2016 m. kovo 14 d., pirmadienis

Kepti triufeliai su vafliais



Tetulė Valė buvo gera moteris. Deja, šeimyninė laimė ją kažkodėl aplenkė - nepaisant inteligencijos, malonaus būdo ir dailaus stoto, ji beveik visą gyvenimą nugyveno viena. Tetulė dirbo vaistinėje, turėjo kelias patikimas drauges ir reguliariai svečiuodavosi pas giminaičius. Kaip anuomet būdavo įprasta, apie vizitus niekas iš anksto nepranešdavo, bet mes nudžiugdavome, kokią pavakarę išvydę viešnią ant namų slenksčio. Ji visuomet atnešdavo gerą nuotaiką, naujienų, lauktuvių ir savo rankomis pagamintų gardumynų. Tetulė Valė mėgdavo sukiotis virtuvėje, ir mano mama savo laiku iš jos daug ko išmoko (pavyzdžiui, nepriekaištingai pagaminti bulvių ir morkų košę). Vienas iš sovietmečio skanėstų, kurio receptą jaunesnės giminės moterys gavo būtent iš tetulės Valės, buvo triufeliukai - trapūs sausainėliai, pamirkyti į šokoladinį glajų ir apvolioti vafliuose. Šis receptas į mano tinklaraštį atkeliavo iš pageltusios, įvairių dydžių, spalvų ir formų dėmėmis nusėtos užrašų knygės, kurią paveldėjau iš mamos. Tetulės Valės jau seniai nebėra su mumis, bet kartais, ypač didesnių šeimos švenčių proga, aš vis dar kepu senamadiškus, nostalgiškus triufelius. Nors dabar esame išlepinti daugybės prašmatniausių desertų, apie kuriuos prieš kelis dešimtmečius net nesapnavome, aš tebesižaviu šiais puošniais, puikaus skonio kepinėliais - ir ne aš viena. 

Nuotrauka Kristinos 

Kada ir iš kur šie triufeliai atkeliavo į Lietuvos virtuvę, neturiu aiškesnio supratimo. Įmanomas scenarijus, kad sovietmečius šeimininkės juos išmoko gaminti iš knygų, o vėliau patobulino pagal save, taip sukurdamos ne vieną jų variantą. Pavyzdžiui, receptą, pavadintą Sausainėliai triufeliai, galima rasti Evelinos Račiūnienės knygoje Sau ir svečiams (1989, p. 287). Knygos autorė siūlo išsikepti trapių sviestinių sausainėlių, į kurių sudėtį įeina virtų kiaušinių tryniai (tai skiriamasis šių triufelių tešlos bruožas), juos apvolioti pieniškame glajuje ir sutrupintuose vafliuose. Tačiau ir mano turimas, ir kiti, internete rasti sovietinių vaflinių triufelių receptai, nuo knyginio ganėtinai nutolę, be to, įvairuoja tarpusavyje. Vieni sausainius kepa su kepimo milteliais ir tešlą saldina, kiti ne. Glajus, į kurį iškepti triufeliai vilgomi, irgi verdamas įvairiai, tačiau jis dažniausia būna ne pieniškas, o pagardintas kakava, t.y. šokoladinis. Skirtingos šeimininkės naudoja skirtingus vaflius - vienos paprastus, prėskus, kitos perteptus įdaru, pavyzdžiui, citrininius. 

Iškepti, bet glajumi ir vafliais dar nepapuošti triufeliai. Nuotrauka Kristinos

Mūsų šeimoje naudojamas receptas nuo kitų skiriasi tuo, kad į tešlą dedamas didelis kiekis virtų kiaušinių trynių bei sviesto, o kepimo milteliai bei cukrus į tešlą nededami. Tai reiškia, jog triufeliai būna ne biskvitiniai, o labai trapūs, sakyčiau, "smėliniai". Triufeliams švelnaus, bet visiškai pakankamo saldumo suteikia šokoladinis glajus ir saldūs tarkuoti vafliai. Tokie triufeliai labiau primena ne saldainius, o sausainukus. Iškepti juos galima iš anksto, prieš kelias dienas - triufeliai būna puikaus skonio ir teisingo trapumo savaitę ir net ilgiau. Kartais aš juos kepu kalėdiniu laikotarpiu, ir ruošdama dovanėles sumaišau su meduoliais bei kitų rūšių sausainiais. Tačiau velykiniam laikotarpiui šie triufeliai tinka gal net labiau - juk jiems pagaminti reikia daugiau kiaušinių negu kitiems sausainiams. Iš nurodyto produktų kiekio išeina nemažas kalnas triufelių, bet aš abejoju, ar būtų verta prasidėti su puse normos - sausainiai greitai pagaminami ir greitai suragaujami, ypač jeigu jais pasidalinsite su draugais, bendradarbiais ar gerais kaimynais :) 

