Cukinijos su žemės riešutais

Jeigu jau išnaudojote visus senus gerus cukinijų receptus, o dabar sukate galvą, ką gi naujo pagaminus iš likusio kalno daržovių, nuoširdžiai rekomenduoju išmėginti cukinijas, pagardintas žemės riešutais. Nepaisant daugiau negu kuklaus ingredientų sąrašo, šis patiekalas praėjusią vasarą tapo mūsų šeimos favoritu, iki šiol neužleidžiančiu savo pozicijų užkandžių bei garnyrų kategorijose. Turiu nuojautą, jog cukinijos su žemės riešutais gali tapti tikru atradimu ne vien mums. Juo labiau, kad jas galima pagaminti ir patiekti dviem būdais - kaip salotas arba kaip košę (cukinijų košė vietoje bulvių košės? o kodėl g ne? :)

Nuotrauka Kristinos

Bet iš pradžių šiek tiek istorijos, besidomintiems maisto kilme. Cukinijos su žemės riešutais vakariečių tekstuose vienbalsiai priskiriamos Čado virtuvei ir net vadinamos klasikiniu Čado valgiu. Ir vis dėlto pastaruoju klausimu aš tokia užtikrinta ir kategoriška nebūčiau, mat dėl patiekalo autentiškumo turiu dar daugiau abejonių negu dėl keptos ir troškintos žuvies su pomidorais recepto, kurį užrašė Prancūzijos vienuolės misionierės. Kiek man pavyko atsekti, šiandieninis receptas į interneto platybes atkeliavo iš knygos The Africa News Cookbook: African Cooking for Western Kitchens (ed. by Tami Hultman, 1985). Tiesa, recenzentai apie leidinį atsiliepia palankiai, pabrėžia redaktorės pagarbą Afrikos kultūroms ir faktą, jog, sudarinėdama knygą, ji bendradarbiavo su išeiviais iš juodojo žemyno. Tačiau esmė dėl to nesikeičia: čia sugulę receptai vis dėlto adaptuoti ir pritaikyti vakariečiams. Tai, kad kai kurie internetiniai šaltiniai cukinijas su žemės riešutais kaip šventinį patiekalą siūlo gaminti Kwanzaa laikotarpiu (plg. čia), ko gero irgi nėra atsitiktinumas. Nesusidūrusiems pasakysiu, jog Kwanzaa - 1966-1967 m. sandūroje profesoriaus Maulana Karenga sukurta šventė iš Afrikos kilusiems JAV gyventojams, norintiems sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus savaip, nepamirštant protėvių kultūros elementų. Kitaip sakant, kaip Kwanzaa yra amerikietiškas-afrikietiškas kūrinys, taip ir šis patiekalas greičiausia yra hibridas, atsiradęs iš Afrikos bei Vakarų virtuvių sandūros.

Ko gero dar svarbiau, kad knygoje The Africa News Cookbook: African Cooking for Western Kitchens cukinijos su žemės riešutais priskiriamos ne Čado, o abstrakčiai Afrikos virtuvei (deja, Lietuvos bibliotekose knygos neradau ir jos pavartyti neturėjau galimybės, bet žr. čia). Kada receptas buvo susietas su Čadu, lieka neaišku. Užtai man ne taip jau sudėtinga įsivaizduoti, kokiomis aplinkybėmis taip galėjo nutikti. Tarkime, koks nors žmogus sugalvoja pagaminti po kelis patiekalus iš viso pasaulio; nesuradęs tikro čadietiško recepto (o Čado receptai, kaip žinia, tikrai sunkiai surandami), jis gali pasinaudoti "bendru" ir priskirti jį šiai šaliai. Kadangi skaitytojai nelinkę tikrinti šaltinių, greitai atsiranda pasekėjų, kurie pakartoja, jog patiekalas atkeliavo iš Čado. Susikaupus keliolikai ar kelioms dešimtims tokių įrašų internete, visiems jau aišku kaip dieną, kad vienas ar kitas valgis yra tikra Čado klasika. Su tokiu (savi)apgaulės mechanizmu internete esu susidūrusi ne kartą.

Iš to, kas pasakyta aukščiau, nesunku padaryti išvadą: jeigu cukinijas su žemės riešutais ir galima traktuoti kaip Čado virtuvės dalį, tai su didelėmis išlygomis (aš būtent tokios pozicijos ir laikausi). Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, prie Čado receptą labiausiai priartina jo ryšys su Prancūzijos, buvusios kolonizatorės, virtuve. Mat pastaboje prie jo nurodoma: Cukinijų panaudojimas šiame recepte byloja apie prancūzų įtaką; suprask - cukinijas į Afriką (Čadą?) XX a. viduryje atvežė prancūzų kolonistai. Be to, apie prancūziškas patiekalo šaknis galima spręsti ir iš kitų, centrinės Afrikos virtuvei ne itin būdingų detalių, pavyzdžiui, daržovių gardinimo sviestu. O kad viskas skambėtų dar komplikuočiau, pasakysiu, jog, patekęs į internetą, receptas sulaukė daugybės modifikacijų, įskaitant patiekalo pavadinimą (greta Zucchini with peanuts atsirado Squash with peanuts ir net prancūziškas Courgettes avec des arachides). Ką jau kalbėti apie gamybą - vieni žemės riešutus kepina, kiti ne, vieni mala smulkiai, kiti rupiai, vieni cukinijas verda vandenyje, kiti šutina garuose, troškina arba kepa, vieni daržoves grūda lyg bulvių košę, kiti teikia pirmenybę negrūstoms, vieni patiekalą gardina sviestu, kiti renkasi aliejų ar netgi margariną, vieni nenaudoja jokių prieskonių (kaip siūloma originaliame recepte), kiti sūdo, saldina arba deda įvairių pagardų (pavyzdžiui, citrinos sulčių, česnako, pipirų) ir t.t. Visus šiuos variantus nesunkiai rasite internete, dalį jų - ir knygose, išleistose jau gerokai po 1985 metų.

