkite dėmesį, jog į šių blynų tešlą nededama cukraus. Tai reiškia, kad klevų arba kitoks sirupas patiekiant - ne pasirinkimas, o būtinybė. Pilkite jo pagal skonį - arba vos vos, arba gausiai. Sirupas susigers ir blynai bus tokio saldumo, kokio patys pageidausite.

Na, o jeigu blynus kepsite ne ant aliejaus, o ant lydyto sviesto (paprastas sviestas netiks - ims degti), blynai bus ypatingai prašmatnūs :)

Prie blynų su šilauogėmis puikiai tinka ne tik klevų, bet ir kiek pigesnis auksaspalvis arba tamsus sirupas. Nuotrauka Kristinos 

Blueberry pancakes - blynai su šilauogėmis

Ingredientai: (išeis 12 nemažų blynų, maždaug 12-13 cm skersmens)

~ 1 puodelis šilauogių (1 puodelis - 250 ml)

3 v.š. sviesto

2 dideli kiaušiniai

1½ puodelio pasukų

½ a.š. druskos

1½ puodelio kvietinių miltų 

1½ a.š. kepimo miltelių 

½ a.š. sodos

Aliejaus ar lydyto sviesto (blynams kepti)

Klevų, auksaspalvio ar kitokio sirupo (patiekiant)

1. Šilauoges nuplaukite ir palikite kiaurasamtyje, kad gerai nulašėtų vanduo. 
2. Dideliame dubenyje šluotele išplakite ištirpintą sviestą, kiaušinius, pasukas ir druską.* 
3. Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius ir sodą. Suberkite šilauoges ir atsargiai pamaišykite, kad uogos šiek tiek pasidengtų miltais, bet nesusimaigytų.
4. Suberkite sausus ingredientus į kiaušinių ir pasukų plakinį ir atsargiai maišykite mentele, kol nesimatys sausų miltų. Stenkitės nesumaigyti šilauogių. Tešla bus tiršta, su gumuliukais - taip ir turi būti, nesistenkite jos atskiesti ar suplakti, antraip iškepti blynai bus nepurūs. Palikite tešlą apie 10-20 min., kad pabrinktų. 
5. Įkaitinkite keptuvę su trupučiu riebalų - aliejaus arba lydyto sviesto. Keptuvė turėtų būti vidutinio karštumo: jei įkaitinsite ją per mažai, blynai lips prie dugno, jeigu per daug, jų plutelė ims degti, o viduje blynai liks neiškepę. Į keptuvę dėkite didelį šaukštą tešlos, jeigu reikia, ją šiek tiek paskirstykite, kad kauburėlis nebūtų labai storas. Didelėje keptuvėje vienu kartu galima iškepti 3-4 blynus, mažoje - vieną, bet kiek didesnį. Dėdami tešlą atsiminkite, kad kepdami blynai stipriai išsipūs. Blynus apkepkite iš abiejų pusių, kol taps rusvai auksinės spalvos (geriausia, jog juos perverstumėte tik vieną kartą).
6. Patiekite su mėgstamu sirupu, jeigu norite, papuoškite šviežiomis šilauogėmis. Amerikiečiai šiuos blynus dažniausia kepa pusryčiams, bet iškepti pietums ar vakarienei jie bus ne mažiau gardūs :)

* Aš blynus visuomet maišau metaliniame dubenyje, todėl jame iš pradžių ištirpinu sviestą, o paskui sudedu likusius produktus - nereikia plauti papildomų indų. Druską dauguma receptų siūlo įmaišyti į tešlą su sausais produktais, bet šis patarimas tiks tik tuomet, jei naudojate smulkią. Aš visuomet naudoju rupią druską ir ją išplaku su skystais ingredientais - tada druskos kristalai ištirpsta ir gerai pasiskirsto tešloje.

Perkandus blynuose įkeptas šilauoges, burnoje tarsi sprogsta skonio burbulai :) Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

Mieliniai blynai su obuoliais

Šiais metais net nepastebėjau, kaip atėjo Gavėnia. Regis, dar ką tik skambėjo šv. Kalėdų giesmės, o nespėjus apsidairyti jau ir žiema iš kiemo išvaryta. Na, žiemos aš nemėgstu, tad dėl jos pabaigos per daug neapgailestauju. Bet štai keli blynų receptai, kurie net kelis mėnesius (o kiti ir kelerius metus) laukė savo eilės, taip ir liko vėl nepaskelbti. Na, bet dar ne viskas prarasta - Gavėnia, kai mėsiškų patiekalų valgoma mažiau, irgi tinkamas metas blynams kepti.

Jacek Yerka (tikr. Jacek Kowalski, g. 1952 m. Torunėje) - vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų siurrealistų, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jo paveiksluose dažnai pasirodo fantastiškos obelys - ir romantiškos, ir baugios. Paveikslas Obelų kalendorius (angl. Apple calendar, 2012) priklauso kvadratinių paveikslų ciklui - juos galima pasukti ir pakabinti bet kuria puse, bet vaizdas nuo to neišsikreips ir vis tiek paklus siurrealistinei logikai. Foto iš čia.

Šiandien noriu priminti vieną puikų ir ko gero daug kam pažįstamą receptą - mielinius blynus su obuoliais. Šiaip jau, užsimaniusi obuolinių blynų, aš dažniausia kepu močiutės Ievos blynus su obuoliais, nes jų nereikia kildinti. Tačiau jeigu namuose būna gerų rūgščių obuolių, dažnai atsimenu ir šiuos. Mieliniai blynai ypač mėgstami Lenkijoje, kur vadinami racuchy ir priskiriami tradicinei virtuvei. Internete galima rasti šimtus racuchy receptų, tačiau aš pirmą kartą su jais susidūriau seniai, kai užmačiau Sonatinos receptuose. Ji, savo ruožtu, naudojosi receptu, rastu tinklaraštyje A cat ir the kitchen - gaila, dabar nei vienas, nei kitas tinklaraščiai jau nebeatnaujinami. Tačiau aš vis dar kepu blynus, kurių receptas buvo ten paskelbtas - nes jis tiesiog nepriekaištingas, tad nematau reikalo ieškoti ko nors geriau. 

Nuotrauka Kristinos

Kepant mielinius blynus, svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus: tešlos kildinimą ir obuolius. Jeigu gerai neiškildinsite tešlos, blynai bus kieti, neišsipūtę ir nepurūs, tačiau jeigu tešlą perrauginsite, ji neteks savo saldumo, o iškeptuose blynuose jausis karstelėjęs mielių skonis. Jeigu dėl kokių nors priežasčių blynų tešlą norite užmaišyti iš anksto, tačiau pačius blynus planuojate kepti ne po 1 val., o po 3-4 val. ar dar vėliau, kildinkite juos šaldytuve - mielės šaltyje vis tiek veiks, tik žymiai lėčiau.

Teisingi rūgštūs obuoliai - būtinas recepto ingredientas. Mat kaip tik kontrastas tarp saldžios tešlos ir rūgščių obuolių ir lemia šių blynų ypatingumą. Taigi, šiems blynams labai tiks antaniniai obuoliai arba kokie nors į juos panašūs (aš šį kartą naudojau Bogatyr veislės obuolius). Kartais į blynus dedama kitokių rūgščių sezoninių vaisių (pavasarį - rabarbarų, rudenį - vengrinių slyvų), tačiau variantas su obuoliais - labiausia paplitęs ir tradiciškiausias. Šiais laikais į blynus kai kurios šeimininkės deda ir nevietinių džiovintų arba šviežių vaisių (pavyzdžiui, bananų), bet nė vienas patobulinimas ir paįvairinimas neužgožė senos geros klasikos.

Mieliniai blynai su obuoliais paprastai puošiami ir gardinami cukraus pudra, ir tik retkarčiais prie jų patiekiama grietinės ar uogienės. O štai puodelis arbatos arba stiklinė pieno (aš asmeniškai - už pieną :) prie jų tikrai nepamaišytų. 

Nuotrauka Kristinos 

Racuchy z jabłkami - mieliniai blynai su obuoliais

Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)

30 g šviežių mielių

1 a.š. + 2 v.š.cukraus

250 ml šilto pieno

2 kiaušiniai

Žiupsnelis druskos

1 a.š. vanilinio cukraus (galite keisti žiupsneliu Burbono vanilės arba keliais lašais vanilės ekstrakto)

1 v.š. aliejaus (ir dar šiek tiek blynams kepti)

Nebūtinai: 1 v.š. likerio (Grand Marnier ar kitokio)

250 g kvietinių miltų

2 rūgštūs obuoliai (saldūs netiks)

Cukraus pudros (blynams apsijoti) 

1. Mieles ištrinkite su 1 a.š. cukraus ir šlakeliu pieno; pienas turi būti drungnas, bet ne karštas, kad nežūtų mielės. Palikite šiltai apie 15-20 min., kol ims kilti puta - taip įsitikinsite, kad mielės veiksmingos. 
2. Į mieles suberkite likusį cukrų, supilkite likusį pieną, įmuškite kiaušinius, sudėkite druską, vanilinį cukrų, aliejų ir, jeigu naudosite, likerį. Lengvai paplakite, kad ingredientai susimaišytų. Į plakinį sudėkite persijotus miltus ir išmaišykite tešlą. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite nedideliais gabaliukais, tuomet įmaišykite į tešlą. 
3. Tešlą kildinkite šiltoje vietoje apie 45 min. ar kiek ilgiau, kol ji pakils ir ims akyti. Atsiminkite, kad jeigu blynus kepsite iš prastai iškilusios tešlos, jie nebus reikiamo purumo, bet jeigu tešlą perlaikysite ir perrauginsite, blynai praras saldumą ir juose ims jaustis karstelėjęs mielių skonis.
4. Kai tešla pakils, keptuvėje įkaitinkite šie tiek aliejaus, sumažinkite ugnį iki kiek mažesnės negu vidutinė ir kepkite blynus. Dėdami tešlą stenkitės, kad ji pasklistų gana plonai, nes kepant blynai išsipūs dvigubai. Taigi, jeigu tešlos sluoksnis bus storas, blynai primins spurgas, ir dėl storumo gali prastai perkepti jų vidus. Kai viena blynų pusė gražiai parus, juos apverskite ir baikite kepti. Stenkitės blynų nevartyti kelis kartus - taip jie sugertų daugiau riebalų. 
5. Iškeptus blynus apsijokite cukraus pudra ir tiekite šiltus. Prie jų tinka arbata arba stiklinė pieno.

