Tortas su kama miltais

Nuojauta man kužda, jog niekada neišmoksiu kepti tikrų tortų. Na, žinote, tų daugiasluoksnių gražuolių, kurių vaizdas dar net neparagavus atima amą. Kartais pavartau, pavyzdžiui, Alinos tinklaraštį Apie Viską - grynai dėl estetinio malonumo. Pradėjusi nuo paprasčiausių pyragėlių, dabar ji kuria tikrus konditerijos šedevrus, demonstruodama, ko galima pasiekti, nuosekliai dirbant pasirinkta kryptimi. Tačiau paganyti akis - tai viena, o imtis konkrečių užduočių - visai kas kita. Mano stilių ir sugebėjimus labiau atitinka tie naminiai, neįmantrūs skanėstai, kuriems iškepti nereikia nei ypatingų žinių, nei specialių įrankių, nei daugybės valandų praktikos. Be to, tortus aš gaminu ne per dažniausia, todėl, artėjant kokiai nors šventei, dažniausia renkuosi vis tuos pačius, šeimos pamėgtuosius ir pasiilgtuosius receptus. Turi susiklostyti ypatingos aplinkybės, kad šioje srityje sugalvočiau išmėginti šį bei tą naujo. Bet, laimei, kartais taip ima ir nutinka :)

Nuotrauka Kristinos

Estišką tortą su kama miltais nusižiūrėjau dar žiemą, kai pažadėjau Gytautei, atstovaujančiai prekės ženklą Dobele, išbandyti jos atsiųstus produktus. Tačiau tąkart vis dėlto nusprendžiau rašyti apie putėsius su kama miltais, ir tam turėjau priežastį. Mat netikėtai paaiškėjo, jog Lietuvoje neprekiaujama estišku šokoladu su kama miltais (est.  kamašokolaad; sinonimiškai vartojamas terminas kamatahvel - liet. pažodžiui kama miltų plytelė). Ar jums teko su tokiu susidurti? Jeigu ne, tuojau papasakosiu, kas čia per stebuklas. Taigi, garsusis Estijos šokolado fabrikas Kalev apie 1960 m. nusprendė sukurti naują produktą - šokoladą, kuriame dalį kakavos pakeitė vietiniu ingredientu - kama miltais. Viena vertus, tokia receptūra anuomet atsirado ne iš gero gyvenimo - juk sovietmečiu buvo nuolat juntamas produktų, ypač importuojamų, stygius; kakava XX a. viduryje irgi priklausė deficitų kategorijai. Antra vertus, naujasis šokoladas žmonėms patiko, todėl buvo sėkmingai gaminamas net porą dešimtmečių. Paskui, keičiantis santvarkoms, šio saldumyno gamyba kuriam laikui sustojo, ir buvo atkurta tik 2001 m. Žinoma, ne todėl, jog trūktų kokių nors žaliavų :) Dabar estai šokoladą su kama miltais pristato kaip tradicinį, unikalaus riešutinio skonio ir sudėties gaminį (šiuolaikinio produkto produkto sudėtyje yra 22% kama miltų), be kita ko tinkamą sveikuoliams ir tiems, kurie nori pradžiuginti artimuosius netikėtomis lauktuvėmis. Jį mielai valgo ir patys estai, ypač vyresniosios kartos, kuriai šokoladas su kama miltais sukelia nostalgiją bei sentimentus. Beje, pamatę, kad šokoladas su kama miltais turi pasisekimą, pirkėjams jį siūlyti ėmė  ir smulkesni estų šokolado gamintojai.

Net neabejojau, jog dabar, kai sveikuoliškas gyvenimo būdas "ant bangos", estiško šokolado su kama miltais galėsiu įsigyti bet kuriame didesniame Lietuvos prekybos centre. Tačiau greitai paaiškėjo, jog klydau: atrodo, šį produktą mūsų prekybininkai bus pražiūrėję, mat vieninteliai Talino Kalev gaminiai, kuriuos pavyko aptikti parduotuvių lentynose, buvo kelių rūšių baltasis šokoladas su uogomis. Ką gi, tikiuosi, jo ateityje situacija pasikeis, o kol kas estiško šokolado ieškokite Estijoje arba paprašykite parvežti tų, kurie keliauja į šią šalį. Šįkart man šokolado su kama miltais atsargų parūpino Adas, puikiai sutarianti su savo kolegomis iš Estijos - ačiū Siim, ačiū Adai!

