2017 m. gruodžio 4 d., pirmadienis

Šokoladinis sausainių pyragas



Šokoladinio sausainių pyrago receptas čia ir dabar atsirado neatsitiktinai. Jis skirtas visiems šio tinklaraščio skaitytojams, bet pirmiausia kolegai ir bendražygiui Aidui, iš kurio išmokau kepti puikiuosius pekano riešutų sausainius. Praėjusią savaitę, šį bei tą aptarinėjant draugų kompanijoje, kalba netikėtai pasisuko apie kokosų sviestą. Ir tada prasitariau, jog su šiuo produktu galima pagaminti radijo pyragą. Ką, ką? Radijo pyragą! Geras? Ne tas žodis! Hm... o tinklaraštyje receptas yra? Tai kad ne... Kodėl? Gero pasiteisinimo neturėjau, todėl nusprendžiau skubos tvarka skirti įrašą šiam desertui. Esu tikra, kad jis patiks visiems šokolado mėgėjams. Aidui, manyčiau, irgi. Nes argi gali šokoladinis pyragas tokiu pavadinimu nepatikti žmogui, kuris nuosekliai domisi mokslo istorija ir nūdienos atradimais, technika ir technologijomis, informacinėmis sistemomis, filosofija, istorija ir, žinoma, kulinarija?.. Na, o turint galvoje faktą, kad pyragas nesunkiai ir be skubos pagaminamas maždaug per pusvalandį, taps visiškai aišku, jog tai desertas, tiesiog idealiai subalansuotas vaikinams, kurie mėgsta ne tik smaližiauti, bet ir sukiotis virtuvėje.

Nuotrauka Kristinos

Radijo pyragas (šved. radiokaka) laikomas klasikiniu Švedijos desertu, atsiradusiu XX a. pirmojoje pusėje, ypač išpopuliarėjusiu XX a. viduryje ir iki šiol nepraradusiu savo pozicijų kasdieninėje ir šventinėje namų virtuvėje. Kodėl toks neįprastas pyrago pavadinimas? O jūs pažiūrėkite, kaip anais laikais, kai dienos šviesą išvydo šio deserto receptas, atrodė radijo aparatai:

1948 m. pasirodęs Philips firmos radijo aparatas.

Taigi, vienas iš populiariausių (ir, mano nuomone, įtikinamiausių) paaiškinimų, kodėl pyragas Švedijoje buvo pavadintas radijo pyragu - tai išorinis jo panašumas į radijo aparatus, kuriuos dabar galėtume išvysti nebent muziejuose ir senose fotografijose. Vis dėlto ši pavadinimo kilmės versija toli gražu ne vienintelė. Antra teorija aiškina, kad, klausant radijo, valgomas sausainių pyragas mažiau traškėdavo negu vieni sausainiai, dėl to radijo valandėlių metu jam imta teikti pirmenybė, o ir pats pyragas pradėtas vadinti radijo pyragu. Anot trečiosios, šio deserto receptas pirmą kartą buvo paskelbtas kulinarinio radijo konkurso metu, todėl ir gavo tokį pavadinimą.

Vis dėlto nė vienos iš aukščiau paminėtų hipotezių kulinarijos istorikai nėra įrodę, tad, griežtai žiūrint, tai tik spėlionės. Apie miglotą pyrago kilmę byloja ir tai, kad senesnėse švediškose knygose jis gali turėti kitokį pavadinimą (pavyzdžiui, iskaka, pažodžiui - ledinis pyragas). O jeigu dar žvilgtelėsime į kaimynines šalis, visai apsisuks galva, nes analogiškai šokoladinį sausainių pyragą gamina suomiai, danai, olandai, vokiečiai ir kiti. Ir, žinoma, kiekviena šalis jį vadina savaip. Pavyzdžiui, suomiams šis desertas žinomas kaip rexkakku arba rex-kakku (nuo Rex firmos sausainių, Suomijoje tradiciškai naudojamų šio pyrago gamyboje). Vokiečiai turi net kelis jo pavadinimus, įskaitant tokį egzotišką kaip Kalter Hund (pažodžiui šaltas šuo) ir t.t. Vadinasi, šis pyragas greičiausia atsirado kiek seniau negu išpopuliarėjo radijas, ir visiškai neaišku, ar Švedija yra jo gimtinė. Tačiau reikia sutikti, kad, kilus tokiai painiavai, net kelios šalys gali lengva ranka priskirti jį savo nacionalinėms virtuvėms ir vadinti kaip tinkamos.

