Karpis su rūkytais lašinukais ir grietinėle

Kadangi pasisekė pereiti į kitą kalėdinių patiekalų konkurso etapą, šis įrašas bus skirtas kaip tik jam. Antrosios savaitės tema - žuvis. Ne šiaip sau žuvis, o žuvis kaip pagrindinis patiekalas. Išties šventiška užduotis!

Kitaip negu pirmajame etape, šįkart buvo ir papildoma sąlyga: pagaminti daugiau ar mažiau autorinį patiekalą. Nusprendžiau, kad perkurti klasikinių patiekalų tokiu atveju neverta: jie ir be mano "patobulinimų" puikūs, todėl ir tapo klasikiniais. Užtai atsirado proga papasakoti apie vieną labai gerą žuvies receptą, kuris iki šiol nebuvo užrašytas (o gal tik aš nieko panašaus neaptikau). Ir vis dėlto jis turi savo istoriją.

Apie karpį, pagardintą rūkytais lašinukais ir grietinėle, kažkada išgirdau iš ponios Henrietos; kaip ir kada ji atrado tokį derinį, anuomet nepaklausiau - gal atsivežė iš savo gimtosios Klaipėdos, o gal ir ne... Tiesiog vieną vasaros popietę, po sena obelimi geriant arbatą ir kalbant apie maistą, prasitarė, jog taip paruoštas karpis labai gardus. Anot jos, svarbiausia - nedėti jokių papildomų prieskonių - nei druskos, nei pipirų, nei jokių ten svogūnų. Atvirai pasakius, man receptas skambėjo nelabai viliojančiai, todėl praėjo dar porą metų kol jį ryžausi išbandyti. Ponia Henrieta visuomet gamino nuostabiai, tai kodėl gi dabar turėtų būti kitaip? - mąsčiau, ir vieną dieną pasiryžau. Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Tai iš tiesų labai skanus patiekalas, kurį dabar gaminu ypatingomis progomis - ir su dideliu pasisekimu. Tiesa, šiek tiek užtruko, kol susiprotėjau, kaip kepti žuvį, kad ji būtų išties vykusi, nes, kaip jau nutinka su žodine tradicija, žinojau tik 3 "slaptus" ingredientus, o apie proporcijas, gaminimo eigą ir kitas smulkmenas nieko nenutuokiau. Bet bandymų ir klaidų metodu atradau būdą, kuris garantuoja puikų rezultatą; kiek ir kaip manasis karpis skiriasi nuo originalaus patiekalo, nežinau iki šiol. Tačiau svarbiausia, kad dabar jis džiugina ir mano šeimą, ir svečius.

 Nuotrauka Kristinos

Patirtis rodo, kad prie karpio labiau tinka ne žalios, o virtos, keptos ar garuose ruoštos daržovės. Be to, prie šitaip pagamintos žuvies aš paprastai patiekiu bulvių ir morkų košę. Tokią košę vaikystėje gamindavo mama, tačiau kai reikėjo jos išklausti tikslesnių instrukcijų, misija pasirodė ne iš lengvųjų. Negi nemoki sumaišyti bulvių ir morkų? - stebėjosi mama, ir vėl teko pasitelkti bandymų ir klaidų metodą, kol rezultatu likau patenkinta; pastaba po pastabos per kelerius metus iš mamos visgi išgavau puikiosios košės paslaptis, tik nežinau, ar visas:) Mamą šią košę gaminti išmokė tetulė Valė, nūnai jau iškeliavusi Anapilin, taigi, ankstesnės jos istorijos nebežinau. Įtariu, kad košė gali būti susijusi su lenkų kulinarine tradicija - panašiai atrodo jų jarzynka. Tačiau mūsų šeimoje gaminama košė nuo lenkiško garnyro gerokai skiriasi, nes yra gaminama iš daržovių, kurios iš pradžių verdamos su lupena, paskui sutarkuojamos ir pakepinamos. Tokia košė švelnaus, bet gerokai ryškesnio skonio, savitos tekstūros, be to, laukiant svečių arba švenčių metu ją labai patogu paruošti iš anksto, o pakepinti tik prieš pat tiekiant į stalą.

Mano siūlomas patiekalas nėra įmantrus: kažin, ar jį rekomenduočiau lengvai romantiškai vakarienei prie žvakių šviesos. Tačiau jis labai tinka šeimos šventėms, nes šitaip paruoštą žuvį mielai valgo ir maži vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės, neretai įtariai žiūrintys tiek į visokias egzotikas, tiek į restoranines porcijas, kuomet žuvies trupinys patiekiamas su 2 lašeliais padažo ir žolelės šakele. Pagaliau šiais laikais, prasidėjus šildymo sezonui :) ne paskutinėje vietoje ir tai, kad patiekalas pakankamai ekonomiškas: netikėtas rezultatas sukuriamas iš pačių paprasčiausių, kasdieniškų produktų. 

Ir paskutinė pastaba: patiekalo dietiniu gal ir nepavadinsi, tačiau jis tikrai nėra pernelyg riebus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taigi, skanaus!