Nuotrauka Kristinos



Kepti triufeliai su vafliais

Ingredientai: (išeis apie 80 sausainių)

Tešlai:
8 kietai virtų kiaušinių tryniai
300 g sviesto (kambario temperatūros)
5 v.š. grietinės
3 stiklinės (1 stiklinė - 250 ml) kvietinių miltų (iš viso ~ 450 g)
Glajui:
1 stiklinė cukraus
2 v.š. kakavos (geriau kuo tamsesnės)
50 g sviesto
6 v.š. pieno 
Apvoliojimui:
~ 400 g citrininių arba kitokių vaflių su įdaru*
  1. Atvėsintus kietai virtų kiaušinių trynius pertrinkite per sietelį. Sumaišykite su sviestu ir grietine, masę gerai išsukite. Suberkite miltus ir suminkykite minkštą, bet prie rankų nelimpančią tešlą. Jeigu norite, galite ją pridengti ir apie 20 min. palaikyti šaldytuve - tuomet bus lengviau formuoti triufelius. 
  2. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC. Didelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Iš tešlos formuokite nedidelius (maždaug kaukazinės slyvos dydžio) rutuliukus, tuomet juos suspauskite taip, kad gautumėte triufelių bokštelius. Darykite juos kiek aukštesnius negu norėtumėte pagamintų triufelių - kepdami sausainiai šiek tiek išsiplės į šalis ir pažemės. Dėl tos pačios priežasties triufelių nedėkite labai arti vienas kito, bet didelių tarpų palikti irgi nebūtina. Kai skarda bus pilna sausainių, kiškite į orkaitę ir kepkite apie 20 min., arba kol sausainiai sutvirtės ir švelniai parus (tikslus kepimo laikas priklausys nuo to, kokio dydžio sausainius suformuosite, bei nuo to, kokio kaitrumo jūsų orkaitė). Kol kepa pirmoji sausainių porcija, suformuokite kitus triufelius, o paskui juos iškepkite ir t.t. Sausainius atvėsinkite.
  3. Kol vėsta sausainiai, sutarkuokite vaflius, geriau smulkesne negu burokinė tarka (originalus receptas rekomenduoja naudoti bulvinę). 
  4. Prieš pat puošiant triufelius, išvirkite glajų. Į nedidelį prikaistuvį suberkite cukrų ir kakavą, gerai juos sumaišykite. Supilkite pieną, sudėkite gabaliukais supjaustytą sviestą ir pamaišydami kaitinkite ant mažos ugnies, kol sviestas bei cukrus ištirps, o glajus užvirs. Jeigu jis labai tirštas, gali prireikti papildomų 3-5 v.š. pieno arba grietinėlės. 
  5. Atvėsusį sausainį panardinkite į glajų, o išimdami priglauskite šaukštą su triufeliu prie puodo sienelės ir pakreipkite taip, kad nutekėtų glajaus perteklius. Triufelį dėkite į tarkuotus vaflius ir apvoliokite, kad iš visų pusių priliptų kuo daugiau trupinukų. Triufelį dėkite ant grotelių arba kepimo popieriaus ir palikite džiūti. Taip glajumi ir vafliais papuoškite visus triufelius. Jeigu bedirbant glajus per daug sutirštėja, jį švelniai pašildykite, kad vėl taptų skystas.
  6. Maždaug po 2 val. triufeliai sutvirtės - dabar juos galima dėti į sandariai uždaromas dėžutes ir saugoti, kol prireiks. Tačiau dar geriau juos iškart dėti į serviravimo lėkštę ir mėgautis šviežutėliais :)
* Mano recepte rašoma, jog reikia 5 pakelių vaflių Citrininiai arba Snaigė. Šiais laikais ir vafliai, ir jų pakuotės skiriasi, bet apie 400 g vaflių tikrai reikės. Nesaldinti vafliai be įdaro šiam receptui netiks, nes triufeliams trūks saldumo. Įdomu tai, jog saldus vaflių įdaras sausainiuose tarytum išnyksta - juntamas tik vaflių traškumas.