Nuotrauka Kristinos

Visai gali būti, kad mūsiškis tinginys irgi turi istorinių sąsajų su švedų radijo pyragu. Tačiau neapsigaukite! Tinginys paprastai gaminamas su sviestu, kondensuotu pienu ir laužytais sausainiais, o radijo pyragas - būtinai su kokosų sviestu (ne paprastu sviestu, ne margarinu ir ne jokiais kitais riebalais), kiaušiniais, cukrumi ir nelaužytais sausainiais. Senesniuose receptuose į radijo pyrago sudėtį dažniausia įeina kiek didesnis kokosų sviesto kiekis ir kakavos milteliai, tačiau nuo XX a. antrosios pusės, kai Europoje pagerėjo ekonominė situacija, vis dažniau kakava keičiama tirpinta šokolado plytele. Šokolado, kokosų sviesto, kiaušinių ir cukraus mišinys, netgi gerai atšalęs, būna minkštas ir kremiškas, todėl puikiai kontrastuoja su traškiais sausainiais. Tokio pyrago geriau šilumoje per ilgai nelaikyti, kad neištežtų. Beje, keliaudama atkreipiau dėmesį, jog skandinavų cukrainėse šis pyragas neretai dedamas prie ledų ir kitų šaldytų desertų, o ne prie kepinių.

Taigi, labai abejoju, kad radijo pyragą būtų korektiška tapatinti su tinginiu. Ir, manau, tokios nuomonės esu ne aš viena. Ne taip seniai, gal praėjusią žiemą, viename populiariame lietuviškame naujienų portale buvo paskelbtas radijo pyrago receptas, tačiau vertėja jį neapdairiai pavadino tinginiu. Komentatoriai buvo negailestingi ir iš visos širdies piktinosi, esą tokio tvarinio tinginiu pavadinti negalima! Ko gero negalima. Bet receptas čia niekuo dėtas, ir jo dėti į šuns dienas nereikėtų. Tai tiesiog visai kitas desertas, o nesusipratimas tąkart kilo dėl vertėjos lengvabūdiškumo.

Na, o grįžtant prie švediško radijo pyrago, tai turiu prisipažinti, kad išmėginau kelis jo variantus. Internete radijo pyrago receptų daug, jie vienas nuo kito dažniausia skiriasi tik tų pačių produktų proporcijomis. Tačiau pastarosios vis dėlto yra labai svarbios! Esu gaminusi šį pyragą su kakava ir su šokoladu, su didesniu kokosų sviesto kiekiu ir su mažesniu, su sausainiais ir su krekeriais. Ir tie pyragai tikrai išeidavo vis kitokie. Vienas buvo toks riebus, kad kokosų sviesto prisigėrė net sausainiai. Kitas toks kietas, kad, norint atpjauti gabalėlį, tekdavo gerokai pavargti. Trečiasis per mažai šokoladinis, ir t.t., ir pan. Galų gale nusprendžiau, kad išmintingiausia remtis klasika - knyga Sju sorters kakor, daugybę kartų perleista švediškų kepinių Biblija. Labai senuose leidimuose šį pyragą ir ji siūlo gaminti su kakava (žr. senąjį receptą), tačiau visi naujesni leidimai rekomenduoja naudoti šokoladą (iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia rinktis juodą, tokį, kuriame kakavos procentas apie 70% ar daugiau, antraip šokoladinis kremas bus per šviesus ir per riebus). Tai va, šis receptas buvo liuks. Prie jo ir apsistojau. O dabar keliu jį čia, kad jums netektų kartoti mano klaidų :)

Nuotrauka Kristinos


Radiokaka - radijo pyragas (šokoladinis sausainių pyragas)

Ingredientai:

