Senatvė žemiškame gyvenime užklumpa ne tik žmones ar daiktus, bet ir ištisas filosofines sistemas, estetines idėjas ir mokslines teorijas. Tad ką jau kalbėti apie receptus!.. Kulinarinės mados - kaip, beje, ir visos mados - dažniausia vos blykstelėjusios nugrimzta užmarštin, ir tik labai nedidelė jų dalis išsikovoja "mažos juodos suknutės" statusą. Šiandien, rašydama apie sūriu užkeptą mėsą, jaučiuosi taip, lyg vieniša plaukčiau prieš srovę. Sūriu užkepta mėsa - tikra sovietmečio klasika, nūnai visai nebemadinga, o maisto kritikams netgi kelianti siaubą. Tačiau aš visuomet laikiausi nuostatos, kad profesionalios virtuvės nedera painioti su namų virtuve. Restoranai ir kavinės tegul gyvena savo gyvenimą, o namų virtuvėje man patinka mėgautis patiekalais, kuriuos išmokau gaminti iš savo mamos, ir kurie man kelia kuo geriausius prisiminimus. Tikiu, kad tokių žmonių yra ir tarp šio tinklaraščio skaitytojų :)
Nuotrauka Kristinos
Sovietmečiu geros mėsos nusipirkti buvo nelengva, todėl visokių rūšių ir porūšių karbonadai buvo laikomi pakankamai prabangiais patiekalais. Plonai išmušta mėsa, orkaitėje užkepta su sūriu, buvo priskiriama šventiniams valgiams. Tai galėjo būti jautiena, kiauliena ar paukštiena - priklausomai nuo to, ką pavykdavo gauti. Pats paprasčiausias derinys susidėjo tik iš mėsos ir sūrio, tačiau dažniausia tarp mėsos ir sūrio plutelės šeimininkės dėdavo ir visokiausių pagardų, žiūrint, ką mėgo ir ką turėjo po ranka. Tai galėjo būti grybai, pomidoro ir/ar svogūno riekelė, obuolio skiltelė ar netgi konservuoto ananaso griežinėlis. Manau, nesuklysiu sakydama, kad kiekviena šeima šį patiekalą gamindavo savaip.
Mano mama sūriu visuomet užkepdavo jautieną. Nepasakyčiau, kad dažnai, bet kartas nuo karto užkepdavo. Jokių priedų tarp mėsos ir sūrio ji nedėdavo, tik prieš pat kepimą plonai patepdavo jautieną majonezu, kad mėsa neišsausėtų. Šį patiekalą mama mėgdavo gaminti todėl, kad mėsą paruošti būdavo galima iš anksto, o vėliau (šiokiadienį po darbų, arba atėjus svečiams) užtekdavo pusvalandžio pietums ar vakarienei paruošti. Kol virdavo bulvės, mama spėdavo įkaitinti orkaitę, užkepti mėsą ir pagaminti morkų salotas. Plonai išmušta jautiena kepa trumpai - anot mamos, tik tol, kol išsilydo ir ima skrusti sūris. Vadinasi, apie 10-15 min., ne ilgiau negu karšti sumuštiniai.
Nuotrauka Kristinos
Mama su mažomis skardelėmis neprasidėdavo - iškart kepdavo didžiulę. Žinoma, auginant 4 vaikus, kitaip ir būti negalėjo. Juo labiau, kad be tėvų, brolių ir manęs, prie stalo dažniausia sėsdavo dar kas nors - paviešėti atvažiavusi močiutė, kažkurio iš mūsų draugė ar draugas, valandėlei užbėgusi kaimynė ar pas mus atostogas leidžianti pusseserė. Kiek atsimenu, mūsų namuose visuomet buvo daug žmonių, tai ir maisto kiekius mama skaičiuodavo kaip valgykloje :) Dabar šiam patiekalui aš naudoju mažą skardelę, kurioje telpa 3-4 gabaliukai išmuštos jautienos. Mat sūriu užkepta jautiena - pakankamai sotus valgis, ypač jeigu jis sukomponuojamas senamadiškai, t.y. su tokiais priedais kaip bulvių košė. Žinoma, žmonių apetitas ir poreikiai skirtingi, bet šiaip jau, manau, tai ekonomiškas patiekalas, nes net nedidelė jo porcija ilgam suteikia sotumo jausmą.