Nuotrauka Kristinos 

Recepto šaltiniai čia ir čia.

Welsh cakes - Velso pyragėliai su razinomis

Prieš trejus metus šiame tinklaraštyje paskelbiau pirmąjį įrašą - truputį šleivą, truputį kreivą, nepaisant to, kad pats receptas geras. Anuomet nenumaniau, kaip viskas klostysis toliau - kaip, tiesą sakant, aiškiai nenumanau ir dabar. Atsigręžusi atgal tegaliu pasakyti, kad tinklaraščio rašymas atnešė nemažai džiaugsmo ir šviesių valandų - ir dalinantis, ir mokantis pateikti receptus, ir bendraujant su skaitytojais bei kitais tinklaraštininkais. Ypač - bendraujant, tiek virtualiame, tiek realiame pasaulyje. Šiam mano užsiėmimui prasmę suteikia skaitantys žmonės, kurių, anot statistikos, kasmet gana ženkliai padaugėja. Tai šiek tiek mane stebina, bet maloniai. Mat aš mėgstu rašyti ilgus tekstus, todėl savo auditoriją visuomet įsivaizdavau kaip kuklų būrelį žmonių su polinkiu į literatūrinius skaitinius :) O pasirodo, jų yra daugiau negu tikėjausi! Žinoma, tai glosto širdį. Tiesa, vienas dalykas man nelabai sekasi - nors kiek dažniau tuos savo skaitytojus prakalbinti. O gaila, nes gyvas bendravimas visuomet suteikia naujų minčių, idėjų ir supratimo, ką galima padaryti geriau. Juk jeigu nepaliekate jokio atsiliepimo, man sudėtinga suprasti, kas jums pasisekė, o kas - nelabai, ar parašau pakankamai detalias instrukcijas - o gal atvirkščiai, jų smulkmeniškumas erzina, gal labai pasigendate kažkokių receptų, o gal esamuose yra kažkokių trūkumų, kurie trukdo jais naudotis? Kasmet savęs paklausiu, ar dar turiu ką jums pasakyti, ar dar yra noro ir prasmės tęsti šį tinklarščio rašymo projektą? Šiandien mano atsakymas yra taip, ir tame atsakyme glūdi viltis, jog ateinančiais metais ne aš jums rašysiu, bet mes bendradarbiausime. Kaip manote, ar pavyks? :)

Mums narcizai - pavasario pranašai, o Velso gyventojams - jų nacionalinis simbolis. Nuotrauka Kristinos

Na, o artėjant antradieninei žiemos išvarymo šventei, įkeliu receptą, kuriuo pasidalinti ketinau jau kažin kada, bet iki šiol taip ir neprisiruošiau. Įrašo herojai - vadinamieji Welsh cakes, t.y. Velso pyragėliai, kurie iš tikrųjų yra labai neįprastas kepinys - tarsi ir blynai (mat būtinai kepami keptuvėje), bet ir ne blynai, tarsi sausainiai, bet ne sausainiai, tarsi skonai, bet ne skonai... Aš jau kokius 10 metų kepu juos per kiekvienas Užgavėnes, nes šie blynai-pyragėliai turi vieną nuostabią savybę: atvėsę yra tokie pat gardūs kaip ir karšti. Na, o kaip žinia, Užgavėnių dieną visokiausius blynus žmonės valgo ne tik savo namuose prie stalo. Dažnai jų nešamasi į darbovietę, įdedama vaikams į darželius bei mokyklas, galų gale vežamasi į bendruomenių susibūrimus. Ir štai čia susiduriama su liūdnu faktu - kad ir kokie gardūs būtų ką tik iškepti blynai, dažniausia jie netenka pusės savo gerumo, vos tik spėja atvėsti. Tik jau ne Velso pyragėliai! Panašiai kaip sausainiai, vienodai puikūs jie būna ir karšti, ir ataušę. Štai kodėl manau, jog kaip tik Užgavėnių išvakarėse verta pasidalinti šių kepinėlių receptu.