~ 25 sausainiai, pageidautina vaniliniai
2 labai švieži kiaušiniai
300 ml (~ 150 g) cukraus pudros
200 g šokolado (kuo didesnis procentas kakavos, tuo geriau)
200 g kokosų sviesto
  1. Pasirinkite indą, kuriame stingdysite pyragą (dažniausia šiam pyragui naudojama pailga kekso forma), jį išklokite kepimo popieriumi arba maistine plėvele. Patikrinkite, ar galėsite į jį gražiomis eilėmis sudėti sausainius. Gali būti, kad kai kuriuos sausainius reikės perpjauti/ perlaužti per pusę ar į daugiau dalių - padarykite tą iš anksto, nes vėliau, kai šokoladinis užpilas bus paruoštas, pyragą formuoti reikės greitai.
  2. Labai kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite kiaušinius. Jeigu norite, juos ištrinkite actu ar citrinos sultimis ir maždaug po 1 min.  nuplaukite antrą kartą (salmonelės nepakenčia rūgščios terpės ir žūva). Kiaušinius nušluostykite ir sumuškite į indą, kuriame plaksite. Sudėkite cukraus pudrą. Plakite, kol kiaušiniai ir cukrus virs tirštomis putomis.
  3. Kitame inde virš garų ištirpinkite gabalėliais sulaužytą šokoladą ir kokosų sviestą. Gerai išmaišykite, kad masė būtų vientisa.
  4. Sumaišykite kiaušinių-cukraus plakinį ir šiltą šokolado-kokosų sviesto masę. Tą bus lengviau padaryti, jeigu gautą mišinį išplaksite šluotele.
  5. Kai šokoladinė masė bus paruošta, keletą jos šaukštų paskleiskite ant indo, kuriame formuosite pyragą, dugno. Tada dėkite eilę sausainių, ant jų užpilkite šokolado, vėl dėkite sausainių eilę ir t.t., kol sunaudosite visus sausainius ir šokolado užpilą. Susluoksniavę pyragą, jį uždenkite (čia labai praverstų maistinė plėvelė) ir lengvai paspauskite, kad pyrago viršus būtų daugmaž lygus.
  6. Pyragą dėkite į šaldytuvą ir šaldykite keletą valandų, geriausia per naktį.
  7. Kitą dieną pyragą išimkite iš formos, nulupkite kepimo popierių ar maistinę plėvelę. Jeigu norite, galite jį papuošti šokoladu, pabarstukais, cukruotais vaisiais ir pan.
  8. Jeigu norite, kad pyragas būtų minkštesnis, apie pusvalandį palaikykite kambario temperatūroje. Pjaustykite riekelėmis ir tiekite su arbata arba kava.
Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.

4 komentarai:

  1. Įnikau bandyti Jūsų receptus. Bet čia iškilo klausimas: kokie vis dėlto sausainiai tinkamiausi? Ar tokie kaip vaikystėje (a la "arbatiniai")? Ar Selgos (nes pvz. "Tinginio" su jais gaminti aš nelabai mėgstu...)?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Asta, labas vakaras, pirmiausia ačiū, kad čia užsukate, paskaitote, o svarbiausia - išbandote! Tikiuosi, kad receptai Jūsų nenuvilia :) O gaminant šį pyragą, man labiausia pasiteisino senas geras "Gaidelis", nes tada pyragas turi daugausia tvirtumo. Aišku, pjauti jį dėl to nelabai lengva, bet, jeigu pyragas pastovi šiltoje patalpoje bent 20 min., reikalai pasitaiso. Man labiausia nepatiko pyragas su plonyčiais krekeriais, toks visai be charakterio išėjo, su "Selga" vidutiniškai, šiek tiek trapesnis negu su senamadišku "Gaideliu".

      Dar labai noriu atkreipti dėmesį į šokolado rūšį. Aš patyriau, jog geriausia naudoti apie 85-90 proc. gerą juodąjį šokoladą, kuris beveik kartus, ir kuriame beveik visai nesijaučia riebumo. Viena mano draugė gamino su konditeriniu šokoladu, jai pyragas išėjo per riebus. Turbūt todėl, kad konditeriniame šokolade nemažai kakavos sviesto (ir cukraus), o jo čia nebereikia, riebumo užtektinai ir nuo kokosų sviesto.

      Tikiuosi, patarimai padės, o pyragas pavyks puikiai :) Jeigu išbandysite, būtų smagu sulaukti įspūdžių :)Sėkmės!

      Panaikinti
  2. Pavyko! Ačiū, Kristina! Nors tarp ragavusių nuomonės skyrėsi, tad nežinau ar greit kartosiu, bet tas kremas toks... aksominis. Kitą kartą bandyčiau su dar daugiau proc.šokoladu, nes maniškio riebumas buvo toks "ant ribos". Bet pamačius mažiausią valgytoją šokoladuotą iki ausų - nėra abejonių. Jis tikrai skanus :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Asta, ačiū kad išbandėte ir sugrįžote pasidalinti įspūdžiais! Smagu, jog pyragas atrado savo gerbėjų :) Tiesą sakant, tą kremą galima šiek tiek pasireguliuoti pagal save. Labai tamsus šokoladas, mano nuomone, rezultatus pataiso į gerąją pusę. Dar galima dėti vos mažiau kokosų sviesto arba, sekant kai kurių skandinavų pavyzdžiu, į masę papildomai įmaišyti 1-2 v.š. kuo tamsesnių, nesaldžių kakavos miltelių. Skirtingų rūšių sausainiai, kaip jau sakiau, irgi lemia skirtingus rezultatus. Tad jeigu kada susiruošite kartoti, nebijokite nukrypti nuo instrukcijų. O mano devynmetis sūnus šitą pyragą irgi laaabaaai mėgsta, labiau už kitus šeimos narius :)

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.