Šie triufeliai ypač trapūs. Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: tetulė Valė ir sena mamos užrašų knygelė.

25 komentarai:

  1. Jetauuu kaip norėčiau! Tokia nostalgija šiems saldumynams :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, maždaug per pusantros valandos galima pasigaminti nemenką kalną šio gėrio, ko ir linkiu :) O gal mama ar močiutė padėtų?... Negaliu nesutikti, kad tai itin nostalgiški saldumynai, todėl ypač tinka šeimos/giminės susitikimams. Vyresnieji jais džiaugiasi, nes atpažįsta ir prisimena , jaunesni - nes jiems tai nematyta egzotika. Žodžiu, niekada populiarumo nestokojantys sausainukai, apie kuriuos norėjosi priminti :)

      Panaikinti
  2. ooo, šie sausainiai yra vienas tų gerų ir jaukių vaikystės prisiminimų, kai mama kartu su krikšto mama (kuri gyveno tame pačiame daugiabutyje) susieidavo į kurios nors virtuvę ir kepdavo daug daug šitokių sausainėlių. Turbūt net ne 80, o pusantro šimto :) Arba vaikystėje taip daug atrodydavo :) Ačiū, Kristina, už priminimą - būtinai pamėginsiu išsikepti pati, tik gal jau po Velykų, kai atsikvėpsim nuo kiaušinių, valgomų visais kitais "formatais" :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rima, be galo jaukūs ir šilti atsiminimai, ačiū, kad pasidalinai! Gamindama pagal močiutės ar mamos receptus, aš kaskart stebiuosi, kaip sparčiai keičiasi mūsų gyvenimas ir kulinarinės mados - atrodo, vieną dieną kažkoks patiekalas dar buvo visiškai įprastas, o kitą dieną iš jo lieka tik prisiminimai. Antra vertus, po kurio laiko tokie receptai įgija retro žavesio, tad tikrai verta atgaivinti kai kurias senas tradicijas :)

      Panaikinti
  3. Kristina, tavo tinklaraščio receptai - tai istorijos apie žmones! Pažįstamus, sutiktus, nematytus, išėjusius... Už kiekvieno patiekalo nusidriekia keliai, takeliai į žmonių virtuves. Gera skaityti ir pačiai prisiminti, kaip su mama mirkydavau į kakavinį glajų tuos beformius sausainukus. Tada man jie nebuvo skanūs (o kuriam septynmečiui būtų, kai reikia "primirkyti" ir apvolioti gal kokį 100). O štai šiomis dienomis, kai mama šventę pagardina šiuo saldėsiu, pamirštu apie visas dietas! Kristė ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Kriste! Smagu, jog žmonės paskaito, smagu, jog mano teksteliai sugrąžina juos į jaukiausias praeities dienas, smagu, jog įkvepia ką nors pasigaminti čia ir dabar. Vadinasi, ne veltui rašau :) O aš pati visuomet jaučiuosi pakylėta, kai skaitytojai pasidalina savomis istorijomis, iš jų daug ką sužinau. Pavyzdžiui, kad šie triufeliai sovietmečiu buvo kur kas labiau paplitę negu aš maniau. Mano mama juos gamindavo vakarais, kai suguldydavo mus su broliais miegoti - turbūt 4 besistumdantys padėjėjai jai būtų sujaukę visą tvarką. Mes būdavome tik valgytojai, todėl ir triufelių gamybą įsivaizduodavome kaip lengvą užsiėmimą, nesuprasdavome, kodėl mama juos daro ne per dažniausia :)