Nuotrauka Kristinos

Kodėl šiam tortui būtinai prireikė specifinio šokolado? Todėl, kad estai jį pristato kaip trijų skirtingų sluoksnių desertą, ir kiekviename tų sluoksnių turi būti kama miltų. Torto pagrindas kepamas iš kiaušinių, cukraus, kama miltų ir lazdyno riešutų. Purus kreminės varškės, grietinėlės ir uogų sluoksnis sutirštinamas kama miltais ir želatina (pastarosios dėl kama miltų reikia mažiau negu įprastai, todėl masė būna ypač švelni), na, o viskas vainikuojama šokoladu su kama miltais. Internete galima rasti daugybę šio kepinio variantų, tačiau pakeitimai dažniausia būna neesminiai: vieni vietoje lazdyno riešutų naudoja migdolus, kiti didina uogų ir mažina varškės ir/ar grietinėlės kiekį, treti vietoje aviečių renkasi juoduosius serbentus, braškes, spanguoles ar kitas uogas. Man, žinoma, norėjosi susirasti pirminį, originalų kamatort receptą, mat jaučiu silpnybę atsekti patiekalų šaknis :) Regis, jog su užduotimi susidorojau: viename įraše aptikau nuorodą, jog torto receptas atkeliavo iš Aive Luigela knygos Targalt toitudes terveks (2007 m., p. 194, liet. apytikriai Išmintinga sveika mityba). Aive Luigela Estijoje žinoma ne tik kaip maisto technologė, bet ir kaip biochemijos specialistė, ilgus metus dirbanti sveikatos apsaugos srityje. Kitaip sakant, autorė nusipelnusi ir patikima. Todėl, gamindama tortą pirmąjį kartą, ilgai nedvejojusi pasirinkau jos receptą. Ir neapsirikau, nors begaminant buvo kilę įvairiausių klausimų, kaip antai: ar torto pagrindas, kepamas be kepimo miltelių ir sviesto, bus pakankamai purus ir drėgnas, ar jo tikrai nereikia sulaistyti? Ar užteks tokio nedidelio kiekio želatinos? Ar kama miltai, supilti į varškę, negirgždės tarp dantų? Greitai paaiškėjo, jog mano nuogąstavimai pagrindo neturėjo. Tortas išėjo tiesiog puikus - tą patvirtino visas būrelis valgytojų, išmanančių šiuos reikalus :) Tad, gamindama jį antrąjį kartą, pakeičiau vieną vienintelį dalyką - vietoje 20 cm skersmens kepimo formos nuimamais šonais ėmiau tokią pačią, tik 23 cm skersmens, mat pirmoji pasirodė mažoka.

Nuotrauka Kristinos

Jūs, be abejo, galite improvizuoti, kaip kad daro daugelis Estijos šeimininkių. Kepinio specifika tai leidžia. Griežtai žiūrint, kama miltų tortai yra labai naujoviški, šiuolaikiški kepiniai, neturintys griežtų gamybos taisyklių. Jų sudėtis, išvaizda ir gamybos principai įvairuoja priklausomai nuo kepėjų fantazijos - ir bet kurį iš jų galima vadinti tuo pačiu žodžiu kamatort. Todėl jeigu klausimą formuluotume taip: Ar konkrečiai šis tortas priklauso Estijos tradicinei virtuvei?, atsakymas būtų ne. Tačiau jeigu klaustume: Ar įvairūs tortai su kama miltais yra būdingi moderniai Estijos virtuvei?, tektų linktelėti galvą - tikrai taip. Kalbant apie šį trisluoksnį tortą, galiu tik patvirtinti, jog jo receptūra nusisekusi. Ko gero ne veltui ji Estijoje tokia populiari - bent jau tinklaraštininkų tarpe. Ir, sprendžiant iš skaitytojų komentarų, ne tiktai tinklaraštininkų: netgi žmonės, kurie retokai sukiojasi virtuvėje, šį tortą pagamina be didesnio vargo ir nepraleidžia progos pasidžiaugti puikiais rezultatais.

