2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Kedro riešutų ir medaus rutuliukai


Pasakojama, kad sovietmečiu, atėjus pavasariui, Vakarų Sibire (pirmiausia Altajaus kalnuose bei jų prieigose) gyvenantys vietiniai žmonės rasdavo aibę priežasčių nepasirodyti darbe, nors iš tikrųjų buvo vieša paslaptis, kad jie ištisomis šeimomis patraukdavo į taigą. Ne, ne medžioti, o rinkti kedro riešutų. Kedro riešutai - Sibiro pasididžiavimas, jų rinkimo tradicijos labai senos. Šiuolaikiniams darbdaviams gyvenimą palengvina tik tai, kad XX a. buvo iškirsti didžiuliai miškų plotai, todėl kedrų riešutų derlius nebe toks kaip kadaise, o drauge su juo menkėja ir rinkėjų entuziazmas.

Nenuostabu, kad šiuose kraštuose žmonės nuo seno naudojo kedro riešutus įvairiems patiekalams. Vienas tokių - tradiciniai saldumynai, kiekvienos Sibiro tautelės vadinami vis kitaip: ток-чок, чокчок, арбачак ir kt. Jie gaminami iš kedro riešutų, medaus ir miežinių miltų. Miežiai ir rugiai - seniausios šių kraštų grūdinės kultūros, nes tenykštės gamtinės sąlygos kviečiams pernelyg atšiaurios. Tačiau miežiniai miltai čia ypatingi, nes tradiciškai miežių grūdai iš pradžių gerai paskrudinami, o tik paskui malami ir kelis kartus sijojami. Galutinis produktas vadinamas talkanu (rus. талкан, талган, далган ir pan.), kuris laikomas ypač vertingu maisto produktu, jo prieš valgį netgi nebūtina papildomai termiškai apdoroti. Anksčiau kiekviena šeima talkaną ruošdavo namuose. Dabar rankines akmenines girnas galima rasti nebent muziejuje, o talkanas gaminamas pramoniniu būdu ir pardavinėjamas parduotuvėse. Tikro rusiško talkano Lietuvoje pirkti niekuomet nemačiau. Prieš kelerius metus mūsų prekybos centruose buvo galima rasti "Ustukių malūno" skrudintų miežių miltų, bet dabar jų nebeliko. Užtai galima nesunkiai įsigyti "Fasmos" paprastų miežinių miltų, kuriuos niekas nedraudžia paruošti atvirkštine tvarka, t.y. paskrudinti jau sumaltus. Turiu pasakyti, kad rezultatas visiškai neprastas, tiktai patarčiau juos prieš tai persijoti per labai tankų sietą, nes miltai sumalti šiek tiek per rupiai, todėl valgant juntamas vienas kitas kietesnis grūdelis. Tiesą sakant, esu gaminusi šiuos saldumynus ir iš nesijotų miltų, tačiau tada geriau juos palaikyti per naktį, kad miltai gerai išbrinktų (kaunietėms/kauniečiams: malūniniko Pranciškaus miežiniai miltai šiam patiekalui netiks, nes sumalti labai rupiai).

Teigiama, kad gaminant šiuos saldumynus miežinių miltų ir kedro riešutų proporcijos turėtų būti maždaug 2:1; medaus ir lydyto sviesto (ar kitų riebalų - kartais Sibire tam naudojami, pavyzdžiui, arklio taukai:) dedama pagal skonį. Tačiau rutuliukai pavyks ir tuo atveju, jeigu proporcijos nebus idealiai išlaikytos. Desertas šiek tiek panašus į indiškus saldumynus, jis turėtų patikti tiems, kas mėgsta skanėstus su medumi. Vis dėlto, kadangi Lietuvoje kedro riešutai ne iš pigiųjų, pirmą kartą patarčiau gaminti iš pusės normos ir įsitikinti, jog tai jūsų skonio patiekalas.

 
Nuotrauka Kristinos


Kedro riešutų ir medaus rutuliukai

Ingredientai: (išeina maždaug 16 rutuliukų)

300-350 g miežinių miltų (daugiau apie juos žr. pastabas aukščiau)
~250 g medaus
50 g sviesto, geriausia lydyto
~1 stiklinė (250 ml, apie 150 g) gliaudytų kedro riešutų

  1. Miežinius miltus persijokite per labai tankų sietelį (jeigu lieka nemažai stambių dalelių, imkite šiek tiek daugiau miltų, kad persijotų būtų apie 300 g), tuomet suberkite į sausą keptuvę ir nuolat maišydami paskrudinkite, kol taps šviesiai rusvos spalvos. Suberkite į dubenį ir atvėsinkite.
  2. Kedro riešutus trumpai pakepinkite ir atvėsinkite. Saujelę pasilikite saldumynų papuošimui, kitus sugrūskite grūstuvėje arba sumalkite.
  3. Į miltus sudėkite ištirpintą sviestą, medų (jeigu jis sukietėjęs, truputį pašildykite) ir grūstus riešutus. Viską gerai išminkykite - gauta masė turėtų būti tamsios rudos spalvos ir gana lipni.
  4. Kabinkite maždaug po kupiną šaukštą masės ir formuokite apytikriai abrikoso dydžio rutuliukus.* Papuoškite sveikais riešutais (susmaigykite juos į saldumyną); jeigu rutuliukas deformuosis, dar kartą pavoliokite jį tarp delnų, kad įgautų daugmaž taisyklingą formą. Taip suformuokite visus rutuliukus.
  5. Prieš tiekdami rutuliukus mažiausia 20-30 min. palaikykite šaldytuve (dar geriau keletą valandų arba per naktį). Tradiciškai tiekiama su arbata, dažniausia žaliąja arba žolelių.  
* Šiais saldumynais Sibire nuo seno būdavo įprasta palepinti vaikus, ypač per šventes. Jiems iš riešutų ir medaus masės būdavo nulipdomi įvairūs žvėreliai - jeigu turite vaikų, galite pamėginti ir jūs:)

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia, čia ir čia:
Национальные кухни народов России [autorius ar sudarytojas nenurodomi], Москва: Эксмо, 2011, с. 209.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą