Drömmar - trapūs švediški sausainiai

Kai, pasibaigus ilgai ilgai dienai, galų gale prisikasu iki lovos - o tai visuomet būna gerokai po vidurnakčio - krintu į ją kaip akmuo. Užmiegu per minutę ar dvi ir miegu kaip užmušta, negirdėdama nieko aplinkui - nei sužvigusių stabdžių gatvėje, nei kaimynų remonto paryčiais, nei muzikos, sklindančios iš kito namo, nei šuns, ambrijančio gretimame kieme, o kai kada - netgi žadintuvo. Jeigu ne namiškiai, kurie mane gerai papurtė, anuomet būčiau pramiegojusi ir sausio 13-osios įvykius, nes negirdėjau sirenų. Ir visiškai netiesa, kad mama visuomet reaguoja į kūdikio verksmą - kai sūnus buvo mažas, naktį jį ramindavo ir mane budindavo sutuoktinis.

Nenuostabu, kad taip kietai miegodama, aš retai kada sapnuoju. Tiksliau, neatsimenu, ką sapnuoju - kartais, jau keliantis, perregimos sapno nuotrupos dar šmėsteli galvoje, bet po kelių sekundžių pamirštu ir jas. Per visą savo gyvenimą esu sapnavusi vos kelis ryškius, įsimenančius sapnus. Dar ir dabar smalsu, ką jie galėtų reikšti, deja, interpretuoti sapnų nemoku, ir vargu kada beišmoksiu. O štai lengvučius, trapius švediškus sausainius, vadinamus drömmar (liet. sapnai) aš kepu. Tai sena gera švedų klasika, verta ir mūsų dėmesio.

Nuotrauka Kristinos

Pažiūrėjus į šių sausainių sudėtį, galima pamanyti, kad tai paprasčiausi sviestiniai sausainiai - kvietiniai miltai, cukrus, sviestas, lašas vanilės ekstrakto lyg ir nežada nieko netikėto. Tačiau neapsigaukite: svarbiausias ingredientas čia - amonio karbonatas, arba, kaip sako švedai, elnių ragų druska (šved. hjorthornssalt, daugiau apie ją rašiau čia). Tai senamadiškas kėliklis, Šiaurės Europoje ir vokiškai kalbančiose šalyse daugiausia naudotas iki XX a. pradžios, kai išpopuliarėjo kepimo milteliai. Tačiau yra kepinių, kuriems amonio karbonatas naudojamas iki šiol - pavyzdžiui, kai kurių rūšių meduoliams arba klasikiniams sausainiams, tokiems, kaip šie sapnai. Amonio karbonatas sausainiams suteikia labai savotišką struktūrą: atrodo, jog sausainiai susideda iš stambių, labai trapių trupinių ir didelių oro pūslelių. Jeigu amonio karbonatą pakeisite kepimo milteliais arba gesinta soda, sausainiai irgi bus gardūs, bet visai kitokios struktūros. Todėl jeigu jūsų spintelėje lūkuriuoja amonio karbonatas, kurio esate kažkur kažkada įsigiję, šis receptas jums gali tapti tikru atradimu. Na, o jeigu amonio karonato neturite, galbūt jūs ar jūsų draugai planuoja vasaros keliones į Skandinaviją ar Vokietiją? Tuomet šio kėliklio galite parsivežti ir receptą išmėginti vėliau. Galų gale, mane panašiais atvejais dažniausia gelbsti e-bay. Bet ne šį kartą. Šį karštą amonio karbonato man iš Norvegijos parvežė Almutė, už ką jai dar kartą sakau širdingą ačiū! 

Nuotrauka Kristinos

Trapieji drömmar Švedijoje kepami jau labai seniai, tad nenuostabu, kad yra daugybė recepto variantų - ir atkeliavusių tiesiai iš močiutės virtuvės, ir išspausdintų senose bei naujose knygose. Dažniausia įvairuoja tik pagrindinių produktų proporcijos, tačiau receptūroms, ypač naujesnėms, būdinga ir tai, kad dalis kvietinių miltų pakeičiama bulvių krakmolu, o dalis sviesto - aliejumi, paprastai rapsų. Rečiau į tešlą dedami papildomi ingredientai, kaip antai kiaušinio trynys (nors šiaip jau sakoma, jog tradiciniai sapnai - be kiaušinių kepami sausainiai). Be to, šiais eksperimentavimų laikais mėginama iškept įvairių skonių drömmar, į tešlą pridedant ne tik vanilės, bet ir kakavos, trintų džiovintų mėtų, citrinos žievelės ir pan. Tačiau nepanašu, kad nors vienas eksperimentinis kepinys būtų nukonkuravęs klasikinius vanilinius sausainius. Tad aš, kaip jau įprasta, rinkausi patį paprasčiausią receptą, ir jis man visiškai pasiteisino. Beje, šaltiniuose nurodžiau ir danišką knygą - taip yra todėl, kad švedų kaimynai irgi yra pamėgę sapnus, tad mielai juos kepa, kartais nurodydami į švedišką sausainių kilmę, o kartais delikačiai apie tai nutylėdami :) 

Nuotrauka Kristinos

Drömmar - trapūs švediški sausainiai

Ingredientai: (išeis maždaug 25 sausainiai) 

200 g kambario temperatūros sviesto

200 g smulkaus cukraus

2 a.š. vanilės ekstrakto

250 g kvietinių miltų ("prastų", 550D)

1 a.š. amonio karbonato (šved. hjorthornssalt)

1. Sviestą ištrinkite su cukrumi ir plakite šluotele ar elektriniu mikseriu, kol masė taps balta ir puri. Įplakite vanilės ekstraktą.
2. Miltus sumaišykite su amonio karbonatu ir persijokite. Suberkite į cukraus ir sviesto plakinį ir užminkykite minkštą, bet prie rankų nelimpančią, lengvai formuojamą tešlą. Jeigu tešla kiek per lipni, galite palaikyti ją apie 10 min. šaldytuve, kad sutvirtėtų. Tešlos geriau neragaukite, nes amonio karbonatas jai suteikia bjaurų skonį, kuris dingsta per pirmąsias kelias minutes, vos tik sausainiai gauna kaitros. 
3. Orkaitę įkaitinkite iki 150ºC (mano orkaitė nekaitri, todėl aš įkaitinau iki 160ºC). Didelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Imkite maždaug po desertinį šaukštą tešlos ir tarp delnų suformuokite kaukazinės slyvaitės dydžio rutuliukus. Juos dėkite į skardą, palikdami didelius tarpus (man į skardą tilpo po 9 rutuliukus). Dėkite į karštą orkaitę ir kepkite apie 15 min. - per tą laiką rutuliukai turėtų ištežti, tapti plokšti, sutvirtėti. Jų paviršius turėtų suskilinėti, bet patys sausainiai net iškepę bus šviesūs, švelniai gelsvi. 
4. Sausainius išimkite ir atvėsinkite (geriausia ant tam reikalui skirtų grotelių), kepkite antrą partiją sausainių ir t.t. Iš nurodyto produktų kiekio išeis 3 didelės skardos sausainių. 
5. Sausainiai labai gardūs ir ką tik iškepti, ir atvėsę. Jie neblogai išsilaiko kelias dienas, atvėsinti ir sudėti į sandarią dėžutę.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia:

Kirsten Hüttemeier, Mad fra A til Ø, Denmark: Fremad, 1970, p. 26.