Avietiniai-vaniliniai ledai

Prieš kelerius metus, atvažiavęs į tėvų sodybą, mano sutuoktinis nusižiūrėjo pievos ruožą tarp miško ir vengrinėmis slyvomis apsodinto diendaržio, kur vasaras leidžia tingiai maklinėjančios vištos. "Gera vieta avietėms," - pareiškė jis. Niekas neprieštaravo - ta žemė jau daug metų dirvonavo, tad ten pasodinti kokių naudingų augalų visiems pasirodė esanti šauni mintis. Taigi, per žiemą šį bei tą paskaitinėjęs ir peržiūrėjęs laidas, kuriose patarimus dalija Algirdas Amšiejus, didžiausias vyro autoritetas sodininkystės klausimais, mano žmogus kitą pavasarį pasodino nedidelį avietyną šeimos reikmėms. Negaliu tuo atsidžiaugti. Net įkyrūs lietūs, šią vasarą sunaikinę visą miško aviečių derlių, nesugebėjo ženkliau pakenkti rudeninėms uogoms. Iki valios atsivalgę pačių vienų, prišaldę žiemai, dabar avietes naudojame visokiausiems patiekalams, dažniausia, žinoma, desertams. Vienas mėgstamiausių mūsų gardumynų, pagamintų iš rudeninių aviečių - avietiniai-vaniliniai ledai, apie kuriuos šiandien jums ir papasakosiu.

Nuotrauka Kristinos

Kada ir kur pradėti gaminti ripple tipo, t.y. dviejų skonių ledai, sumaišyti taip, jog vanilinėse pusnyse spalvotas sirupas išsidraiko lyg dūmų sruogos ar koncentriniai vandens ratilai, nėra visiškai aišku. Vieni šaltiniai tvirtina, jog tokių ledų idėja radosi JAV, kiti mano, kad Didžiojoje Britanijoje, ir sieja jų atsiradimą su tūlu Bernard'u Lomghurst'u iš Kornvalio grafystės, kuris esą specialiai surengtame konkurse sugalvojo šį ledų pavadinimą. Deja, patikimesnės informacijos šiuo kausimu, regis, nėra. Visiškai aišku tik tai, jog komerciškai ripple tipo ledai Vakarų pasaulyje pradėti gaminti XX a. 2-3-jame dešimtmetyje, taigi, maždaug prieš šimtmetį. Na, o kadangi šiais laikais Didžiojoje Britanijoje raspberry ripple populiaresni ir labiau mėgstami negu JAV, daugelis neabejoja jų europietiška kilme. Beje, laikydamasi pozicijos, kad kas jau kas, o britai išmano, kaip gaminti avietinius-vanilinius ledus, aš irgi rinkausi anglišką receptą, kuris man pasiteisino, ir kuriuo naudojuosi jau nebe pirmą rudenį.

Eloise Harriet Stannard (1829-1914 (1915?)) - viena iš nedaugelio XIX a. britų dailininkių, sugebėjusi užsidirbti ir išgyventi iš savo kūrybos, rengusi parodas ir sulaukusi visuotinio pripažinimo. Dailininkė visą gyvenimą tapė natiurmortus, kurie dabar laikomi ano meto klasika. Avietės - mėgstamas jos paveikslų objektas, tad šis paveikslas Still Life of Raspberries in a Willow Pattern Bowl, with Cherries and Bindweed (liet. Natiurmortas su avietėmis dubenyje, tapytame kinų raštais, vyšniomis bei vijokliais, 1890) - tik vienas iš daugelio kūrinių, kurių centre atsidūrė šios ryškios vasaros uogos. Foto iš čia.

Beje, ripple tipo ledai nebūtinai turi būti avietiniai. Teigiama, kad XX a. pradžioje su baltais arba gelsvais vaniliniais ledais buvo maišomi įvairiausios sultys arba sirupai, tad šie ledai buvo braškių, šokolado, mandarinų, ananasų ir netgi zefyrų skonio. Tačiau XX a. viduryje ledų gamintojai pastebėjo, jog pirkėjai labiausia mėgsta vanilinių ledų ir aviečių derinį. Nenuostabu, jog raspberry ripple gamybos apimtys išaugo, o daugelis kitų skonių nunyko arba buvo pradėti gaminti ne tokiais dideliais kiekiais. Namuose, žinoma, žmonės kaip gamino, taip ir tebegamina ledus su savo mėgstamiausiais vaisiais ar uogomis. Be aviečių, britai su vaniliniais ledais bene labiausia mėgsta maišyti juodųjų serbentų, gervuogių, vyšnių sultis.

