Nevirta putinų uogienė

Kai, įpusėjus rudeniui, kalbėjausi su savo močiute Brone, ji be kita ko priminė, jog pats laikas nuskinti putinų uogas ir paruošti jas žiemai. Ir ne tik todėl, kad putinai - pirmas vaistas nuo peršalimo ligų bei patikimas vitaminų šaltinis. Močiutė papasakojo apie dienas kolūkyje, kai tekdavo ilgas valandas dirbti, svilinant negailestingai, aukštai pakibusiai saulei. Tai va, anuomet viena moterė (ak, ta aukštaitiška tarmė!), pasak močiutės, į laukus atsinešdavo gaivos - šalto vandens, į kurį įmaišydavo tai putinų, tai šermukšnių sunkos ar uogienės. Ir, rodės, nėra skanesnio gėrimo visam pasauly! - reziumavo ji. Išties, rūgštoki, karstelnantys putinai vasarą labai tinka gaiviesiems gėrimams gaminti. Žiemą gi, paskaninus šaukšteliu medaus, iš jų išeis puiki, šildanti arbata. Gal tik specifinis putinų kvapas priimtinas ne kiekvienam, bet čia, kaip sakoma, jau skonio reikalas. Mūsų šeimos moterims tai niekuomet nebuvo kliūtis, o štai vyrai, juos užuodę, kai kada ir padūsauja. Turbūt ne veltui žmonės nuo seno putinus vadina "moteriškomis" uogomis.

Nuotrauka Kristinos

Rinktinėmis putinų kekėmis mane aprūpino vyro mama, mano anyta Lina - širdingai ačiū! Ji putinų krūmus augina savo sode ir taip pat puoselėja tradiciją šiomis uogomis žiemą stiprinti sveikatą, o kai kada jomis tiesiog pasimėgauti. Aš, kaip ir kasmet, putinų atsargų prisiruošiau tiek, kad užteks visiems metams. Deja, savo močiutei to papasakoti nebegalėsiu - prieš porą savaičių, sulaukusi 93-jų, ji išeliavo, palikusi mums savo išmintingus patarimus ir šviesiausius prisiminimus.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad, atsidariusi stiklainį putinų uogienės, prisimenu daugybę istorijų, susijusių su savo giminės moterimis. Džiaugiuosi, kad esu viena iš jų, ir uogienę gaminu taip, kaip esu išmokyta vyresniųjų, t.y. nevirtą, "gyvą", gydančią. Putinų uogas užtenka pertrinti, atskiriant tyrę nuo žievelių ir sėklų, sumaišyti su cukrumi, supilstyti į švarius indus ir išnešti į vėsią vietą. Knygose ir internete dažnai patariama cukrų keisti medumi, tačiau tai gana rizikinga, jeigu nesiruošiate uogienės suvalgyti tuojau pat. Mat, sumaišyta su medumi, putinų tyrė palyginti greitai surūgsta. Ir atvirkščiai, pasaldinta cukrumi, putinų uogienė pamažu sutirštėja dėl uogose esančio pektino ir šaldytuve, kamaroje ar rūsyje gali stovėti labai ilgai. O tai, sutikite, itin gera strateginių maisto atsargų savybė.

Nuotrauka Kristinos

Ar jūs, kaip kad aš, senamadiškus receptus mėgstate saugoti senamadiškais būdais? Pavyzdžiui, susegtus į segtuvus ar suklijuotus į sąsiuvinius? Jeigu taip, tuomet pasakysiu, kad ir nevirtos putinų uogienės, ir kai kuriuos kitus mano receptus nuo šiol galėsite rasti žurnale OHO Virtuvė. Žinoma, pastarojo leidinio formatas nenumato vietos platiems komentarams ir istorijoms, užtai receptams skirti puslapiai sumaketuoti taip, kad skaitytojai galėtų jais naudotis kaip patogiais ir kompaktiškais konspektais. O kur dar malonumas spręsti kryžiažodžius! Patikėkite, visas redakcijos kolektyvas deda pastangas, kad skaitytojai galėtų patirti atradimo džiaugsmą. Gal kas nors pasakys, kad iš kryžiažodžių sužinota informacija fragmentiška, nesistemiška, netgi paviršutiniška, bet... ar iš tikrųjų taip? Aš mėgstu spręsti kryžiažodžius, ir man labiau prie širdies tokiu būdu įgytas žinias vertinti kaip mozaikos akmenėlius, iš kurių dėliojamas mūsų neaprėpiamas, netikėčiausiais ryšiais išmargintas gyvenimas. Proto smalsumas - galingas impulsas visose srityse. Net šis kulinarinis tinklaraštis - noro pažinti ir suprasti pasaulį pasekmė, o ne atvirkščiai. Suvokimas, kas, kaip ir kodėl gaminama viename ar kitame mūsų planetos kampelyje, randasi tuomet, kai turi žinių apie tenykštes gamtines sąlygas, istoriją, ekonomiką, regligiją, kultūrą ir t.t. Ir atvirkščiai, bet kokio konteksto netekęs receptas pasidaro pažeidžiamas, greitai praranda autentiškumą, o galiausiai tampa beveik neatpažįstamas - mat kiekvienas prašalaitis jį interpretuoja pagal savo įgeidžius, nepaisydamas (o dėl savo neišmanymo - ir negalėdamas paisyti) jokių taisyklių. Žinoma, taip atsiranda nauji, kai kada netgi labai vykę autoriniai receptai, bet jie turi mažai ką bendro su tradiciniais nacionaliniais patiekalais. Tad visiems, kurie žavisi kulinarinėmis kelionėmis, pirmiausia linkiu neleisti apsnūsti savo protui ir išsaugoti gyvą domėjimąsi tuo, kas mus supa.

O pabaigai - dar vienas pasiūlymas, kaip pasimėgauti nevirta putinų uogiene. Mano mama tvirtina, jog nėra gardesnio deserto už vanilinius ledus, užpiltus skaisčiai raudona putinų tyre. Na, aš ko gero šioje vietoje būčiau santūresnė ir pastarąjį saldėsį vertinčiau kukliau. Vis dėlto nematau reikalo ginčytis, jog vaniliniai ledai su putinų uogiene - labai paprastas, bet anaiptol ne prastas būdas paįvairinti kasdieninį šeimos stalą. Skanaus ! :)

Nuotrauka Kristinos

Nevirta putinų uogienė

Ingredientai:

Putinų uogos

Cukrus

1. Putinų uogas nuskabykite nuo šakelių, nuplaukite ir, suvertę į sietą, palaukite, kol nulašės vanduo.
2. Uogas pertrinkite. Čia labia praverstų lėtaeigė sulčiaspaudė, bet jeigu jos nėra po ranka, trinti galima ir per sietą – svarbiausia, kad uogų sultis ir minkštimą atskirtumėte nuo žievelių ir kauliukų.
3. Pamatuokite, kiek putinų tyrės gavote. Vienai daliai putinų tyrės imkite 1 dalį cukraus: pavyzdžiui, jeigu turite 500 ml tyrės, suberkite į jas 500 g cukraus, jeigu turite 1 l tyrės – 1 kg cukraus ir t.t. Putinų tyrę su cukrumi maišykite mediniu šaukštu laikrodžio rodyklės kryptimi, kol visas cukrus ištirps.
4. Nevirtą putinų uogienę supilstykite į švarius stiklainius, užsukite ir saugokite šaldytuve ar kitoje šaltoje vietoje (rūsyje, kamaroje ir pan.). Stovėdama šaltai, po kurio laiko uogienė turėtų sutirštėti.
5. Nevirta putinų uogienė naudojama vitaminingoms arbatoms, gaivoms, o taip pat ledams ar kitokiems desertams gardinti. Kartais, gaminant padažus prie žvėrienos ar kitokios tamsios mėsos, ji naudojama vietoje raudonųjų serbentų drebučių.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai: mano močiutė Bronė, mama ir anyta Lina.