2016 m. balandžio 8 d., penktadienis

Havajų pica



Kuo puikiausia atsimenu laikus, kai pirmą kartą paragavau ananasų. Aišku, šviežių ananasų sovietmečio parduotuvėse nė su žiburiu nebūtum radęs - kaip jie atrodo, žinojome tik iš knygų. Užtai šaldytų produktų skyriuose kartais būdavo galima aptikti nedideliais gabaliukais pjaustytų ananasų permatomuose polietileno maišeliuose. Tokius ananasus mama tiesiog atitirpindavo, sudėdavo į dubenėlius ir mums, vaikams, duodavo valgyti pačius vienus. Ananasus, kiek atsimenu, visuomet skanaudavome žiemą, kai būdavo mažai vietinių vaisių ir daržovių. Simboliška, bet mama dažniausia juos pirkdavo parduotuvėje Šiaurinė, kuri anuomet buvo laikoma moderniu ir dideliu prekybos centru. Beje, ši parduotuvė Kaune dar prieš kelias savaites tebeveikė taip, kaip kadaise - nepakeitusi pavadinimo, minimaliai paliesta renovacijų, išlaikiusi asketišką sovietinį interjerą ir pardavėjas, kurios (kalbama) senu papratimu nusukinėjo grąžą. Žodžiu, tikras praeities inkliuzas, vertas ekskursijų :) Tik nostalgiškų šaldytų ananasų joje nebebuvo, nors šaldytuvai tebestovėjo tie patys. Na, o šį pavasarį parduotuvė buvo uždaryta remontui, po kurio senosios Šiaurinės atmosferos greičiausia nebeliks. Ir gerai, kad neliks, nes prisiminimai - tai viena, o gyvenimas čia ir dabar - visai kas kita.

Kai atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, į parduotuves ėmė plūsti nematyti ir neregėti produktai, mūsų šeima ananasus prisimindavo retai. Aš pati juos iš naujo atradau, kai laukiausi sūnaus. Besilaukiančios draugės alpdavo dėl raugintų kopūstų ir marinuotų agurkų, o man, įžengus į maisto prekių parduotuvę, net silpna darydavosi, pamačius konservuotų ananasų skardinę :) Bet, kaip žinia, šis etapas netrunka ilgai, todėl dabar ananasų (dažniau šviežių negu konservuotų) nusiperku tik retkarčiais, ir paprastai tik tuomet, kai ruošiuosi iš jų ką nors gaminti - pavyzdžiui, vištienos salotas su kario padažu.

Nuotrauka Kristinos

Vienas iš mano mėgstamų patiekalų su ananasais - Havajų pica. Kiti namiškiai dėl jos toli gražu nesikrausto iš proto, ir mieliau susikomponuoja sau picas su pomidorais, grybais ir alyvuogėmis. Bet kartais aš vis dėlto išsikepu picą su ananasais - ir būna labai gerai! Praėjusį savaitgalį mūsų namuose buvo nemažas susibūrimas, kurio metu vaikai ir suaugėliai gamino picas su mėgstamiausiais ingredientais, o paskui dalinosi savo kūriniais su kitais. Picos buvo labai kūrybiškos ir nepakartojamos, ir tik aš viena gaminau klasikinę Havajų. Na, bet iš dalies svečių sulaukiau palaikymo ir pagyrimų - taigi, Lietuvoje, pasirodo, vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie mėgsta kumpio ir ananasų derinį. Šis įrašas bus skirtas kaip tik jiems :)

Pradėkime nuo to, jog Havajų pica atsirado visai ne Havajuose, o Kanadoje - teigiama, kad 1962 m. ją sugalvojo Sam Panopoulos, atsikraustęs į Ontariją iš Graikijos ir čia, nedideliame Chatham miestelyje, su savo broliu Nicku atidaręs Satellite restoraną. Anuomet Šiaurės Amerikoje picos dar buvo naujovė (New York Times amerikiečiams jas pirmą kartą pristatė tik 1944 m.!), ir niekas jų nemokėjo dorai iškepti. Sam Panopoulos vėliau pasakojo, kad tikrą picą buvo valgęs vos vieną kartą, kai 1954 m., kelionės į Ameriką metu, stabtelėjo Neapolyje. Kaip ji kepama, Sam Panopoulos nutuokė labai miglotai. Kanadoje picerijų iš viso nebuvo - artimiausia vieta, kur galėjai paragauti picos, buvo Detroitas, nors tenykštė pica, regis, puikia kokybe nepasižymėjo. Sam Panopoulos yra prisipažinęs, jog pirmąsias picas savo klientams kepdavo paprastoje namų orkaitėje, nes nieko neišmanė apie picų tešlą. Bet, kaip sakoma, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro - bandymų ir klaidų metodu Panopoulos šeima visgi sukūrė savo picų asortimentą ir sugebėjo išpopuliarinti šį užkandį tarp vietos gyventojų.