      Panaikinti
  4. Oi kaip skaniai atrodo! Nei mano mociute, nei mama tokiu negamindavo, bet puikiai pamenu viena konditerijos parduotuve netoli savo namu kur vepsodavau i tokius panasius skanumynus... Bus proga pasibandyt.. Beje, ar galima butu vietoj jusu nurodyto glajaus naudoti juoda sokolada? o gal jis butu sustinges per kietas?
    Is anksto dekoju uz atsakyma :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kristina, pirmiausia ačiū už komplimentus ir už tai, kad čia užsukate! Kai dėl šokoladinio glajaus, tai vienareikšmiško atsakymo neturiu. Manau, jog ištirpintas šokoladas skonio nepagadintų, bet dirbti su juo būtų gana sudėtinga. Mano patirtis rodo, kad tirpintas šokoladas greitai stingsta, o pakartotinai pašildytas ima sluoksniuotis ir pan. Na, o šiems triufeliams apvolioti prireikia geros valandėlės. Netgi skystas (lyginant su tirpintu šokoladu) glajus kartais sustingsta greičiau negu darbas būna baigtas, bet truputį jį pašildžius, vėl tampa reikiamos konsistencijos. Gal yra būdų ir tikrą šokoladą ilgėliau išlaikyti skystą (nenuimant dubens nuo karštų garų, truputį praskiedžiant grietinėle), bet aš pati nesu tokio dalyko mėginusi, todėl už sėkmę negarantuoju. Bet šiaip kakavinis glajus triufeliams tikrai nekenkia - džiūdamas jis tampa trapus, išryškėja kakavos skonis, jo saldumas atsveria paties sausainio prėskumą. Ko gero, norėdama paeksperimentuoti, aš daryčiau taip: dalį sausainių nardinčiau į glajų (daryčiau jo pusę normos), dalį - į tirpintą šokoladą. Na, o tuomet jau pasimatytų ir skonio skirtumai, ir visi techniniai privalumai / sudėtingumai. Kitą kartą jau būtų viskas aišku :)

      Panaikinti
    2. Dekoju uz toki issamu atsakyma, taip ir padarysiu!!

      Panaikinti
    3. Nėra už ką! Didelės sėkmės virtuvėje, ir lauksiu sugrįžtant su pasakojimu, kaip viskas pasisekė :)

      Panaikinti
  5. Šių pyragėliu receptas buvo spausdintas maždaug prieš 35 metus žurnale. Mano mamytė juos kepė. Tik vadinosi ežiukais ir forma buvo ovalo. Neseniai iškepiau gimtadienio baliui. Jauni žmonė negalėjo patikėti,kad kepti pačios,o ne geriausių kepyklėlių. Skoniu jie lenkia daugelį šiuo metu madingų ir populiarių kepinių. O ir atrodo labai gražiai. Tešla tikrai turi būti be cukraus,o vafliai cintrininiai. Tai geriausias variantas. Kepkite visomis progomis,jie puikūs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip įdomu! Greičiausia tai buvo "Tarybinė moteris"? Nelabai sugalvoju, kokiame dar žurnale anais laikais galėjo būti spausdinami receptai. Reikės nueiti į biblioteką pavartyti senus komplektus. Ačiū, kad pasidalinote savo žiniomis ir patirtimi kepant šiuos skanumynus, jauniems žmonėms, nebežinantiems jų skonio, tikrai praverčia tokie padrąsinimai. O man be galo smagu, kad turiu tokių skaitytojų, ačiū, kad čia užsukate, paskaitote ir randate laiko palikti komentarą!

      Panaikinti
  6. nuostabus sausainiukai tai kepe mano anyta pries 30 metu fantastika

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki! Dėkui, kad čia užsukate, paskaitote ir surandate laiko pasidalinti savo gerais prisiminimais ir emocijomis. Išties, šių saldumynų sėkmė - ne tik vykusi receptūra, bet ir nostalgija bei sentimentai, kurie užplūsta žmones, prisiminus mamas, močiutes, anytas ir kitas vyresnės kartos moteris. Manau, dabar, kai namuose kepti saldumynus vėl darosi madinga, vaflinių triufeliukų anksčiau ar vėliau laukia atgimimas, nes jie tikrai to verti :)

      Panaikinti
  7. Sveiki! Ačiū už receptą! Jis būtent toks,pagal kurį aš kepdavau. Pirmą kartą šių nepakartojamo skonio sausainių paragavau mokykloje, per darbų pamoką kepėm...na ir nuo tada praktiškai kiekvieną savaitgalį kepdavau! Tokia nostalgija 😊 Va ir šiandien, keliauju į virtuvę savo jaunystės prisiminti🥰(sausainių kepti) AČIŪ