Nuotrauka Kristinos

Nors ledai - pirmiausia sezoninis, vasaros laiko saldumynas, bet mes (ir ko gero ne tik mes) jų retkarčiais pasigaminame ir šaltuoju metų laiku. Taigi, jeigu mėgstate ledus nepaisant oro už lango, labai patogu nedideliuose indeliuose užsišaldyti ne tiktai su cukrumi trintų uogų, bet ir uogų sulčių. Mano patirtis rodo, kad netgi užšaldytos, atšildytos ir jau ledų pavidalu iš naujo užšaldytos, jos vis tiek būna kvapnesnės ir turinčios daugiau skonio už tas, kurias gausite iš "plastmasinių" žieminių uogų. Apie kainų skirtumą, žinoma, čia net nėra ką kalbėti. Na, o jeigu ledų viduržiemy nesinorės, uogų sultis visuomet galima panaudoti įvairioms saldžioms sriuboms, kisieliasms ir kitiems geriems dalykams, ar ne?

Nuotrauka Kristinos

Raspberry ripple ice cream - avietiniai-vaniliniai ledai

Ingredientai: (išeis 1 l dedų)

400 ml pieno (kuo riebesnis, tuo geriau)

200 ml riebios grietinėlės

Vanilės ankštis, arba žiupsnelis Burbono vanilės, arba keli lašai vanilės ekstrakto

Žiupsnelis druskos

6 kiaušinių tryniai

120 g cukraus (paprasto arba nerafinuoto šviesiai rudo)

Aviečių sirupui:

400 g aviečių

150 g cukraus

1. Prikaistuvyje sumaišykite pieną ir grietinėlę, mišinį pagardinkite vanile (jei naudosite vanilės ankštį, ją perpjaukite išilgai per pusę ir dėkite į puodą), įberkite žiupsnelį druskos. Retkarčiais pamaišydami kaitinkite, kol mišinys taps labai karštas, apie 80ºC. 
2. Kol kaista pienas, kiaušinių trynius gerai ištrinkite su cukrumi, kol masė taps vientisa; plakti iki putų nereikia. 
3. Nuolat maišydami cukraus ir trynių masę, į ją po truputį supilkite karštą pieną (jei naudojote vanilės ankštį, jos neišimkite). Gautą pieno ir kiaušinių mišinį dėkite ant ugnies* ir, nuolat maišydami, vėl kaitinkite maždaug iki 80ºC, kol masė sutirštės ir taps panaši į apyskystę grietinę. Nukaiskite ir palikite, kad masė atvėstų. Geriausia prikaistuvį statyti į didelį dubenį su šaltu vandeniu arba ledukais, nes tose vietose, kur masė liečiasi prie karštų puodo sienelių, kiaušiniai gali pradėti krekėti netgi nukaitus puodą. 
4. Kai masė atvės iki kambario temperatūros, pridenkite ją maistine plėvele ir dėkite į šaldytuvą. Šaldykite apie 8 val. (geriausia - per naktį). Per tą laiką masę gerai atvės ir dar labiau sutirštės - taip ir turi būti. 
5. Paruoškite aviečių sirupą. Nuplautas uogas ir cukrų dėkite į prikaistuvį ir kaitinkite kelias minutes, kol cukrus ištirps, o uogos ims težti. Nukaiskite ir pertrinkite per sietelį, kad neliktų kauliukų. Gautą masę atvėsinkite iki kambario temperatūros, tuomet dėkite į šaldytuvą ir šaldykite apie 8 val.** 
6. Gerai atvėsusią ledų masę lengvai paplakite, kad nebūtų išsisluoksniavusi, jeigu reikia, išimkite vanilės ankštį. Masę išsukite mašinėle, kol taps panaši į labai tirštą grietinę.*** Išverskite į šaldymui skirtą indą. Plona srovele supilkite arba šaukštu sudėkite aviečių sirupą. Šiek tiek pamaišykite (aš pamakaluoju šaukšto kotu :), kad abi masės pusiau susimaišytų. Dėkite į šaldytuvą ir palikite kelioms valandoms, kad ledai gerai sustingtų. 
7. Mėgaukitės kada panorėję ir kaip panorėję :) Ledai šaldiklyje gali stovėti apie 1 mėn. Čia teoriškai - praktiškai jie tiek niekuomet neišlaukia :)

* Saugiausia ledų masę virti ant garų. Aš pieno ir kiaušinių mišinį pilu į metalinį dubenį, jį statau ant puodo su verdančiu vandeniu ir maišydama silikonine mentele kaitinu, kol masė sutirštės.

** Man gražiausia šie ledai susimaišo tuomet, kai vanilinių ledų masė ir aviečių sirupas būna panašios konsistencijos. Tad likus 2-3 val. iki to laiko, kai planuojate sukti ledus, rekomenduočiau aviečių sirupą palaikyti šaldiklyje (retkarčiais pamaišant), kad jis pusiau sustingtų, t.y. imtų panašėti į apyskystę grietinę, o tuomet aviečių sultis įmaišyti į išsuktą vanilinę masę.

*** Jeigu neturite ledų mašinėlės, masę supilkite į šaldymo indą ir dėkite į šaldiklį, bet nepamirškite kas 1-1,5 val. gerai išmaišyti, kad masė taptų puri. Kai ji bus labai tiršta, įmaišykite aviečių sirupą ir daugiau nebemaišydami leiskite sustingti iki galo. 

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia; trumpa ledų istorija čia.