Nuotrauka Kristinos

Velso pyragėliai nuo pat pradžių buvo sumanyti kaip kepiniai, kuriuos tinka valgyti atvėsusius. Teigiama, kad Velso moterys pradėjo juos kepti XIX a. pabaigoje. Anuomet nemažas procentas Velso vyrų dirbo anglies, alavo ir švino kasyklose; darbas buvo pragariškai sunkus, o darbo valandos ilgos. Kalnakasiams buvo įprasta užkąsti darbo vietoje, tad žmonos į kišenes įdėdavo jiems pyragėlių - juose esantis cukrus ir riebalai padėdavo vyrams atgauti jėgas ir suteikdavo energijos. Tiesa, Velso pyragėlius daugiausia kepdavo angliakasių žmonos - mat alavo kasyklose dirbantiems žmonėms imti maistą neplautomis rankomis buvo pavojinga dėl alavo rūdoje esančių mirtinai nuodingų arseno junginių. Deja, švino kasyklose sąlygos buvo ne ką geresnės... Šiaip ar taip, Velso pyragėliai labai išpopuliarėjo - tie, kurie jų nevalgė kasyklose, valgė grįžę namo. Atrodo, bėgant laikui, šių kepinių populiarumas nė kiek nesumažėjo, o tik padidėjo, mat jų receptu dabar mielai naudojamasi toli už Velso ribų. Turiu galvoje ne tik jų paplitimą visoje Didžiojoje Britanijoje. Velso pyragėlių receptus praeito amžiaus pradžioje emigrantai atvežė net į Australiją, kur jie sėkmingai kepami iki šiol.

Velso pyragėliai niekuomet nekepami orkaitėje - tam naudojama speciali kepimo plokštė (angl. griddle) arba sunki ketaus keptuvė. Riebalais tepti keptuvės nereikia, tačiau šiek tiek jų išskiria patys pyragėliai. Nuotrauka Kristinos

Kadangi Velso pyragėliai atsirado kaip sunkiai dirbančių žmonių maistas, jų sudėtis atspindi poreikį maitintis sočiai, o patiekalus gaminti iš to, kas yra po ranka. Šių kepinių pagrindą sudaro kvietiniai miltai, sumaišyti su dideliu kiekiu riebalų. Modernizuotuose receptuose dažniausia nurodomas tik sviestas, tačiau senelių ir prosenelių receptus tebesaugantys ir pagal juos tebegaminantys Velso gyventojai tvirtina, kad reikiamo trapumo ir purumo pyragėliai išeina tik tuomet, kai dalis sviesto pakeičiama taukais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jie teisūs: per 10 metų išmėginau ne vieną Velso pyragėlių receptą, bet tie, į kurių sudėtį įėjo taukai, buvo patys geriausi. Cukraus čia irgi dedama nemažai, o papildomo saldumo suteikia džiovintos razinos. Tinka bet kokios besėklės razinos, tačiau geriausia, kad jos būtų smulkios, idealiu atveju - džiovintų mėlynių dydžio Korinto razinos (plačiau apie jas rašiau čia). Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, jog sveikuoliškais užkandžiais Velso pyragėlių nepavadinsi. Kadangi daugumai mūsų tenkantis fizinis krūvis nė iš tolo neprilygsta kalnakasių darbui, mano patarimas būtų toks: kepkite juos retai (aš paprastai kepu 1-2 kartus per metus, dažniausia tik Užgavėnėms), bet taip, kaip priklauso - su dideliu kiekiu sviesto, taukų ir cukraus. Pasimėgaukite, ir užmirškite iki kitų metų. Tiesa, šiuos pyragėlius labai mėgsta vaikai - jeigu savo palikuoniams nieko negalite įsiūlyti, šie Velso pyragėliai gali būti nebloga išeitis tomis dienomis, kai nebeišmanote, kaip juos bent kartą per dieną pamaitinti.

Velso pyragėliams tešla ne užmaišoma, o suminkoma panašiai kaip trapi tešla pyragams. Tuomet ji gana storai iškočiojama ir formele (arba apversta stikline) išspaudžiami nedideli pyragėliai. Daugiausia praktikos reikalaujantis dalykas - juos teisingai iškepti. Velso pyragėliai kepami be riebalų ant specialios plokštės arba ketaus keptuvėje ant pačios mažiausios ugnies. Kepama gana ilgai, apie 15 min., apverčiant pyragėlius kaip blynus. Proceso jokiu būdu negalima skubinti - vos tik padidinsite ugnį iki vidutinės, pyragėlių plutelė kaipmat pajuoduos, o vidus liks neiškepęs. Ir nerizikuokite Velso pyragėlių kepti orkaitėje - to padaryti dar niekam nepavyko. Tik kepant keptuvėje pyragėliai įgauna jiems būdingą iš abiejų pusių "suspaustą" formą, spalvą ir tekstūrą, ir jau nieko čia nepadarysi. Na, bet iš principo tai nesudėtingi kepinėliai - greitai įgusite juos pagaminti ir iškepti greičiau negu per valandą. Patikėkite, jeigu tai pavykdavo kalnakasių žmonoms, pavyks ir jums :)

Kaip jau minėjau, esu kepusi Velso pyragėlius pagal įvairius receptus. Žemiau pateiksiu tą, kuris man patiko labiausia. Tiesa, rekomenduoju naudoti ne visą, o tik trečdalį originaliame recepte nurodytų ingredientų kiekio. Nes jeigu kepsite pyragėlius iš 12 puodelių miltų ir 1 kg riebalų, valgysite juos dvi savaites :) Ir dar - aš Velso pyragėlių tešlą minkau pagal kitokias, lengvesnes ir kur kas populiaresnes instrukcijas. Mat recepto pateikėjas, paveldėjęs iš senelės ingredientų sąrašą, tik spėioja, kaip reikėtų užminkyti tešlą, ir, mano manymu, jo pasirinktas metodas ne visai tinkamas.