Nuotrauka Kristinos
Kalbant apie sūrį, tai jo neturėtų būti labai storas sluoksnis, tačiau svarbu, kad tas sūris būtų gerai besilydantis ir išraiškingo skonio. Daugelį metų mano vyras pirkdavo ir namo nešdavo Rokiškio sūrį, bet dabar net jis pripažino, kad senas geras produktas tapo nauju ir nebepakenčiamu. Aš tikiu, kad ir dabar būna gero lietuviško sūrio, bet jis ko gero keliauja į kokius nors užjūrius, nes tai, kas tiekiama Lietuvos rinkai, mano nuomone, tėra beskonis ir guminis sūrio gaminys. Džiugo ir Grand sūrius reikėtų laikyti malonia išimtimi, tik šiam receptui jie netinka, nes prastai lydosi. Na, o mes eksperimentuojame, kasdieniniams valgiams ieškodami padoraus sūrio už prieinamą kainą. Nepasakyčiau, kad šioje vietoje mus lydėtų didžiulė sėkmė. Tačiau Valio sūriai, tiek vadinamasis originalus, tiek čederis, mums patiko. Na žinote, tokie tikri, riebūs ir skonį turintys sūriai, nė iš tolo neprimenantys trintukų. Primenu, kad čederio sūris labai tinka karštiems patiekalams dar ir dėl to, kad vėsdamas netampa tąsus. Valio čederį aš naudojau ir šiam patiekalui, tačiau jūs, žinoma, galite naudoti bet kokį kitokį, svarbu, kad jis jums patiktų ir būtų skanus.
Nuotrauka Kristinos
Kaip matyti iš nuotraukų, sūriu užkepant mėsą, ji gerokai susitraukia. Tačiau jeigu išėmę skardelę iš orkaitės, palauksite kelias minutes, sūris turėtų taip pat šiek tiek susitraukti, tad didžioji jo dalis atsidurs ant mėsos. Skardelės dugne liks keli šaukštai mėsos sulčių - tai visiškai normalu, panaudokite jas vietoje padažo, užpilkite šaukštelį ant bulvių košės ar pan.
Jeigu rinksitės minkštą jautieną ir panaudosite gardų sūrį, šis patiekalas bus išties vertas dėmesio. Gal ne kasdieninis, o vis dėl to. Kiek patyriau, jis labiausia patinka vaikams (vienas iš neskausmingų būdų įsiūlyti jautienos!) ir vyresnio amžiaus konservatyviems valgytojams. Ir, be abejo, visiems tiems, kurie kartais su nostalgija prisimena paprastą, bet širdingą mamos virtuvę, kuriai niekada nesueina senaties terminas.
Nuotrauka Kristinos
Sūriu užkepta jautiena
Ingredientai: (4 porcijoms)
~ 500-600 g minkštos jautienos - išpjovos arba nugarinės
Druskos ir pipirų (pagal skonį)
Aliejaus (kepimo formai patepti)
~ 4 v.š. majonezo
~ 200 g fermentinio sūrio, ryškaus skonio ir gerai besilydančio (aš naudojau Valio čederį)
Bulvių košės (patiekiant)
Morkų salotų (patiekiant)*
- Jautieną supjaustykite maždaug 2 cm storio riekelėmis ir išmuškite. Išmušti reikėtų plonai, kad vėliau mėsa orkaitėje iškeptų maždaug per 10 min. Išmuštą mėsą iš abiejų pusių pasūdykite ir pabarstykite grūstais pipirais. Taip paruoštą mėsą galite kepti iš karto, arba galite ją dėti į dubenį, uždengti maistine plėvele ir laikyti šaldytuve kol prireiks, maždaug iki 2 parų.
- Orkaitę įkaitinkite iki 200ºC. Skardelę arba keraminę formą, kurioje ruošiatės kepti mėsą, patepkite aliejumi (stiklinio indo nerekomenduočiau, jis prasčiau įkaista, tad mėsa jame greitai ir gerai neiškeps). Mėsą sudėkite į skardelę. Turėkite galvoje, kad kepdama ji gana stipriai susitrauks, todėl dėkite taip, kad mėsos gabalai vienas su kitu liestųsi; krašteliai netgi gali būti uždėti vienas ant kito. Formuoti sūrio plutelę galima dvejopai. Vienas būdas - mėsą labai plonai patepti majonezu, o ant viršaus užbarstyti fermentinį sūrį. Taip paruošta plutelė bus traški ir gražiai atrodys, tačiau vėsdama kietės. Kitas (mano mėgstamas) būdas - iš pradžių sūrį sumaišyti su trupučiu majonezo, tuomet gautą masę plonu sluoksniu paskleisti/ užtepti ant mėsos. Tokia plutelė bus minkštesnė, puresnė, o vėsdama beveik nesukietės.