Nuotrauka Kristinos

Jeigu nuspręstumėte pagaminti kamatort, turėkite galvoje, jog visi darbai užtruks maždaug valandą, o tuomet prireiks dar pusdienio (ar nakties) tortui gerai atšaldyti ir sustingdyti. Šioje vietoje negaliu nepasidalinti dar vienu nedideliu savo atradimu - rankine tarkavimo ir smulkinimo mašinėle, kuria lengvai sumalsite riešutus, sūrį, šokoladą ir bet kokius kitokius produktus. Tokios mašinėlės paprastai turi kelių rūšių keičiamus peiliukus, yra pigios, kompaktiškos ir patvarios. Ir nesvarbu, kad ant dėžutės didžiausiomis raidėmis užrašyta Swiss, o toliau viskas - mažomis raidelėmis lenkiškai :) Toks prietaisas itin pasiteisina, smulkinant šokoladą, nes jį laikant rankose ir tarkuojant paprasta tarka, plytelė neišvengiamai ima tirpti. Panaši situacija su riešutais: juos malant elektriniais prietaisais, birūs trupiniai per kelias sekundes gali virsti aliejinga, sulipusia mase, ko išvengsite, maldami juos mašinėle. Žodžiu, mano nuomone, tai naudingas pagalbininkas tiems, kas mėgsta gaminti. Tačiau gera žinia yra ta, kad net jos neturėdami, tortą su kama miltais pasigaminsite lygiai taip pat sėkmingai, gal tik užtruksite keliolika minučių ilgiau. Laimei, tai vienas iš atvejų, kai gaišti laiką verta :)

Nuotrauka Kristinos

Kamatort - tortas su kama miltais

Ingredientai: (išeis nemažas, 7 cm aukščio, 23 cm skersmens pyragas)

Pagrindui:

2 dideli arba 3 maži kiaušiniai

100 g cukraus

100 g lazdyno riešutų

3 v.š. (su kaupu) kama miltų

Viduriniam sluoksniui:

4 a.š. želatinos*

100 ml aviečių tyrės**

300 ml (=160 g) cukraus pudros

400 g kreminės varškės***

4 v.š. (su kaupu) kama miltų

400 ml plakamosios grietinėlės

Viršutiniam sluoksniui:

Šokolado su kama miltais (užteks vienos 100 g plytelės)