Atvėsę pyragėliai šiek tiek sukrenta, tačiau nepraranda trapumo ir purumo. Nuotrauka Kristinos

Welsh cakes - Velso pyragėliai su razinomis

Ingredientai: (išeis maždaug 25 pyragėliai)

4 puodeliai kvietinių miltų (1 puodelis - 250 ml; iš viso bus 500 g)

1 ⅓ puodelio cukraus (iš viso 270 g)

Žiupsnelis druskos

Žiupsnelis muskato riešuto

Citrinos arba apelsino nutarkuota žievelė

1 a.š. Burbono vanilės (arba keli lašai vanilės ekstrakto)

½ a.š. sodos

1 a.š. vyno akmens (aš perku čia)*

1 ½ a.š. kepimo miltelių

150 g sviesto

150 g taukų**

2 kiaušiniai

½ puodelio smulkių besėklių razinų (aš naudoju Korinto razinas, perku čia)

Smulkaus cukraus (pyragėliams apsijoti)***

1. Dideliame dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: persijotus kvietinius miltus, cukrų, druską, muskato riešutą, citrinos arba apelsino žievelę, vanilę (jei naudosite ekstraktą, įlašinkite vėliau, tuomet, kai dėsite kiaušinius), sodą, vyno akmenį ir kepimo miltelius. 
2. Sudėkite nedideliais gabaliukais supjaustytą sviestą bei taukus ir trinkite tarp pirštų, kol sausi ingredientai ims panašėti į drėgnus trupinius. 
3. Įmuškite kiaušinius ir sudėkite nuplautas bei nusausintas razinas. Suminkykite vientisą tešlą; stenkitės jos neperminkyti. Jeigu tešla atrodys per sausa, prastai lips, įpilkite 1-2 v.š. pieno. Vis dėlto greičiau jau ji atrodys šiek tiek per daug lipni ir nekočiojama - dėkite ją į šaldytuvą ir palikite apie 15 min., kad pabrinktų miltai, o riebalai apstengtų. Išimta tešla turėtų būti labai minkša, bet kočiojama. Jeigu išimta tešla vis dar atrodo ypač lipni, įminkykite į ją dar 2-4 v.š. miltų ir vėl atšaldykite. 
4. Kol vėsta tešla, ant vidutinės ugnies įkaitinkite ketaus keptuvę, tuomet sumažinkite ugnį iki mažiausios; tepti riebalais keptuvės nereikia (jeigu naudosite specialią kepimo plokštę, įkaitinkite ją pagal instrukcijas). 
5. Ant stalo patieskite didelį kepimo popieriaus lakštą. Imkite maždaug ¼ tešlos (kitą palikite šaldytuve) ir ant kepimo popieriaus iškočiokite nelabai didelį, bet gana storą (apie 1-1,2 cm storio) lakštą. Formele arba stikline išspauskite maždaug 6 cm skersmens pyragėlius. Likusią tešlą vėl iškočiokite ir spauskite pyragėlius - tol, kol bus pilna keptuvė. 
6. Kepkite pyragėlius sausoje keptuvėje ant labai mažos ugnies. Kai pyragėlių viena pusė parus, o patys pyragėliai šiek tiek pakils ir sutvirtės, juos atsargiai apverskite ir kepkite kitą pusę. Jeigu būtina, pyragėlius apverskite kelis kartus, bet geriau to nedaryti, nes dažna vartomi pyragėliai gali imti trupėti. Iškepę vieną porciją, kepkite kitą ir t.t. - tol, kol iškepsite visus pyragėlius.
7. Iškeptus pyragėlius apsijokite smulkiu cukrumi. Valgykite šiltus arba atvėsusius kaip užkandį, pagrindinį saldų patiekalą arba desertą. Kartais prie pyragėlių pasiūloma sviesto ir/ar kokio nors džemo, bet dažniausia jie valgomi patys vieni. Tiesa, puodelis arbatos, kakavos ar kito mėgstamo gėrimo tikrai nepakenktų :)

* Jeigu neturite ir nenorite pirkti vyno akmens, atsisakykite ir jo, ir sodos. Tokiu atveju padidinkite kepimo miltelių kiekį ir vietoje 1½ a.š. dėkite 2½ a.š.

** Taukai pyragėlius padaro ypač trapius ir purius, bet jeigu kategoriškai nenorite jų naudoti, keiskite sviestu - tuomet recepte iš viso reikės naudoti 300 g sviesto.

*** Smulkus cukrus (angl. caster sugar) yra kiek rupesnis negu cukraus pudra, bet smulkesnis už mums įprastą cukrų. Lengviausia šio cukraus pasigaminti patiems - aš paprastą baltą cukrų sumalu kavamale, bet tą patį rezultatą gausite, sugrūdę jį grūstuvėje.

Velso pyragėlių tekstūra šiek tiek primena sviestinius sausainius, tačiau turi daugiau drėgmės. Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia. Jeigu ieškote kiek paprastesnių receptų, kurie nereikalauja taukų ir vyno akmens, rekomenduočiau Mary Berry siūlomą variantą arba receptą, paskelbtą šiame puslapyje.

Sūdyti lydekų ikrai su rusiškais mieliniais blynais

Jeigu jūs žvejojate - arba jeigu gyvenate po vienu stogu su tais, kurie žvejoja - šiandieninis receptas jums turėtų praversti. Mat dabar puikiai kimba lydekos, o jeigu pasitaikys pagauti būtent lydeką, o ne lydį, joje tikrai bus ikrų. Tiesa, pirmoje žiemos pusėje lydekų ikrai dar palyginti maži, bet kuo puikiausia tinkami sūdymui. Antroje žiemos pusėje ikrai būtų kur kas didesni, tačiau atsiminkite, kad prieš nerštą lydekas žvejoti draudžiama - laikykitės žvejybos taisyklių, saugokite gamtą (bei savo piniginę :), o sezoninius gardumynus ruoškite tuomet, kai tam tinkamas laikas.

Mūsų šeimoje per pastarąsias savaites kelias dideles lydekas pagavo tėtis ir brolis. Tokios žuvys nebetinka kepimui ar virimui marinate, jas geriau įdaryti (gefilte fish receptas čia) arba sumalti ir iškepti kotletus. Mamos kepti lydekų kotletai tiesiog neprilygstami - pažadu pasitaikius progai paskelbti jų receptą - o štai lydekų ikrų ji nemėgsta ir sakosi nemokanti ruošti. Taigi, šis darbas atitenka man, o vyriškoji šeimos dalis pasirūpina, kad pagaminti ikrai būtų nedelsiant suvalgyti :) 

Lydekų ikrai su svogūnų laiškais ir prieskoniais. Nuotrauka Kristinos

Norėdama gardžiai paruošti lydekų ikrus, nusprendžiau remtis šiuo klausimu autoritetinga Rusijos virtuve. Kaip jau esu minėjusi šiame įraše, raudonieji ikrai į rusų virtuvę atėjo palyginti neseniai, o štai juodaisiais ir geltonaisiais lydekų ikrais rusai gardžiuojamasi jau ne vieną šimtmetį. Auksinai lydekų ikrai buvo patiekiami ant carų ir didikų stalų, o nūnai juos ne ką mažiau vertina naujieji Rusijos turtuoliai. Ypatingai aukštą statusą turi Astrachanėje gaminami lydekų ikrai, mat prie Kaspijos jūros gyvenantys žmonės moka tinkamai (kai kas sako - tobulai) paruošti ne tik juoduosius, bet ir geltonuosius ikrus. 

Nuotrauka Kristinos

Rusijoje lydekų ikrai ruošiami dviem pagrindiniais būdais. Jie gali būti sūdomi termiškai neapdoroti, išimti iš labai šviežių, ką tik pagautų žuvų (lietuvišką receptą žr. čia). Tokio sūdymo privalumas - greitas paruošimas, trūkumas - būtinybė ikrus suvalgyti labai greitai. Be to, jie būna gana kieti. Kitas, Rusijoje ko gero net labiau paplitęs paruošimo būdas - nuplikyti lydekų ikrus verdančiu vandeniu, gerai juos išplauti, trumpai palaikyti karštame sūryme ir nukošti. Tokie ikrai šaltoje vietoje gali stovėti apie savaitę. Prieš valgant jie pagardinami prieskoniais, svogūnais, aliejumi arba grietine - tokius jau reikia sunaudoti per porą dienų. Nuplikyti lydekų ikrai iš pradžių pabąla, bet sūryme vėl nuskaidrėja, tampa minkšti, bet neištęžta. Papildomas tokio ikrų paruošimo būdo privalumas - garantija, kad neapsikrėsite jokiais žuvų parazitais. Taigi, sūdydama lydekų ikrus, aš rinkausi antrąjį būdą, o detaliausią jo aprašymą radau žmogaus, kurio šeima kilusi iš Astrachanės, įraše. Kažin, ar reikėtų tuo stebėtis :) Ir dar. Nors pagal aprašymą atrodo, kad ikrų paruošimas komplikuotas ir užtrunka ilgai, iš tikrųjų taip nėra. Šis darbas užims tik pusvalandį. Be to, jums prireiks poros dubenų, sieto, gabalo marlės ir šiek tiek rupios druskos.