Kaip ten bebūtų, galutinis rezultatas išties vertas dėmesio, mat salsvos, švelnios cukinijos puikiai dera su salsvais, traškiais žemės riešutais. Pasistengsiu užrašyti receptą daugmaž taip, kaip jis pirmą kartą buvo pateiktas leidinyje The Africa News Cookbook: African Cooking for Western Kitchens, o pastabose po juo papasakosiu, kaip cukinijas su žemės riešutais labiausia mėgstu gaminti aš pati. Na, o jūs, be abejo, turėsite patys atrasti, kaip pagaminti šį patiekalą, kad jis taptų jūsų šeimos favoritu.

Nuotrauka Kristinos

Cukinijos su žemės riešutais

Ingredientai: (4 porcijoms)

1 puodelis (250 ml) žemės riešutų, nesūdytų ir be odelės

4 nedidelės, jaunos cukinijos minkšta žievele (arba 1 didelė cukinija)*

2 v.š. sviesto arba aliejaus (arba pagal poreikį)

Druskos (pagal skonį)

Nebūtinai: cukraus (pagal skonį)

1. Jeigu norite, žemės riešutus galite lengvai apkepinti sausoje keptuvėje (nuolat pamaišydami), tačiau šis žingsnis nebūtinas. Kai atvės, sumalkite. Galima malti labai smulkiai arba gana rupiai (aš dalį riešutų malu smulkiai, o dalį rupiau). Atidėkite, kol prireiks.
2. Dideliame prikaistuvyje užvirkite vandenį ir jį lengvai pasūdykite. Sudėkite nuplautas, bet sveikas cukinijas - jos turėtų būti vos apsemtos. Virkite, kol cukinijos suminkštės, apie 10-12 min. Išimtas cukinijas nusausinkite ir supjaustykite griežinėliais. Sudėkite į serviravimo indą, apšlakstykite aliejumi arba tirpintu sviestu**, pabarstykite druska ir, jeigu norite, cukrumi (gardžiau, kai druskos būna mažas žiupsnelis, o cukraus šiek tiek daugiau, apie 1 a.š.). Ant viršaus tolygiai užberkite paruoštus žemės riešutus.***
3. Jeigu naudojate didelę cukiniją, ją bus patogiau prieš virimą supjaustyti gabalais, išvalyti nuo sėklų ir, jeigu reikia, nulupti žievę. Kad patiekalo skonis nebūtų pavandenijęs, pjaustytą cukiniją geriau būtų virti garuose. Išvirusią sutrinkite šakute ar kitaip sugrūskite. Gautą košę pagardinkite sviestu arba aliejumi, pasūdykite ir, jeigu norite, pasaldinkite pagal skonį. Jeigu daržovės per daug atvėso, jas papildomai pašildykite. Sudėkite į serviravimo indą ir pabarstykite paruoštais riešutais. Jeigu norite, cukinijų košę galite gaminti ir iš jaunų daržovių.
4. Cukinijas su žemės riešutais valgykite karštas arba kambario temperatūros kaip užkandį arba garnyrą prie mėsos ar žuvų.

* Naudokite didelę cukiniją minkšta odele ir vis dar salsvu, žalsvai baltu minkštimu. Nerekomenduočiau šiam patiekalui naudoti visiškai subrendusios cukinijos kieta žievele ir geltonu minkštimu, nes ji turės visai kitokį, šiek tiek bulves primenantį skonį, kurio nepataisys nedideli prieskonių kiekiai.

** Jeigu cukinijas valgysite tuojau pat, kol dar neatvėso, galite naudoti sviestą, tačiau atsiminkite, kad vėsdamas sviestas stingsta. Man salotos gardžios ir kambario temperatūros, todėl aš jas beveik visada gaminu su aliejumi.

*** Ne kartą šias salotas esu ruošusi ir visai europietiškai, t.y. nuplautas ir nusausintas cukinijas aš iškart supjaustau griežinėliais, porcijomis apkepimu mažame aliejaus kiekyje, pabarstydama druska (labai mažai) ir cukrumi (truputį daugiau). Suminkštėjusius griežinėlius iškart eilėmis dedu į serviravimo lėkštę, o baigusi kepti visas cukinijas, apibarstau salotas iš anksto paruoštais žemės riešutais. Taip pagamintos cukinijos būna kaloringesnės negu virtos, bet salotų skonis ir vaizdas to verti. Nuotraukose matote cukinijas, pagamintas "mano" būdu.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia.