Nūnai Briuselis mūsų žiniasklaidoje linksniuojamas ne ką rečiau negu Vilnius. Kalbėdami apie Briuselį, mes dažniausia turime galvoje kosmopolitišką "visų" europiečių didmiestį, Europos Sąjungos administracinį centrą. Tai ir logiška, ir šiek tiek paradoksalu, mat dažnai tarytum pamirštama, kad Briuselis - pirmiausia Belgijos sostinė. Anot belgų, šiuo požiūriu jie kaip tauta dažnai pasijunta ignoruojami ir užgožiami Europos Sąjungos biurokratų. Kaip vienas iš pavyzdžių, įrodančių, jog kiti europiečiai ne per daugiausia domisi Belgija, minima šios šalies virtuvė.
Įraše apie Kanibalo sumuštinius minėjau apie belgų nuoskaudas ir atkaklius įrodinėjimus, kad bulves fri vadinti prancūziškomis (ang. french fries) - nekorektiška ir įžeidu. Belgai šventai įsitikinę, kad šis patiekalas buvo sugalvotas jų šalyje, o netikę kulinarijos terminai esą tik patvirtina, kad Europai trūksta žinių apie Belgijos gastronomiją. Bet su kuo gi svetimšaliams asocijuojasi Belgijos virtuvė? Ko gero dažnas paminės Briuselio kopūstus, šokoladą, vaflius, alų, galbūt - midijas. Ne kažin kas, ar ne? O juk belgų virtuvė kur kas įvairesnė ir įdomesnė, joje yra puikių mėsos troškinių, žuvų patiekalų, kepinių. Bet šiandien nusprendžiau jums papasakoti apie tradicinį belgišką užkandį - tunu įdarytus persikus.
Nuotrauka Kristinos
Tunu įdarytos konservuotų persikų puselės (pranc. pêches au thon, oland. perziken met tonijn, vok. Pfirsich thunfisch) - patiekalas, išpopuliarėjęs Belgijoje apie XX a. vidurį. Po Antrojo pasaulinio karo pagreitėjus gyvenimo tempui, pusgaminiai ir konservai tapo modernios vakarietiškos virtuvės atributais. Be to, kaip tik tuo metu belgai Leveno miesto apylinkėse užveisė didelius persikų sodus, ir, populiarindami vietinę produkciją, kūrė receptus su šiais vaisiais. Persikų ir tuno derinys sulaukė itin daug dėmesio, sėkmingai prigijo Belgijos virtuvėje ir dabar yra laikomas klasikiniu belgišku patiekalu. Vienok užsieniečiai į šį užkandį žiūri nepatikliai. Konservuotas tunas, konservuoti persikai ir dar majonezas? Regis, tokiu deriniu galėtų žavėtis tik prastą skonį turintys žmonės. Tačiau belgai tvirtina, jog saldus, sultingas persikas ir intensyvaus, sūroko skonio žuvis - nepriekaištingas duetas. Įdomiausia, kad net labai skeptiškai nusiteikę atvykėliai, paragavę tunu įdarytų persikų, atlyžta: išties, derinys pasirodo esąs netikėtai malonus.
Nuotrauka Kristinos
Jeigu esate saldžiarūgščių ir saldžiai sūrių patiekalų mėgėjai, galite šį užkandį pasigaminti ir patys tuo įsitikinti. Užtruksite vos kelias minutes: juk tereikia tuną ištrinti su šaukštu kitu majonezo ir sudėti gautą mišinį į persikų puseles. Jas galite tiesiog surikiuoti į dailią lėkštę, arba patiekti kiek prašmatniau - sudėti ant žalialapių salotų patalo ir, jeigu norite, papuošti kietai virtais kiaušiniais, pomidorais, krevetėmis, prieskoninėmis žolelėmis. Tunu įdaryti persikai su priedais taps sočiu, bet lengvu užkandžiu. Vasarą, stojus karščiams, tunu įdarytas persikų puseles prieš tiekiant patariama gerai atšaldyti, kad valgis būtų gaivesnis. Mano nuotraukose kaip tik ir matote vasarinį šį salotų variantą - jas dariau, kai dar buvo gerų pomidorų ir salotų.
Na, o žiemą, kai šviežios daržovės nėra ypač kokybiškos, konservuotus persikus galite susmulkinti ir susluoksniuoti su tunu taurėse ar kitokiuose nedideliuose stikliniuose induose. Toks užkandis bus kiek sunkesnis, bet atrodys gražiai, bus gardus ir atitiks sezoniškumo principus. Beje, kažkada mano draugė Vaiva prasitarė, kad jų šeimoje per Kūčias dažnai patiekiami persikai, įdaryti tunu - tokia tradicija atsirado Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tada, kai parduotuvėse jau buvo įmanoma rasti šiam patiekalui reikalingų produktų. Apie šio užkandžio sąsajas su Belgija Vaiva nieko nenutuokė, bet aš jai papasakojau :) Na, o jeigu jūs taipogi esate iš tų, kurie nesižavi senaisiais lietuviškais valgiais, jeigu nuolat ieškote ko nors netikėto ir originalaus, atkreipkite dėmesį į šį belgišką užkandį, kuris papuoš ir Advento, ir šventinį stalą.
Na, o žiemą, kai šviežios daržovės nėra ypač kokybiškos, konservuotus persikus galite susmulkinti ir susluoksniuoti su tunu taurėse ar kitokiuose nedideliuose stikliniuose induose. Toks užkandis bus kiek sunkesnis, bet atrodys gražiai, bus gardus ir atitiks sezoniškumo principus. Beje, kažkada mano draugė Vaiva prasitarė, kad jų šeimoje per Kūčias dažnai patiekiami persikai, įdaryti tunu - tokia tradicija atsirado Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tada, kai parduotuvėse jau buvo įmanoma rasti šiam patiekalui reikalingų produktų. Apie šio užkandžio sąsajas su Belgija Vaiva nieko nenutuokė, bet aš jai papasakojau :) Na, o jeigu jūs taipogi esate iš tų, kurie nesižavi senaisiais lietuviškais valgiais, jeigu nuolat ieškote ko nors netikėto ir originalaus, atkreipkite dėmesį į šį belgišką užkandį, kuris papuoš ir Advento, ir šventinį stalą.
Nuotrauka Kristinos
Pêches au thon - tunu įdaryti persikai
Ingredientai:
Konservuotas tunas
Majonezas
Nebūtinai: papildomi prieskoniai tunui pagardinti (smulkinti svogūnai, citrinos sultys, garstyčios, pipirai)
Konservuotų persikų puselės
Nebūtinai: papildomi priedai (salotų lapai, pomidorai, kietai virti kiaušiniai, krevetės)*
Prancūziškas batonas arba kitokia mėgstama duona (patiekiant)
Nebūtinai: baltas vynas (patiekiant)
- Nuo konservuoto tuno nupilkite aliejaus arba konservavimo skysčio perteklių. Dubenėlyje žuvį ištrinkite su majonezu - jo reikės maždaug 2-3 v.š., arba tiek, kad tuno masė būtų panaši į paštetą. Paragaukite, jeigu norite, pagardinkite tuno masę kitais mėgstamais prieskoniais: labai smulkiai supjaustytais svogūnais (itin tiktų švelnūs šalotiniai svogūnėliai), šlakeliu citrinos sulčių, šaukšteliu paruoštų garstyčių, grūstais juodaisiais pipirais.
- Išgriebkite konservuotų persikų puseles, jas sudėkite į sietą ir palikite, kad nulašėtų sirupo perteklius.
- Paruoštą tuno masę šaukštu sudėkite į persikų puseles. Jas surikiuokite į serviravimo lėkštę. Jeigu norite, užkandį papuoškite vienu ar keliais priedais - salotų lapais, pomidorais, kietai virtais kiaušiniais, krevetėmis.
- Tunu įdarytus persikus valgykite su prancūzišku batonu arba kitokia mėgstama duona. Prie šio užkandžio labai tiktų ir gerai atšaldyto balto vyno taurė.
* Jeigu tunu įdarytus persikus patieksite su salotomis, prie jų praverstų pasiūlyti ir kokio nors padažo, geriausia - supilto į padažinę, kad kiekvienas valgytojas įsidėtų kiek tinkamas. Kadangi tunas gardinamas majonezu, salotų padažą taip pat galima gaminti su juo. Šįkart aš maždaug 3 v.š. majonezo sumaišiau su 3 v.š. grietinės, šlakeliu citrinos sulčių, šaukšteliu cukraus ir žiupsneliu džiovintų raudonėlių.
Nuotrauka Kristinos
Na, o pabaigai - apie malonius dalykus :) Laikydamasi tradicijų, jums, mano skaitytojai, sugalvojau padovanoti produktų matavimo puodelius ir šaukštelius, kurie ypač praverčia, gaminant patiekalus pagal amerikietiškus receptus. Mat ne kiekvienam būna aišku, koks gi tiksliai kiekis yra trečdalis puodelio grietinės, pusantro puodelio miltų ar ketvirtis šaukštelio sodos. Specialūs matavimo indeliai palengvins jums šią užduotį, ypač kepant, kai produktų normos turi būti ypač tikslios.
Ką reikia daryti, jeigu panorote dovanėlės? Po šiuo įrašu pasidalinkite savo mėgstamiausiu šventiniu žuvų patiekalo receptu. Tai gali būti šaltas užkandis ar šiltas patiekalas, silkė, žuvų konservai, bet kokia sūdyta, marinuota, kepta, virta ar troškinta žuvis. Dovanėlę atiduosiu tam žmogui, kurio receptą mano šeima panorės išmėginti ir išragauti. Ją galėsiu išsiųsti į bet kurią vietovę (ir dar pridėsiu savo iškeptų saldumynų :). Jūsų komentarų ir receptų lauksiu iki trečiadienio vakaro (gruodžio 13 d.), ketvirtadienį iš ryto paskelbsiu laimėtoją, o dovanėlę išsiųsiu penktadienį, kad laimėta prizą gautumėte tarpušvenčiu. Štai toks mano planas, tikiuosi, kad susigundysite :)
Nuotrauka Kristinos
DOVANĖLĖ IŠKELIAUJA....
Pirmiausia noriu atsiprašyti, kad susivėlinau paskelbti savojo mini-konkurso rezultatus. Taip jau kartais nutinka metų pabaigoje, prieš šventes, kad darbai visiškai įspraudžia į kampą :( Bet geriau vėliau, negu niekada, ar ne?
Rima, Evelina ir Tomai, širdingai ačiū, kad skaitote šį tinklaraštį, randate laiko parašyti ir pasidalinti savo patirtimi bei receptais. Manau, kad ir man, ir kitiems čia užsukantiems žmonėms dar bus ne viena proga sugrįžti prie Jūsų pasiūlytų valgių ir juos išmėginti! Tikiu, kad kitą kartą burtų ir slaptų balsavimų sėkmė atsisuks kaip tik į jus :)
Tai tikrai bus ne nuo močiutės laikų puoselėjamas tradicinis Kūčių stalo patiekalas, ką galima nuspėti jau vien iš ingredientų, tačiau vienas mėgstamiausių šio amžiaus mūsų šventinio stalo užkandžių. Taigi šalto užkandžio - lašišos kukuliukų receptas. Reikės: 300g žalios lašišos, nedidelės saldžiosios bulvės (apie 150g), 1 nedidelis svogūnas, 1 kiaušinis, 1 šaukštas citrinos sulčių, šviežių smulkintų krapų, druskos ir pipirų. Lašišos gabalą iškepti iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-15min (priklauso nuo gabaliuko storio). Tuomet šakute pasmulkinti išrenkant kaulus ir atskiriant nuo odos. Saldžiąją bulvę išvirti ir gerai sugrūsti. Svogūną supjaustyti labai smulkiai ir apkepti aliejuje. Į dubenį dėti išfiletuotą atvėsusią lašišos masę, sugrūstą saldžiąją bulvę, įmušti kiaušinį, sudėti keptą svogūną, supilti citrinos sultis, įberti pagal savo skonį druskos ir smulkiai maltų pipirų (aš mėgstu gausiau, bet tikiuosi ne visi tokie priklausomi nuo druskos kaip aš), smulkiai sukapotų nedidelį pundelį šviežių krapų. Viską permaišyti iki vientisos masės. Drėgnomis rankomis formuoti nedidelius kukuliukus (maždaug tokio diametro kaip 2 eurų moneta) ir kepti įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Kukuliukus atvėsinti, į kiekvieną įsmeigti po medinį smeigtuką. Tiekti lėkštėje surikiuotus ant smeigtukų pasmeigtus kukuliukus - kaip vieno kąsnio užkandžius. Greta patiekti padažą (aš kiekvienam valgytojui tiekiu padažą individualiuose mažuose padažų indeliuose - taip patogiau, bet galima tiekti ir bendroje padažinėje, kad kiekvienas norimą padažo kiekį įsipiltų sau į lėkštę). Aš visuomet tiekiu su tartaro tipo padažu. Jo yra daug variacijų, mūsų namuose jis gaminamas iš majonezo, marinuoto agurkėlio, kaparėlių, citrinos sulčių, žiupsnelio cukraus ir dižono garstyčių. Galima, žinoma, tiekti ir su kitu mėgstamu padažu. Čia visai tiktų ir rožinis padažas iš majonezo, pomidorų pastos, citrinos sulčių ir žiupsnelio cukraus. Jūsų laisvė rinktis:) Kukuliukas tiesiog dažomas į padažą. Recepto šaltinis tikrai ne vienas ir prisitaikytas pagal ilgametį bandymą. Anksčiau naudodavau apvirtą lašišą, bet apkeptos (tik neperkeptos!) lašišos skonis pasirodė sodresnis, ji ne tokia vandeninga. Amerikietiškuose receptuose aptikau ir konservuotą lašišą skardinėse - niekada nebandžiau tokio varianto, gal dėl skeptiško požiūrio į pagreitintą patiekalo versiją, nes šeimos šventės (o tokios yra Kūčios) man reiškia neskubrų ir maksimaliai atidžiai, netgi kasmet savaip rituališkai pagamintą maistą jaukiam buvimui kartu.
AtsakytiPanaikintiVietoj silkės
AtsakytiPanaikintiŠiemet vėl ši mišrainė gros pirmu smuiku...
100 gr.rūkytos lašišos(gali būti ir mažiau),
1 nemažas svogūnas,
1 nemaža morka,
4 pievagrybiai,
šlakelis aliejaus,
truputis druskos,pipirų.
Daržoves ir pievagrybius pakepiname aliejuje(svogūną susmulkiname,morką sutarkuojame,pievagrybius susmulkiname).Lašišą supjaustome smulkiai ir užklojame daržovių ir pievagrybių sluoksniu.Beriame druską ir pipirus.
Pernai šią lašišą ruošiau Kūčių stalui ir benešant į stalą sugebėjau išmesti ant kilimo...Oi kokia nelaimė buvo, nes ji mūsų šeimos mėgstama labai.
Mano šių metų atradimas - orkaitėje kepta lašiša su žirnelių padažu, keptais grybais ir bulvėmis.
AtsakytiPanaikinti4 porcijoms reikės (mano matavimai "iš akies" :) )
4 gabalėlių lašišos filė
100-200g šaldytų žirnelių
100g rudųjų pievagrybių
500g bulvių
Alyvuogių aliejaus
Česnako
Rozmarino
Sviesto
Druskos ir pipirų
Citrina
Aš bulves šiam receptui paprastai kepu orkaitėje - pabarstau druska, pipirais ir rozmarinu. Šalia jų į atskirus folijos lapelius įvynioju po lašišos filė, kurią aplaistau citrinos sultimis, alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais ir įdedu česnako. Lašią dedu į orkaitę šiek tiek vėliau nei bulves, nes ji iškepa greičiau. Viską kepu 180C laipsnių temperatūroje.
Kol bulvės ir lašiša sau laimingi kepa orkaitėje, imkimės padažo. Užvirinu puode vandenį, ir suberiu šaldytus žirnelius. Čia svarbiausia per ilgai jų nevirti, kad neprarastų savo gražios žalios spalvos. Po kelių minučių nupilu karštą vandenį, perlieju šaltu ir sudedu - kelias česnako skilteles (pagal skonį), druskos, alyvuogių aliejaus ir truputį įspaudžiu citrinos sulčių. Viską sutrinu blenderiu. Padažo tirštumą reguliuoju įpildama šiek tiek vandens. Paragauju ir jei man trūksta druskos ar pipirų, įdedu daugiau.
Paskutinis šio patiekalo žingsnis - pakepinti pievagrybiai. Aš juos supjaustau gana smulkiai, kepu ant sviesto su trupučiu rozmarino.
Kai viskas paruošta, imame kokią gilesnę lėkštę ir visų pirma pilame padažą. Ant jo dedame bulves, tada lašišą (išimtą iš folijos), o ant jos viršaus - keptus grybus. Ryškiai žalias padažas labai gražiai atrodo su gelsvomis bulvėmis, rožine lašiša ir tamsiais grybais :) Skanaus!
Tautiniai «lietuviški» vieno kąsnio sumuštiniai su burokėlių paštetu ir silke. Paštetui: 2 vid. Dydžio burokėlius, įvyniotus į foliją, iškepame 180 laipsnių orkaitėje. Tuo tarpu 1 raudonąjį svogūną supjaustom pusžiedžiais ir pakepam keptuvėje ant aliejaus, nedidelės ugnies, kol taps minkšti ir rusvi. Į nedidelį virtuvinį kombainą berti 3 vš lazdyno riešutų ir susmulkinti iki rupių miltų konsistencijos. Tuomet į kombainą sudedame nuluptus burokėlius, pakepintus svogūnus, ten pat įpili 3 vš alyvuogių aliejaus, 3 vš balzaminio acto, 1 vš sojų padažo ir 1 vš vandens. Įdedi dar druskos bei pipirų ir sumali. Išeis tiršta masė, į kurią įpilam šiek tiek vandens, kad suskystėtų.paštetas paruoštas! Silkių file supjaustom gabaliukais, juodą duoną irgi supjaustom pageidaujamo dydžio gabaliukais, geriausia, vieno kąsnio. Ant kiekvieno duonos gabaliuko užtepam pašteto, uždedame silkės ir pabarstom krapais. Skanaus! P.S. šie sumuštinukai bus puikus Kūčių užkandis, taip pat nepadarytų gėdos ir «atstovaujant» Lietuvą kokiame nors suneštiniame internacionaliniame baliuke :-)
AtsakytiPanaikintiSveiki, labai ačiū visiems už tai, kad parašėte, sudalyvavote, pasidalinote nuostabiais receptais! Apie rezultatus žr. pačioje šio įrašo pabaigoje, po dovanėlės fotografija :)
AtsakytiPanaikintiAčiū Kristiną už puikią naujieną. Metų pabaiga dosni man, matyt gera buvau visus metus :P Parašiau Jums el. laiškutį.Smagių švenčių :)
AtsakytiPanaikintiPersikai su tunu- nerealiai skanus. Aciu uz naujiena kalediniam stalui.
AtsakytiPanaikintiGraziu svenciu. Rasa
Miela Rasa, be galo malonu girdėti, kad spėjote išbandyti šį receptą, ir jis Jums patiko! Daug ką gąsdina saldaus-sūraus derinys, bet, manau, be reikalo, nes abejonės kone visiems išsisklaido, kai tik išdrįsta pagaminti ir/ar paragauti patiekalą. Man pačiai labai patinka vaisių ir mėsos, žuvies, sūrio deriniai, todėl visada džiugu sutikti bendraminčių. Gerų, gražių, sėkmingų ir laimingų Jums Naujųjų metų, tikiuosi, dar ne kartą čia užsuksite ir rasite šį bei tą, kas Jums tiks ir patiks :)
PanaikintiMiela Kristina, išbandžiau ir aš šį derinį...Skanu, nauja, lengva, šventiška...Dar ne kartą gaminsiu.Ačiū.Įprašas yra mano bloge jau.
AtsakytiPanaikintiOdeta, nuostabu girdėti tokius atsiliepimus ir žinoti, jog kažkam pasiūlytas receptas tapo mažu atradimu. Ačiū, kad išbandėte! O jau tos nuotraukos "Samčio užrašuose" - ypač dailios ir apetitiškos :)
Panaikinti