Nebūtinai: uogų, riešutų ar pan. tortui papuošti

1. Orkaitę įkaitinkite iki 220°C. 23 cm skersmens (arba didesnę) kepimo formą nuimamais šonais išklokite kepimo popieriumi ir patepkite riebalais. Mažesnė kepimo forma netiks, nes vėliau į ją netilps varškės ir uogų masė.
2. Kiaušinius su cukrumi plakite, kol masė sutirštės ir taps puri (aš šioje stadijoje įberiu ir žiupsnelį druskos). Įmaišykite sumaltus lazdyno riešutus ir kama miltus. Geriausia būtų atsargiai maišyti silikonine mentele ir stengtis tešlos nepermaišyti, kad nepraskystų. Paruoštą masę supilkite į paruoštą kepimo formą ir kepkite apie 15-20 min., kol biskvitas gražiai pakils, parus ir šiek tiek atšoks nuo formos šonų. Išėmę iškepusį biskvitą, atvėsinkite jį formoje.
3. Kol kepa ir vėsta biskvitas, paruoškite antrojo sluoksnio masę. Želatiną suberkite į metalinį dubenėlį, užpilkite maždaug 8 v.š. virinto vandens (arba kitokiu pasirinktu skysčiu) ir palikite 15-25 min., kad išbrinktų. Per tą laiką paruoškite tyrę, t.y. pasirinktas uogas pertrinkite per sietelį, kad neliktų kietų gabaliukų, sėklų, žievelių ir pan. Sudėkite tyrę į didelį dubenį, ten pat suberkite cukraus pudrą ir išmaišykite. Išbrinkusią želatiną pašildykite, kad ištirptų; maišykite ir žiūrėkite, kad skystis neužvirtų, antraip želatina taps neveikli. Ištirpintą želatiną perkoškite per tankų sietelį, supilkite į uogų ir cukraus masę ir lengvai paplakite. Tada ten pat sudėkite varškę bei kama miltus ir gerai išmaišykite mentele. Galiausia išplakite grietinėlę ir ją sumaišykite su kitais ingredientais. Masė pašviesės ir taps labai puri. Supilkite ją ant atvėsusio torto pagrindo - jeigu naudojote 23 cm skersmens formą, ji turėtų būti kupina. Palikite 15-20 min. kambario temperatūroje, kad spėtų išbrinkti į varškę sudėti kama miltai. Jeigu norite, šioje stadijoje torto viršų galite apibarstyti maždaug puse sutarkuoto šokolado - jis gerai prilips prie paviršiaus. Suformuotą tortą dėkite į šaldytuvą mažiausia 4 valandoms, o dar geriau, laikykite jį šaltai per naktį.
4. Prieš serviruodami, tortą išimkite iš formos ir papuoškite. Plonu peiliuku ar kitokiu įrankiu perbraukite ties kraštais ir nuimkite formos šonus. Didelę lėkštę dėkite ant pyrago viršaus ir jį staigiai apverskite. Nuimkite kepimo formos dugną bei kepimo popierių. Ant biskvito dėkite serviravimo lėkštę ir tortą atverskite, nuimkite pirmąją lėkštę. Tortą papuoškite tarkuotu šokoladu. Jeigu dalį jo užbarstėte prieš vėsinimą, dabar greičiausia reikės tik papuošti šonus - lengviausia tą daryti, šiek tiek šokolado drožlių užbėrus ant mentelės ir ją priglaudus prie nepuošto paviršiaus (šį veiksmą kartokite tol, kol papuošite visus šonus). Jeigu norite, tortą galite papildomai papuošti uogomis, riešutais, mėtų šakelėmis ir t.t.
5. Tortą skanaukite tuojau pat. Jeigu planuojate jį valgyti vėliau, dėkite atgal į šaldytuvą ir laikykite iki to laiko, kol nešite ant stalo.

* Originaliame recepte nurodoma, jog reikia 3 a.š. želatinos, tačiau vasarą rekomenduočiau jos dėti šiek tiek daugiau - kai orai karšti, didesnis želatinos kiekis užtikrina, jog tortas neišteš tiesiog akyse. Aš pati naudoju labai smulkią Dr. Oetker želatiną, kuri greitai išbrinksta ir gerai ištirpsta. Recepte nurodoma, kad želatiną galima tirpinti paprasčiausiame šaltame, virintame vandenyje. Vis dėlto, jeigu norite, galite naudoti ir kitokį skystį - tarkime, aš želatiną brinkinau naminėse, obuoliniu actu parūgštintose aviečių sultyse.

** Anot recepto autorės, šiam tortui reikėtų aviečių arba bruknių tyrės, tačiau, sprendžiant iš gaminusiųjų patirties, čia puikiai tiks ir kitos mėgstamos uogos, pavyzdžiui, juodieji serbentai, gervuogės ir t.t. Aš ta proga sunaudojau paskutines šaldytų aviečių atsargas :) 

*** Aš naudojau lenkišką kreminę varškę, kuri 1 l kibirėliuose pardavinėjama kaip varškė, skirta sūrio pyragams. Jeigu naudosite rupesnę varškę, ją ypač gerai pertrinkite/ sumalkite, kad neliktų nė mažiausių kietų gabaliukų, antraip susigadins glotni, putėsių konsistencijos pyrago masė.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

Kamavaht - putėsiai su kama miltais

Ar jūs žinote, kokia yra nacionalinė Latvijos gėlė? Ne, ne rūta žalioji. Baltoji ramunė. O Estijos? Ne, irgi ne rūta. Mėlynoji rugiagėlė. Kai išsiaiškinau šį dalyką, iš karto supratau, kodėl estai taip mėgsta savo desertus - ir ne vien desertus - puošti rugiagėlių žiedais ar bent jau žiedlapiais. Išties - gražu, nors mūsuose ir nelabai įprasta.