- Paruoštą mėsą dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-15 min., arba kol sūris išsilydys ir ims švelniai rusti. Tiek laiko užteks, kad jautiena iškeptų.
- Mėsą išimkite, palaikykite apie 5 min., o tuomet tiekite su bulvių koše ir morkų salotomis. Jeigu norite, patiekalą papuoškite žalumynais - pavyzdžiui, smulkintomis petražolėmis.
* Morkų salotas mama gamina taip: morkas sutarkuoja burokine tarka, pagardina trintu česnaku, druska bei pipirais ir išmaišo su majonezu. 4 porcijoms salotų imkite maždaug 4 vidutinio dydžio morkas, 1 česnako skiltelę, druskos, pipirų ir majonezo pagal skonį.
Nuotrauka Kristinos
Recepto šaltinis: mano mama.
Ačiū, Krisitina, net seilė nutyso ir nostalgija apėmė:-), o ypač dėkinga už informaciją apie sūrius, pati buvau paieškose, kažkada užsimanius nostalgiškai irgi, "prancūzišką" karbonadą - kiaulieną su svogunais morkom ir majonezu užkepti, ale pradėjus rinktis sūrius susidūriau su tomis pačiomis problemomis, kaip ir jūs, taigi dabar jau būsiu apsišvietusi:-) ir bandysiu ką nors užkepinėt, labai jau knieti tą jautieną išbantyt:-), Ačiū už išsamias detales ir įdomias istorijas, saulėtų ir skanių dienų linkiu:-)
AtsakytiPanaikintiKurioje parduotuvėje prekate Valio sūri? Kažkaip nesu į juos atkreipusi dėmesio...:-)
AtsakytiPanaikintiDėkui už gražius žodžius, už tai kad apsilankote, paskaitote ir randate laiko parašyti komentarą! Kaskart labai apsidžiaugiu, kai skaitytojai atsiliepia - tada žinau, kad ne pati sau rašau:) Ir ačiū už prancūziško karbonado priminimą - mama jo nekepdavo, bet esu ne kartą valgiusi svečiuose, tikrai labai skanu! Valio sūrių būna beveik visuose didesniuose prekybos centruose, kaip atrodo jų pakuotės, galite pažiūrėti, viršuj esančiame recepte paspaudę aktyvią nuorodą "Valio čederis". Vienintelė problema - kad vienos parduotuvės užsisako vienokius Valio produktus, kitos - kitokius. Valio čederį aš pati perku prie namų esančioje "Šilo" parduotuvėje, Akropolio "Maximoje" arba "Rimi", bet ko gero jo būna ir kitur. Kiek sudėtingiau pavyksta rasti tepamų Valio sūrelių, jų dažniausia aptinku "Maximoje". Anksčiau visa Valio produkcija buvo prekiaujama "Prismoje", gaila, kad ji pasitraukė iš Lietuvos. Šiaip ar taip, neabejoju, kad sūrio Jūs tikrai rasite, ir juo užkepta mėsa pavyks kuo puikiausia :)
PanaikintiRokiškio sūris taip pat jau senokai tapo dideliu nusivylimu. Geri sūriai dažniausiai esti sūrių parduotuvėse, bet visgi jie turbūt labiau skirti sūrių lėkštėms ar kokiems prašmatnesniems prancūzų ar italų virtuvės patiekalams, tuo tarpu kai reikia to paprasto fermentinio sūrio varianto aš asmeniškai nieko geriau nesu užtikusi nei Dvaro sūris, kaip ir apspritai visa šios linijos pieno produkcija. O receptas nostalgiškai priminė mamos ruoštas vištienos krūtinėles su ananasu ir sūriu:) tik per tiek metų radikaliai pasikeitė ne tik produktų asortimentas, valgymo įpročiai, bet ir naminio maisto receptai, tad šio patiekalo mūsų virtuvėje nebeliko...
AtsakytiPanaikintiRima, ačiū už rekomendaciją, patyrinėsiu tą "Dvaro" sūrį, mūsų vietinėje parduotuvėlėje jo nebūna, bet kitur pasižvalgysiu. Užtai visada perku "Dvaro" grietinę ir "Dvaro" pieną, kai pritrūkstu kaimiškų produktų - iš pirktinių man jie geriausi.