Teigiama, kad Havajų picą 1962 m. sugalvojo graikų kilmės kanadietis Sam Panopoulos. Foto iš čia.

Tačiau tikrosios sėkmės Sam Panopoulos sulaukė tuomet, kai sugalvojo ant sūriu ir kumpiu pagardinto papločio užberti saują konservuotų ananasų. Mat 1959 m. Havajai tapo 50-ąja JAV valstija, ir viskas, kas buvo susiję su tuo kraštu, labai domino žmones, juo labiau, kad po II pasaulinio karo namo grįžę amerikiečių kariai nesiliovė pasakoti apie nuostabias Ramiojo vandenyno salas. Dėsninga, kad 1940-1960 m. JAV išpopuliarėjo įvairūs tropinių vaisių kokteiliai ir patiekalai su aniems laikams egzotiškais ingredientais. Įdomu, kad ananasai Havajuose natūraliai neaugo (ananasų gimtinė - Pietų Amerika), tačiau verslininkai čia užveisė jų plantacijas ir XX a. pradžioje sugalvojo gaminti ananasų konservus, kurie keliaudavo ant amerikiečių ir kanadiečių stalų. Ir nors Sam Panopoulos pristatytą saldžiasūrę picą žmonės iš pradžių šmaikščiai vadino Polinezijos perversija (angl. Polynesian perversion), visgi pats picos autorius nusprendė oficiliai ją pavadinti Havajų pica (angl. Hawaiian pizza). Kaip tik šis pavadinimas visuotinai prigijo ir yra vartojamas iki šiol. Pica su ananasais neįtikėtinu greičiu išpopuliarėjo ne tik Kanadoje ir JAV, bet ir Australijoje bei Europoje. Beje, australai tvirtina, kad būtent jie (tiksliau Quigley šeima) pirmieji sugalvojo picas gardinti ananasais, o europiečiai šią garbę linkę prisiimti sau (pirmiausia tai pasakytina apie vokiečius - jie Havajų picą kildina iš Clemenso Wilmenrodo XX a. viduryje pristatyto Toast Hawaii, t.y. karšto sumuštinio su ananaso griežinėliu). Na, bet maisto istorikai mano, jog patikimiausia - kanadietiškos kilmės versija, taigi, šios pozicijos linkusi laikytis ir aš.

Nežinau kaip jums, bet man, žinant patiekalo kilmę, lengviau suprasti jo gaminimo principus. Pavyzdžiui, faktas, jog konservuoti ananasai picos atsiradimo momentu buvo naujas ir madingas produktas, paaiškina, kodėl kepant Havajų picą naudojami būtent jie, o ne švieži ananasai. Kanadietiška patiekalo kilmė iš dalies paaiškina ir tai, kodėl Havajų pica tradiciškai gaminama su virtu nerūkytu kumpiu, JAV žinomu kaip Canadian bacon, t.y. Kanados kumpis. XX a. viduryje Kanados provincijoje nebuvo lengva įsigyti ir mozzarellos sūrio - aišku, kad tokiu atveju picerijose buvo naudojamas vietinis fermentinis sūris. Štai ir visas pagrindinių Havajų picos elementų sąrašas :) Žinoma, bėgant laikui atsirado daugybė Havajų picos variantų - su įvairiomis kumpio rūšimis, traškia šonine ir vištiena, su česnakiniu padažu ir aitriąja paprika, su pievagrybiais ir alyvuogėmis. Bet klasikinė Havajų pica yra labai paprasta, ir man patinka aiškus, jokių papildomų pagardų neužgožiamas kontrastas tarp kumpio sūrumo bei ananasų saldumo. Na o jūs, žinoma, galite susikurti savo asmeninę Havajų picą - linkiu sėkmės :)

Nuotrauka Kristinos



Hawaiian pizza - Havajų pica

Picos tešlą ir naminį pomidorų padažą reikėtų pasiruošti likus maždaug 1 parai iki picų kepimo.