 

Nuotrauka Kristinos

Karpis su rūkytais lašinukais ir grietinėle

Ingredientai: (maždaug 4-6 porcijoms)

~1,5 kg šviežio karpio*

~ 80 g (maždaug 4 riekelės) kaimiškų sūdytų ir rūkytų lašinukų su raumenukais

200 ml riebios grietinėlės

1. Karpį išskroskite ir išpjaukite filė**. Žuvį supjaustykite norimo dydžio gabaliukais ir atidėkite, kol prireiks. Sūdyti ar barstyti prieskoniais nereikia!
2. Nuo lašinukų nupjaukite raumenukus. Smulkučiais kubeliais supjaustykite ir baltąją lašinukų dalį, ir raumenukus, tačiau jų nesumaišykite. Lašinukų nepadauginkite, antraip patiekalas gali būti per sūrus.
3. Įkaitinkite storadugnę keptuvę ir suberkite baltuosius lašinukų kubelius. Pamaišydami kepkite ant vidutinės ugnies, kol lašinukai taps stikliniais, o paskui ims rusti, pūstis ir "sproginėti". Pradėjus ruduoti lašinukams, įmaišykite kubeliais pjaustytus lašinių raumenukus. Pakaitinkite dar porą minučių, kol visi balti lašinukų kubeliai išsproginės ir susitrauks, o raumenukai šiek tiek apkeps. Išimkite pakepintus lašinukus į lėkštelę ir atidėkite, kol prireiks. Taukus palikite keptuvėje.
4. Į likusius karštus taukus dėkite karpio gabaliukus (jeigu reikia, porcijomis). Žuvies papildomai sūdyti, gardinti prieskoniais, apvolioti miltuose ar pan. nereikia. Priklausomai nuo gabaliukų dydžio ir storio, kelias minutes kepkite vieną žuvies pusę, paskui apverskite ir baikite kepti. Taip iškepkite visą žuvį.
5. Baigę kepti žuvį patikrinkite, kiek keptuvėje yra riebalų: jų keptuvėje turėtų likti ne daugiau negu 1-2 v.š. Jeigu lašinukų buvo daug, o karpis pasitaikė labai riebus, riebalų keptuvėje bus daugiau - juos nusemkite (galite išsaugoti ir juos panaudoti, kuomet kepinsite bulvių ir morkų košę). Visą keptą žuvį sudėkite atgal į keptuvę, daugmaž tolygiai užbarstykite pakepintus lašinukus ir supilkite grietinėlę. Kaitinkite, kol grietinėlė užvirs. Pavirkite 1-2 min., kol padažas ims tirštėti, tuomet nukaiskite, uždenkite ir palikite maždaug 5-10 min. pastovėti. Per tą laiką grietinėlės padažas nuo lašinukų turėtų įgauti švelnų sūrumą ir malonų dūmo kvapą.
6. Žuvį patiekite karštą, prie jos pasiūlykite virtų, keptų arba garuose paruoštų daržovių (mums skanu garuose paruošti brokoliai) ir, jeigu norite, bulvių ir morkų košės. 

* Nekeiskite karpio kitokia žuvimi - patiekalas nepavyks! Aš visuomet perku gyvą karpį, kad rezultatas būtų užtikrintas.

** Gaminant šventinį patiekalą, labai svarbu naudoti karpio filė: tuomet gabaliukai greitai, tolygiai ir gražiai iškepa. Nerekomenduoju kepti didelių gabalų su kaulu, ne rezultatas paprastai būna daug prastesnis: žuvis ima trupėti, patiekalas atrodo neestetiškai, ir valgant iš sutrupėjusios žuvies krūvos tenka rankioti kaulus. Verčiau iš žuvies galvos, kaulų ir pelekų išsivirkite žuvienės:)

 

Nuotrauka Kristinos

Bulvių ir morkų košė

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

6 vidutinio dydžio bulvės

4 vidutinio dydžio morkos

Sviesto* (kepimui)

Druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį)

1. Bulves ir morkas kruopščiai nuplaukite ir neluptas bei nesmulkintas išvirkite (kaip baltai mišrainei). Palikite, kad atvėstų.
2. Daržoves nulupkite ir sutarkuokite per burokinę tarką, geriausia pramaišiui (bulvė-morka-bulvė-morka...). Taip paruoštas daržoves galima kepti iš karto arba uždengti ir laikyti šaltai, kol prireiks.
3. Storadugnėje keptuvėje įkaitinkite sviestą. Suberkite tarkuotas bulves ir morkas, pasūdykite ir pagardinkite dosniu žiupsniu grūstų pipirų. Retkarčiais pamaišydami pakepinkite, kol daržovės gerai peršils, o skoniai susimaišys, tuomet nukaiskite.
4. Patiekite kaip garnyrą prie žuvies ar mėsos, arba kaip lengvą vegetarišką patiekalą.

* Aliejaus ar margarino nenaudokite, nes sugadinsite skonį. Tačiau galima naudoti nuo žuvies kepimo likusius riebalus arba, gaminant  garnyrą prie mėsos patiekalų, kitokius nuo patiekalo likusius riebalus (pavyzdžiui, anties taukus).