PanaikintiNauja yra pamiršta sena - aš irgi jau buvau beveik pamiršusi sūriu užkeptos mėsos skonį, o kai vieną kartą mama priminė, pagaminau - ir buvo taip gerai! Dabar gaminu kokius 2-3 kartus per metus. Variantas su vištiena man, ananasų mylėtojai, irgi skamba super, reikės išmėginti, dėkui už receptą. Siūlau ir pačiai kada šeimą nustebinti vintažiniais pietumis - visiems iškart grįžta geriausi prisiminimai :)
Tai va, kad tie valgymo įpročiai ir poreikiai taip pasikeitę, jog dauguma šeimos narių visai nebevartojame mėsos, tad aš pati daugiausia gaminu daržovių, ankštinių ir žuvies patiekalus, o tie seni geri ir kadaise tikrai labai mėgti (sakyčiau, mano vaikystės delikatesų:)) receptai, regis, jau nukeliavo praeitin. Nors neatmetu galimybės, kad kada nors tie patiekalai ims ir sugrįš į mano meniu :) o dėl Dvaro sūrio, tai man jis vienintelis, kuris nekelia nusivylimo (čia iš lietuviško supermarketų asortimento).
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi, kai žmonės atranda sau tinkančią ir patinkančią mitybos sistemą, tokiu atveju, jos geriausia ir laikytis. Mes tuo tarpu - visavalgiai. Beje, vienas gydytojas, tradicinės medicinos atstovas, daug metų studijuojantis ir senąją Rytų mediciną, man neseniai sudėliojo į lentynėles kai kuriuos dalykus, kurių anksčiau negalėjau sau paaiškinti. Anot jo, visi žmonės energetiškai skirtingi, todėl vieni gali būti vegetarai ir labai gerai jaustis (toks yra, tarkime, mano vyras, kuris visuomet labiau nudžiunga gavęs žirnių košės vietoje kepsnio), o kiti, visiškai atsisakę mėsos, kojų nepavilks (tokia esu, tarkime, aš). Tada ir supratau, kodėl geriausia jaučiuosi, suvalgiusi steiką su daržovėmis - be duonos, be košės ir be bulvių. Su mūsų vaiku dar kitokia istorija - jam geriausia tinka miltai ir grūdai, kurių, beje, jis nuo mažens vis prašo ir prašo. Na, kadangi tarnaičių, kiekvienam šeimos nariui gaminančių individualius patiekalus, pas mus nėra, tai aš gaminu viską iš eilės. Vieną dieną maistas labiau tinka vienam, kitą - antram, trečią - trečiam, stengiuosi, kad jis būtų sezoniškas ir labai įvairus, tad finale visi jaučiamės normaliai :)
PanaikintiMano požiūris yra toks: kiekvienas suaugęs renkasi ir valgo tai, ką jaučia reikalinga ir teisinga valgyti. Ir apskritai, kiekvienas ką nori - tą ir valgo:) Dėl vaikų - jų racionui įtaką daro tėvai. Nes dauguma (ne visi, bet dauguma!) bent mano kartos vaikų nė už ką anuomet nebūtų valgę sriubų ir daržovių:) Jeigu vaikystėje būčiau galėjusi spręsti, kas atsidurs lėkštėje, tai būtų buvę vien ledai, ryžiai, blynai, agurkai ir kefyras :D Tuo tarpu dėl dabartinio mėsos atsisakymo - kadangi aš daugiausia gaminu, tai visi kiti šeiminykščiai natūraliai ir perėjo prie vegetariško (beje, labai įvairaus ir visaverčio maisto, savaitės racioną sudėliojant labai atidžiai) ir šiek tiek žuvies/jūros gėrybių raciono. Rezultatas mane gal mažiau, bet likusią šeimynos dalį tai itin nustebino: nė vienas neturėjome jokių peršalimo ligų jau du metai (nors anksčiau kiekvieną šaltojo sezono mėnesį tai keikdavomės su gerklės skausmais, tai su slogomis - matyt, sustiprėjo imunitetas), visi pametėme po kažkiek nereikalingų kg (nors dar daugiau kg sutirpo įsigijus šunį:)), esame žvalesni, darbingesni, judresni. Ir galiausiai pati paprasčiausia priežastis - įsimylėjome veggie maistą, atradome šimtus puikių receptų ir tiesiog visai neplanuotai pamiršome apie kepsnius, nes mėgaujamės indiškais, tailandietiškais, europietiškais ir kitų virtuvių veggie patiekalais. Maistas yra didelis malonumas ir geros savijautos šaltinis, todėl pritariu, kad kiekvienas turime rinktis pagal save.
AtsakytiPanaikintiAuksiniai žodžiai :)
Panaikinti