Nuotrauka Kristinos

Щучья икра малосоленая - silpnai sūdyti lydekų ikrai 

Ingredientai:

Šviežių lydekų ikrų

Rupios druskos

Patiekiant:

Druskos (pagal skonį)

Grūstų juodųjų pipirų

Svogūnų arba svogūnų laiškų

Acto 

1. Ikrus nuplaukite šaltu vandeniu, sudėkite į dubenį ir perrėžkite plėves, kad ikrai taptų pusiau pabiri.
2. Ikrus užpilkite verdančiu vandeniu, kad būtų apsemti. Pamaišykite, kad būtų nuplikinti visi ikrai ir palikite karštame vandenyje 5 min. 
3. Ikrus supilkite į nelabai tankų sietą, uždėtą virš didelio dubens. Nubėgusį vandenį nupilkite, o ikrus per sietą pertrinkite į dubenį. Jei sietas nėra ypač tankus, ikrai nesusitrins ir nesubliūkš, tačiau taip atskirsite jų plėves. 
4. Siete likusias plėves išmeskite, o ikrus kelis kartus perplaukite šaltu vandeniu, kol vanduo bus skaidrus (kaip plaunant ryžius). 
5. Išplautus ikrus dar kartą užpilkite verdančiu vandeniu ir iš karto nukoškite. Sudėkite į švarų dubenį.
6. Pasigaminkite sūrymą: 1 l labai karšto vandens ištirpinkite 1 v.š. rupios druskos (jei ikrų turite daug, sūrymo gaminkite daugiau, jeigu mažai - mažiau). Užpilkite ant ikrų, dubenį uždenkite ir palaikykite 10-15 min. Per tą laiką ikrai nuskaidrės ir pasisūdys. 
7. Švarų sietą išklokite marle. Supilkite ikrus, leiskite, kad gerai nubėgtų sūrymas. Būtų puiku, jeigu surinktumėte marlės kampus, surištumėte ir pakabintumėte ikrus šiek tiek pakabėti - tuomet jie nulašėtų ypač gerai . 
8. Silpnai sūdytus ikrus dėkite į švarius sausus stiklainius ir užsukite. Taip paruoštus ikrus šaldytuve galima laikyti apie savaitę. 
9. Prieš tiekiant, norimą kiekį ikrų dėkite į dubenėlį, pagal skonį papildomai pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Tradiciškai lydekų ikrai visuomet maišomi su svogūnais. Jeigu naudosite svogūnų galvutes, tuomet susmulkintus svogūnus apšlakstykite 1-2 a.š. acto ir pamaigykite ranka, kad šiek tek suminkštėtų ir prarastų dalį aitrumo, tuomet įmaišykite į ikrus. Jeigu naudosite svogūnų laiškus, juos smulkiai supjaustykite ir įmaišykite į ikrus, o šlakelį acto įpilkite tiesiai į ikrus. Actas ikruose jaustis neturėtų, jis reikalingas tik tam, kad geriau išryškintų kitus skonius. Sumaišę su prieskoniais, ikrus palikite mažiausia 1 val. pastovėti šaltoje vietoje, tuomet ragaukite. 
10. Sūdyti lydekų ikrai paprastai patiekiami su rusiškais mieliniais blynais arba balta duona ir sviestu. Beje, prie tokių blynų labai tradiciška pasiūlyti ir juodos arbatos, o jeigu dar iš samovaro... :)

Nuotrauka Kristinos

Šįkart aš lydekų ikrus patiekiau pagal visas taisykles (ko gero tradiciškiau ir nebūna :) - su rusiškais blynais, vadinamais красные блины. Žodis красные čia vartojamas senąja reikšme ir reiškia ne raudoni, o dailūs, puikūs blynai. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į lietinius, tačiau šių blynų tešla tirštesnė (miltų ir skysčio santykis maždaug 1:1) į ją dedamos mielės, o tešla vieną ar kelis kartus pakildinama. Dėl šios priežasties rusiški blynai turi savitą prieskonį, yra kiek storesni ir puresni negu vėliau prancūzų įtakoje atsiradę šviesūs plonyčiai lietiniai, kurie dažniau patiekiami su raudonais ikrais. Dėl mielių poveikio blynų paviršiuje kepant susidaro oro burbuliukai, suformuojantys skylutes, o dėl savo purumo blynai ypač gerai sugeria visus pagardus. Rusiški blynai gali būti kepami ne tik iš kvietinių, bet ir iš grikių miltų (dar dažniau - iš kvietinių ir grikių miltų mišinio). Aš šįkart rinkausi kvietinių miltų blynus, juo labiau, kad tokią receptūrą palaimino pats Viljamas Pochliobkinas. Vis dėlto radę kitokių receptūrų, pavadintų красные блины, nesistebėkite: Rusija - didelė šalis, ir per ilgą laiką joje atsirado daugybė skirtingų vieno ir to paties patiekalo variantų.