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena ir Jums! Na, čia Jūs mane nustebinote su ta darbų pamoka! Man visada atrodė, kad, gaminant šiuos saldumynus, vaikai labiau maišo, negu padeda, bet, pasirodo, nieko panašaus :) Šaunuolė buvo darbų mokytoja, kad ryžosi sukoordinuoti visos klasės darbą virtuvėje, pasirinkdama tokius kepinius. Tikiuosi, po ilgo laiko iškepti sausainiai ir šviesūs prisiminimmai papuošė Jūsų veidą šypsena. Mat kartais būna atvirkščiai - atrodo, kad seniai gamintas patiekalas turėtų būti labai gardus, bet pagaminus atrodo, jog jis kažkoks prėskas - štai ką reiškia šiuolaikinė pasiūla ir mūsų išlepintas skonis. Bet, manau, pastaroji istorija ne apie triufeliukus, nes man sudėtinga įsivazduoti žmogų, kuris jiems būtų abejingas :)

      Panaikinti
  8. Atsakymai
    1. Sveiki! Aš žinau, kad kai kuriuose šių triufelių receptuose figūruoja kėlikliai, bet tada gaminama tešla būna labiau biskvitinė, su mažesniu kiekiu riebalų ir kiaušinio trynių. Smėlinei tešlai sodos nereikia, bent jau aš jos nė kiek nepasigendu. Kitas dalykas, jog nuo sodos iškepusi tešla paprastai įgauna rusvą atspalvį, o šie triufeliai žavūs dar ir tuo, kad šviesiai geltonas vidus gražiai kontrastuoja su šokoladiniu paviršiumi.

      Panaikinti
  9. Sveiki,negaliu ir aš nepasidalinti savais prisiminimais apie šiuos triufelius -ežiukus ,kurių receptą išsaugojau iš anų laikų.Pirmą kartą aš juos paragavau būdama sanatorijoje ,kai mano palatos draugei atvežė mama,tada atsimenu triufelio viduje dar buvo įdėta spanguolė.Man taip jie patiko,kad išsiprašiau recepto.Seniau gamindavau dažnokai,bet matyt pabodo ir pristabdžiau tą reikalą.Ir štai ,ne per seniausiai gaunu iš puseserės laiškelį ,su prašymu atsiųsti triufelių receptą,nes ji buvo ragavusi manųjų.Nusiunčiau ,bet taip ir neišdryso pasigaminti-pirmą kartą būna sudėtinga bandyti.Tai dabar ,artimiausiu laiku ruošiuosi gaminti-pavaišinsiu ir pusseserę ir šeimą palepinsiu.Šiap esu mėgėja viską gaminti.Atsiprašau ,jei per daug išsiplėčiau ,bet prisiminimai daro savo.Ačiū:}

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sušildantys širdį ir gražūs Jūsų atsiminimai, vienas malonumas sulaukti tokios žinutės, ačiū, kad pasidalinote! Man labai įdomu buvo perskaityti, kad į triufelių vidų galima dėti spanguolę - dar niekur negirdėjau, kad jie būtų taip gardinami, bet įsivazduoju, jog uogos rūgštelė čia labai tiktų. Būtinai prie progos išmėginsiu, gal į giminės susitikimą važiuodama, nes ir jaunimas, ir ypač vyresnioji karta šių kepinių visuomet labai laukia. Visiškai sutinku, kad pirmą kartą išdrįsti pagaminti dar negamintą kepinį - sunkiausias etapas, o tada pamatai, kad tas vilkas ne toks baisus, kaip įsivaizdavai :) Tikiuosi, kad ne tik mano tekstas, o ir Jūsų žinutė padrąsins imtis darbo visų, kurie iki šiol nedrįso, ir vien dėl to atidėliojo. Gardžių triufelių Jums ir Jūsų artimiesiems, ir visuomet lauksiu sugrįžtant su kitomis Jūsų istorijomis!

      Panaikinti
  10. Šitą receptą aš užtikau “Lietuvos pionieriuje” . Ten būdavo ir “kulinarinis” skyrelis. Nuotraukoje jie buvo panašūs į šokoladinius saldainius “triufelius”,tada jie buvo suvynioti į popierėlius su geltonais,mėlynais ir raudonais skrituliukais:).
    Įdomu, o kur teta Valė panaudodavo kiaušinių baltymus? Gal turite idėjų?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Tai patys skaniausi mano vaikystės sausainiai.Juos kepdavo močiutė,aš trynius trindavau.Nelabai tas patikdavo,bet viską atpirkdavo jų ragavimas.Tai buvo prieš 55 metus.Būtinai dar kepsiu.

    AtsakytiPanaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.