Ingredientai: (1 picai, maždaug 30 cm skersmens)

1 porcija picų tešlos (receptas čia)
Pomidorų padažo picos pagrindui patepti (rekomenduočiau naminį, receptas čia)
~ 150 g gerai besilydančio fermentinio sūrio arba plėšytos mozzarellos
5-6 griežinėlių virto, nerūkyto kumpio
Konservuoto ananaso gabaliukų
Nebūtinai: džiovinto raudonėlio
  1. Gerai įkaitinkite orkaitę ir skardą, kurioje kepsite picą (dar geriau naudoti kepimo akmenį, ką aš ir darau, daugiau apie tai rašiau čia). Kaitindami nustatykite didžiausią temperatūrą - 250ºC ar daugiau.
  2. Picos pagrindą plonai iškočiokite; jeigu norite, dėkite jį ant kepimo popieriaus (bus lengviau perkelti į įkaitintą skardą, ypač jeigu neturite ližės). Ištepkite pomidorų padažu, maždaug 1-2 cm pločio kraštelius palikdami neteptus. Tešlą tolygiai apibarstykite sūriu.* Išdėliokite kumpio griežinėlius ir ananasus. Kumpio ir/ar ananasų griežinėlių galima nesmulkinti, bet tokiu atveju bus sudėtingiau tolygiai juos paskirstyti, todėl rekomenduočiau kumpio griežinėlius padalinti į 4 dalis, ananasus supjaustyti gabaliukais. Jeigu norite, picą apibarstykite trintais džiovintais raudonėliais. 
  3. Dėkite picą į įkaitintą orkaitę, ant karštos skardos (ar kepimo akmens) ir kepkite apie 10 min., kol tešlos krašteliai gražiai išsipūs, o sūris išsilydys. 
  4. Išėmę supjaustykite picą gabaliukais ir skanaukite tuojau pat :)
*Jeigu naudosite fermentinį sūrį, galite jį barstyti ant picos pačioje pabaigoje, t.y. išdėlioję kumpį ir ananasus, arba dalį jo barstyti ant pomidorų padažo, o kitą dalį - ant kumpio ir ananasų. Tokiu atveju pica bus labiau amerikietiško, o ne europietiško stiliaus. Naudojant mozzarellos sūrį, geriau visą jį dėti ant pomidorų padažo, ant viršaus išdėlioti kumpį ir ananasus.
 
Nuotrauka Kristinos


Svarbiausi recepto šaltiniai čia ir čia:
Lena Söderström, Pica. Kepkite ir mėgaukitės!, iš švedų kalbos vertė Marija Rakickaja, Kaunas: Smaguris, 2015, p. 56-57.

5 komentarai:

  1. Viena mano mėgstamiausių picų. Bet man skaniau su šviežiu ananasu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, šiuo klausimu susitiko giminingos sielos :) Man ši pica tokia skani, o namiškiai stebisi ir karais net paerzina, kad mėgstu tokį keistą derinį. Niekada nebandžiau jos kepti su šviežiu ananasu, o vertėtų - visiškai pasitikiu Tavo rekomendacija. Juo labiau, kad dabar prekybos centruose būna ir tokių visai nedidelių, vienos porcijos ananasų. Ačiū už idėją!

      Panaikinti
    2. Kad dabar ananasų sezonas - net iš išorės žalokas, viduje puikaus saldžiarūgščio skonio palaikius porą dienų namie. Pati vakar po tavo įrašo (17:12 buvau autobuse į namus) sustojau ir nusipirkau, ko trūko šiai picai ir gardžiai vakarieniavau.
      Šviežias ananasas skoningesnis ir sultingesnis. Nors, kai pirkau tikrai brangius ananasus, kurie buvo ne blankaii gelsvi, o ryškiai geltoni, irgi buvo skanu. Bet galvoju, kam tas papildomas cukrus.

      Panaikinti
    3. *brangius konservuotus, jei neklystu Del Monte.

      Panaikinti
  2. Indre, jeigu pasiseka nusipirkti šviežių saldžių ananasų, mūsų namuose irgi būna šventė. Aną žiemą radau išpardavimą ekologiškų, buvo nuostabūs, net mano vyras, iki tol "nemėgęs" ananasų, pakeitė nuomonę :) Bet jei su šviežiais ananasais ne taip labai pasiseka, aš juos dažniausia susmulkinu ir sunaudoju kepiniams - turi kelis mėgstamus pyragų ir pyragaičių receptus. Bet iš tikrųjų, naudoti šviežius ananasus picai - labai gera mintis. Ir sveikinu su gardžia vakariene :)

    AtsakytiPanaikinti