Žemiau esančiame recepte nurodyti nemaži produktų kiekiai - iš tiek išeis nemenkas kalnas blynų. Priklausomai nuo to, kokio storumo ir dydžio blynus kepsite, ir nuo to, kokio alkanumo yra valgytojai, porcijų skaičius gali įvairuoti. Jeigu valgytojų nelabai daug, kepkite blynus iš pusės produktų kiekio. 

Красные блины - rusiški mieliniai blynai 

Ingredientai (maždaug 6-8 porcijoms)

Blynų tešla maišoma likus 3-5 val. iki jų kepimo.

25 g šviežių mielių

25 g tirpinto sviesto (ir dar šiek tiek iškeptiems blynams patepti)

4 stiklinės (1 l) šilto pieno, geriausia - riebaus kaimiško

4  ½ stiklinės (~ 630  g) kvietinių miltų

2 kiaušiniai (trynius atskirkite nuo baltymų)
2 a.š. cukraus

1 a.š. druskos
100 g plakamosios grietinėlės
Riebalų (kepimui)

1. Dideliame dubenyje, kuriame maišysite blynus, ištrinkite šviežias mieles, išmaišykite jas su su tirpintu (ir vėl pravėsintu) sviestu, pienu ir puse kiekio miltų (patogiausia miltus įplakti šluotele). Išeis nelabai tiršta tešla - ją pridenkite švariu virtuviniu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje, kol pakils. 
2. Į pakilusią tešlą įplakite kiaušinių trynius, cukrų, druską bei likusius miltus. Tešla turi būti tirštoka, vientisa, be gumuliukų. 
3. Viename inde iki standžių putų išplakite grietinėlę, kitame - kiaušinių baltymus. Plaktus baltymus įmaišykite į plaktą grietinėlę, o gautą masę - į blynų tešlą. Tešlą pridenkite ir palikite šiltoje vietoje, kad vėl pakiltų. Atsiminkite, kad indas, kuriame kildinsite tešlą, turi būti didelis, nes pakilusios tešlos tūris padidės bent trigubai ar daugiau.
4. Įkaitinkite keptuvę. Rusiški blynai tradiciškai kepami nedidelėje ketaus keptuvėje (aš kepiau nerūdijančio plieno 20 cm skersmens keptuvėje). Prieš kepandami pirmąjį blyną, keptuvę patepkite riebalais (aš naudojau lydytą sviestą, bet tiks ir taukai ar aliejus). Kepant kitus blynus, tepti keptuvės riebalais nebūtina - blynai nelips dėl juose esančio sviesto. Vis dėlto, jei su kaskart patepsite keptuvę riebalais, bus lengviau išlieti ploną blyną, nes tešla lengviau pasiskirstys* 
5. Jeigu norite, įjunkite orkaitę - įkaitinkite ją iki 80-100ºC, kad vėliau galėtumėte iškeptus blynus dėti į lėkštę ir laikyti šiltai. 
6. Rusiškus mielinius blynus kepkite kaip įprastus lietinius blynus, tik pakilusios tešlos nesuplakite ir į keptuvę pilkite pakilusią bei purią. Dėl mielių ir tirštesnės tešlos, jie bus storesni negu įprasti lietiniai, turės "akutes" ir kepami gražiai paruduos - taip ir turi būti. Kad nesuliptų, kiekvieną iškeptą blyną rekomenduojama patepti sviestu. Iškeptus blynus geriausia laikyti šiltoje orkaitėje, kad pirmieji neatauštų iki to laiko, kol iškeps paskutinieji. 
7. Šie rusiški blynai valgomi ne tik kaip saldus patiekalas su uogiene ar medumi, bet ir su grietine, sūdytais ikrais, sūdyta lašiša bei kitais nesaldžiais priedais.

* Anot Viljamo Pochliobkino, paruošti keptuvę taip, kad pirmasis blynas neprisviltų - tikras mokslas. Pirmiausia, keptuvės esą negalima plauti vandeniu. Siūloma ją valyti taip: iš pradžių įkaitinti ją su trupučiu aliejaus ir 1 v.š. rupios druskos, tuomet šiek tiek atvėsinti ir išvalyti popieriniu rankšluosčiu ar švariu medžiagos gabalu, tada į keptuvę įberti dar 1 v.š. sausos druskos ir vėl gerai išvalyti popieriumi arba medžiaga, galiausia keptuvę sausai ir švariai iššluostyti. Taip paruošta keptuvė esą neturėtų svilti.  Tepti ją riebalais siūloma prieš liejant kiekvieną blyną. "Teptukas" šiam reikalui gaminamas iš skersai perpus perpjauto svogūno puselės (arba nevirtos bulvės gabaliuko), pasmeigtos ant šakutės. Svogūno puselė kaskart mirkoma į riebalus ir ja ištrinama keptuvė, ir tik tuomet į keptuvę pilama blynų tešla.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi receptų šaltiniai: ikrų sūdymo - čia, blynų - čia.