Nuotrauka Kristinos

Poreikis apžiūrėti, kaip estai puošia savo desertus, kilo tada, kai sugalvojau pagaminti putėsius su kama miltais. Pastaruosius man atsiuntė Dobele - dėkui jai. Prisipažinsiu, kad šioje vietoje siurprizo nebuvo - aš pati juos dažnokai perku, tad su produktu esu gerai pažįstama. Žinoma, mano nuomonė apie jį kuo puikiausia. Nors, tiesą sakant, niekada nesu Dobele ženklu pažymėtų kama miltų lyginusi su kitų firmų gaminiais, nes Lietuvos paprasčiausia nepasiekia kitų gamintojų produkcija. Pasitaikius progai, bus įdomu palyginti, o kol kas galiu tik pasidžiaugti, jog dabar kama miltų įmanoma įsigyti ir pas mus - juk dar neseniai tokios galimybės neturėjome.

Nuotrauka Kristinos

Aš pati kama miltus dažniausia valgau tradiciškiausiu būdu, t.y. sumaišiusi su pasukomis ar jogurtu ir pagardinusi kokiomis nors uogomis (žiemą - šaldytomis). Apie tai, kaip kama miltus panaudoju kasdieniniam užkandžiui, esu rašiusi šiame įraše. Ten pat užsiminiau ir apie tai, kad su kama miltais galima sukurti puošnesnių ir įdomesnių desertų, išpurintų plakta gretinėle. Kaip tik tokį Estijoje populiarų desertą, vadinamą kamavaht (liet. kama - kama miltai, vaht - putėsiai) šiandien ir nusprendžiau čia aprašyti.

Nuotrauka Kristinos

Šis gana modernus, bet jau tradiciniu tapęs estiškas saldėsis gaminamas visiškai paprastai: išplakta grietinėlė lengvai pasaldinama ir pagardinama kama miltais, o tada įmaišoma jogurto, kuris suteikia masei malonios rūgštelės; rečiau vietoje jogurto naudojama kreminė varškė ar kitas rauginto pieno produktas. Iš pradžių putėsių geriau neragauti, nes atrodys, jog kama miltai girgžda tarp dantų. Tačiau maždaug po 10-15 min. jie išbrinks, taps riešutinio skonio, be to, padės išlaikyti standžią putėsių konsistenciją ir neleis jiems išskysti.

Iš pirmo žvilgsnio elementariam desertui išskirtinumo suteikia naudojami priedai. Vasarą tai gali būti šviežios uogos, vaisiai, rabarbarai, mėtos, žiemą - įvairios uogienės, šaldytos trintos uogos, rečiau - šokoladas, karamelė, riešutai, vanilė, kvapnus alkoholis ir pan. Nuo pasirinktų priedų priklausys ne tik galutinis deserto skonis, o ir cukraus kiekis, kurį teks dėti į putėsius. Jeigu tokį desertą gaminsite, pavyzdžiui, su šviežiomis bruknėmis ar juodaisiais serbentais, jis bus rūgštokas, todėl patį kremą ko gero reikės stipriau pasaldinti. Tačiau jeigu rinksitės, tarkime, saldžią braškių uogienę, cukraus į putėsius ko gero užteks berti visai nedaug. Žodžiu, kiekvienu atveju įvertinti situaciją prisieis patiems. Aš šį kartą nusprendžiau panaudoti estų (ir mano pačios :) taip mėgstamus šaltalankius. Naudojau šaldytus; šiek tiek jų atidėjau papuošimui, o iš kitų išviriau džemą. Šviežios uogos buvo rūgščios, bet džemas - saldus, todėl pačius putėsius saldinau saikingai. Kad patiekalas džiugintų akį ir atrodytų "estiškiau", pabarsčiau ir džiovintų rugiagėlės žiedlapių. Iš pradžių dar maniau užberti ir žalių moliūgų sėklų, bet paskui nusprendžiau, kad visko bus per daug.

Jūs žinoma, komponuokite šį desertą pagal save: jeigu nemėgstate šaltalankių, rinkitės vyšnias, jeigu nemėgstate vyšnių - galbūt jums prie širdies avietės ir t.t. O atėjus vasarai, nepamirškite nusiskinti ir susidžiovinti saujelės rugiagėlių - jeigu kartais, atėjus žiemai, užsimanytumėte kokio gardumyno estiškais motyvais :)

Nuotrauka Kristinos

Kamavaht - putėsiai su kama miltais

Ingredientai: (4 porcijoms)

200 ml plakamosios grietinėlės

2 v.š. cukraus pudros (arba pagal skonį)

3 v.š. kama miltų

250 g jogurto, geriau natūralaus graikiško

Mėgstamų uogų ar uogienės (putėsiams pagardinti)*

Nebūtinai: gardžių ir gražių dalykų desertui papuošti

1. Talpiame inde išplakite grietinėlę. Baigdami plakti, suberkite cukrų, pačioje pabaigoje - kama miltus. Į gautą masę įmaišykite jogurtą, geriausia mentele. Rekomenduočiau naudoti graikišką jogurtą - jis tirštesnis ir mažiau rūgštus.
2. Gautus putėsius susluoksniuokite su mėgstamomis uogomis ar uogiene - jų rūšis ir kiekis priklauso tik nuo jūsų skonio. Aš desertą komponavau taip: į taures (maždaug iki pusės) dėjau putėsius, likusius sukrėčiau į konditerinį maišelį drauge su šaltalankių džemu - vienas didelis šaukštas putėsių, šaukštelis džemo, vėl šaukštas putėsių, šaukštelis džemo ir t.t. Tokiu būdu, spausdama per platų antgalį, gavau margus putėsius, pagardintus šaltalankių džemu.
3. Paruoštus putėsius palikite bent 10-15 min. pastovėti, kad gerai išbrinktų kama miltai. Vėsioje vietoje putėsiai gali stovėti ir ilgiau, nes nėra linkę praskysti.
4. Prieš tiekdami, putėsius pagal skonį papuoškite (aš puošiau šaldytomis šaltalankių uogomis ir džiovintais rugiagėlių žiedlapiais).

* Aš šįkart naudojau šaldytas šaltalankių uogas - 500 g pakuotę pirkau didelėje Rimi parduotuvėje. Saujelę uogų atidėjau papuošimui - šias uogas geriausia laikyti šaldiklyje, kad atsileidusios nesubliūkštų ir nepavandenytų. Likusius šaltalankius (apie 450 g) nuploviau po tekančiu vandeniu, sudėjau į prikaistuvį, užpyliau puse stiklinės vandens ir šiek tiek pasmulkinau elektriniu smulkintuvu. Užvirinau, paviriau ant mažos ugnies apie 10 min, tada pertryniau per sietelį, kad atskirčiau sėklas bei žieveles. Gautą skystą tyrę vėl supyliau į puodą, pridėjau apie ⅔ puodelio cukraus, ir, retkarčiais pamaišydama, ant mažos ugnies paviriau apie 15-20 min., po to nukėliau ir atvėsinau atidengtame puode. Nukaisti džemą reikėtų tada, kai jis dar apyskystis - bevėsdamas sutvirtės. Jeigu džemas išėjo tirštesnis, negu norėtumėte, įpilkite 2-3 v.š. karšto virinto vandens ir išsukite, kol bus vientisas.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia; visų kitų, pagalbinių, nebeišvardysiu.

Jogurto ir kama miltų užkandis

Mama, - klausia mano vaikas, - mama, o kokius žaidimus tu su broliais žaisdavai, kai buvai maža, na, tokia kaip aš dabar? Visokiausius! Slėpynes ir gaudynes, "namus" ir "karą"... Vaikydavome kamuolį, šokinėdavome per gumą, darydavome "sekretus", laipiodavome medžiais, lenkdavome lankus ir smailindavome strėles iš lazdyno, eidavome tvenkinyje gaudyti karosiukų, lakstydavome dviračiais vasarą ir rogutėmis - žiemą... O jeigu lauke lydavo? Na, tuomet "laivus", arba domino, arba knygas skaitydavome... O kodėl nežaisdavote kompiuteriu? Todėl, kad kompiuterių anuomet dar nebuvo! Ir interneto nebuvo, ir TV kanalų, per kuriuos kiaurą dieną rodytų vaikiškus filmukus! Aaa..., - nutęsia vaikas, bet akivaizdu, kad jis manimi nelabai tiki.

Aptarinėjant maistą, mūsų pokalbiai dažnai pasisuka panašia kryptimi. Parduotuvėse nebūdavo pirkti bananų. Maži mes nebuvome ragavę krevečių. Ir alyvuogių nebuvome. Ir brie sūrio ne. O aną dieną, pusryčių metu jam prisipažinau, kad būdama maža, neturėjau mėgstamiausio jogurto. Parduotuvėse juo irgi neprekiaudavo. Na, šito tai jau buvo per daug. Mama, kodėl mane apgaudinėji? - nepatenkintu balsu sako sūnus, ir pasipučia. - Jogurto parduotuvėje būna visada!

Nuotrauka Kristinos

Bet aš labai gerai atsimenu dieną, kai pirmą kartą paragavau braškinio jogurto - man atrodo, tuomet jau buvau studentė. Manęs naujasis produktas nesužavėjo - kažkokia saldi grietinė. Bet paskui prekyboje pasirodydavo vis daugiau jogurto rūšių, jį beragaujant atsirado ir mėgstamiausių skonių. Kažkaip nepastebimai jogurtas tapo kasdieninio valgiaraščio dalimi. Tiesa, iš pradžių visas jogurtas Lietuvos parduotuvėse būdavo saldus, atsimenate? Kai atsirado natūralaus, žmonės eilinį kartą stebėjosi, ką ir veikti su tokiu "neskaniu". O dar vėliau, vos prieš kelerius metus, lietuviai atrado tirštą graikišką jogurtą - ir jau neklausinėjo, ką su juo veikti :)

Graikiškas jogurtas - vienas mano mėgstamiausių. Man patinka jo kreminė konsistencija ir galimybės iš jo pagaminti tokius patiekalus, kokių geidžia širdis: sūriai aštrius padažus, saldžius kremus, rūgščias sriubas ir t.t. Todėl kai šią vasarą parašė ponia Rasa, atstovaujanti įmonę Valio, ir pranešė, kad manęs laukia visas krepšys graikiško Alma jogurto, labai apsidžiaugiau, o mintyse ėmė rikiuotis įrašai, kuriuos jau seniai norėjau paskelbti, bet tam vis vis nebūdavo laiko ir geros progos.

Pavyzdžiui, šiandieninis receptas yra senas geras būdas sveikai, sočiai ir gardžiai papusryčiauti, kurį atradau betyrinėdama Estijos ir Suomijos virtuves. Recepto ašis - kama miltai (Suomijoje jie žinomi kaip talkkuna), t.y. smulkiai sumaltų miežių, rugių, kviečių, avižų, žirnių miltų mišinys, kuris tradiciškai valgomas termiškai neapdorotas, o tik išbrinkintas kokiame nors rūgščiame pieno produkte. Seniau, kai didžioji dauguma žmonių gyveno kaimo vietovėse ir laikė gyvulius, kama miltai dažniausia būdavo brinkinami raugintame piene, o po keliolikos minučių toks kokteilis išgeriamas arba sukabinamas šaukštu. Tačiau šiais laikais, kai retas jaunas žmogus yra ragavęs ką tik pamelžto saldaus pieno arba tikro, ant pečiaus surauginto rūgpienio, kama miltai dažniausia brinkinami bet kokiame kitame rauginto pieno produkte, kurį galima įsigyti prekybos centre. Tai gali būti kefyras, pasukos, skyr'as, viili (specifinis suomiškas rauginto pieno produktas, kurio Lietuvoje pirkti nemačiau), ir, žinoma, mėgstamas jogurtas. Jogurtą galima rinktis saldų arba natūralų, skystesnį arba tirštesnį - žiūrint, kokios konsistencijos užkandžio norėsite. Niekas nedraudžia maišyti ir dviejų ar daugiau pieno produktų: pavyzdžiui, graikišką jogurtą išplakti su trupučiu pasukų, o tuomet į gautą mišinį įmaišyti kama miltus ar pan. Na, o jeigu norite pagaminti ne paprastą sveikuolišką užkandį, o prabangesnį desertą, kuris atšaldytas išlaikytų savo formą, į jogurto ir kama miltų mišinį galite įmaišyti kreminės varškės arba, tarkime, plaktos grietinėlės (žr. šį įrašą, kuriame pristačiau šaltalankiais pagardintus putėsius su kama miltais).

Aš siūlyčiau jogurto ir kama miltų užkandį gaminti iš natūralaus jogurto, nes tuomet galėsite jam suteikti ne tik norimą konsistenciją, bet ir skonį bei saldumą. Panašiai kaip gaminant graikišką jogurto ir šviežių figų užkandį, saldumui reguliuoti čia labai tinka medus - jo šaukštelis ne tik atsvers jogurto rūgštumą, bet ir praturtins pusryčius visokiomis organizmui naudingomis medžiagomis. Vasarą ir rudenį, kai apstu šviežių uogų bei vaisių, jogurtą saldinti galima ir jais. Pavyzdžiui, aš šį kartą naudojau remontantines braškes iš savo lysvės: dalį uogų pertryniau ir sudėjau į jogurtą, suteikdama jam braškinį skonį, o dalį supjausčiau ir įmaišiau, kad patiekalas turėtų šiek tiek rupumo - ir, ką čia slėpsi, patraukliau atrodytų.

Taigi, jeigu stengiatės maitintis sveikai ir norite paįvairinti savo pusryčius, būtinai išmėginkite jogurto, kama miltų, medaus ir uogų/vaisių/riešutų derinį. Eksperimentuokite, naudodami vis kitus priedus, kitokios rūšies medų (tarkime, grikių medus šiam deriniui suteiks visai kitokį skonį negu liepų), gamindami gėrimo, glotnučio ar tyrelės konsistencijos patiekalą. Beje, kas nesusidūrėte - kama miltų (už netgi labai prieinamą kainą) rasite didžiuosiuose prekybos centruose prie visų kitų rūšių miltų.

Nuotrauka Kristinos

Jogurto ir kama miltų užkandis

Ingredientai: (1 porcijai)

180-200 ml mėgstamo jogurto (aš naudojau Alma graikišką jogurtą)

Nebūtinai: ~100-200 ml rūgpienio, kefyro, pasukų, pieno, grietinėlės, uogų/vaisių sulčių/tyrės arba virinto vandens (aš naudojau pertrintų šviežių braškių tyrę)

2 v.š. kama miltų

1 v.š. medaus (arba pagal skonį; galima keisti ruduoju arba paprastu cukrumi)

Mėgstamų priedų (vaisių, uogų, riešutų, sėklų, cinamono ir pan.)

1. Jeigu norite, kad paruoštas jogurtas nebūtų labai tirštas, į jį įplakite šiek tiek skystesnio pieno produkto, sulčių arba vandens. Pagal skonį pasaldinkite medumi. Įberkite kama miltų kruopščiai išmaišykite ir palikite 15-20-čiai minučių, kad jie gerai išbrinktų. Miltai sugers nemažai skysčio, todėl jogurtas vėl sutirštės. 
2. Į jogurtą įmaišykite mėgstamų smulkintų vaisių ir/ar uogų. Patiekalą labai pagardins ir keli riešutai. Papildomai galite dėti ir kitų mėgstamų pagardų (pavyzdžiui, cinamono arba paskrudintų linų sėmenų). Jeigu į jogurto ir kama miltų įmaišysite šaukštą natūralaus jogurto, gausite "marmurinio" paviršiaus efektą - skonis nuo to nepasikeis, bet patiekalas atrodys gražiau :)
3.  Valgykite šį patiekalą pusryčiams, priešpiečiams ar bet kuriuo kitu metu, kai norisi sočiai, bet sveikai užkąsti.

Svarbesni recepto šaltiniai čia, čia, čia, čia ir čia.