2020 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Ananasų ir grietinėlės desertas



Savo meilę ananasams šiame tinklaraštyje esu apdainavusi jau ne kartą. Gerai sunokę, šie vaisiai man gardūs patys vieni arba, pavyzdžiui, apšlakstyti medumi. Tinkami kompanionai jie ir nesaldiems produktam: Havajų pica arba salotos su vištiena ir kario padažu puikūs to įrodymai. Tačiau šiandien vis dėlto papasakosiu jums apie desertą - senamadišką, pagaminamą kone akimirksniu ir susidedantį vos iš poros pagrindinių ingredientų. Tikiuosi, ananasų gerbėjams šis saldėsis patiks, kaip kad patinka man ir mano šeimai.

Nuotrauka Kristinos

Ananasų deserto receptą aptikau taipogi čia jau ne kartą linksniuotoje vintažinėje knygelėje Pienas ir pieniškas maistas (1966). Originalus receptas atrodo taip:

Grietinėlės kremas su ananasais

250 g šviežių arba 4 riekutės konservuotų ananasų, ½ l grietinėlės, 150 g cukraus.

Ananasus smulkiai supjaustyti. Išplaktą grietinėlę sumaišyti su cukrumi ir ananasais. Atšaldžius paduoti stikliniuose indeliuose.

Na taip, tai ne kas kita, kaip plakta grietinėlė, pagardinta ananasais. Be to, vaisius siūloma naudoti pakankamai šykščiai. O kaip gi kitaip? 1966 m. kai buvo išleista Juozo Bernatonio ir Konstancijos Brundzienės knygelė, dauguma žmonių ananasą buvo matę tik paveikslėliuose ir nepuoselėjo daug vilčių, kad kada nors pamatys tikrame gyvenime. Gal tik solidžių restoranų šefams arba, pavyzdžiui, jūreivių šeimoms pavykdavo gauti tokio deficito. Žinoma, kad plakta grietinėlė, pagardinta retu egzotišku vaisiumi skambėjo kaip kažkas tokio. Tikėtis, jog ananasų deserte bus daugiau negu kitų ingredientų, anuomet būtų buvę tiesiog naivu.

Mūsų laikais viskas kitaip. Įsigyti ananasų, ypač konservuotų, jokių problemų nekyla. Pagal originalų receptą pagamintas desertas ananasų skonio turi ne per daugiausia, be to, yra pakankamai riebus - gaminau, žinau :) Vis dėlto deserto idėja man patiko, tad šio recepto nesinorėjo nurašyti kaip atgyvenusio. Galų gale atradau, jog apvertus produktų proporcijas, t.y. imant dvigubai daugiau ananasų ir dvigubai mažiau grietinėlės, rezultatas būna puikus. Tiesa, grietinėlės kremas išeina ne tiktai lengvesnis, bet ir kiek skystesnis negu gaminant pagal originalų receptą. Vis dėlto jis neištęžta, nepavandenija ir be didesnių nuostolių išvaizdai kurį laiką gali būti saugomas šaldytuve. Tačiau labiausia džiugina, jog taip paruoštame deserte dominuoja ne plaktos grietinėlės, o maloniai saldžiarūgštis ananasų skonis.

Paskutinis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį - grietinėlės saldinimas. Naudojant konservuotus ananasus, grietinėlę saldinti greičiausiai prireiks minimaliai, tad jokiu būdu neberkite viso cukraus iš karto. Beje, šiuo atveju geriau naudoti cukraus pudrą, nes paprasto cukraus kruopelės tirpsta lėčiau ir gali girgždėti tarp dantų (arba, jei ilgiau paplaksite grietinėlę, galite ją perplakti ir gauti saldų, ananasų skonio sviestą). Švieži ananasai taipogi būna įvairaus saldumo, tad cukraus kiekį irgi geriau nustatyti kaskart iš naujo, ragaujant gaminamą desertą. Aš pati šio kremo su šviežiais ananasais gaminusi nesu, mat, kiek esu susidūrusi, tai pakankmaia kaprizingi vaisiai, kurie, susimaišę su kai kuriais produktais, gali apkarsti, trukdo sustingti žele ir t.t. Kitaip sakant, desertų gamyboje naudoti konservuotus ananasus, mano nuomone, yra saugesnis variantas. Jeigu vis dėlto nuspręsite eksperimentuoti su šviežiais ananasais, leiskite žinoti, kaip sekėsi. Aš tuo tarpu pasidalinsiu šiek tiek perkurtu ananasų kremo receptu, kuris, tikiuosi, pažadins jumyse norą pasisukioti virtuvėje :)

Nuotrauka Kristinos


Ananasų ir grietinėlės desertas

Ingredientai: (4 porcijoms)

~ 500 ml skardinė konsevuotų ananasų*
250 ml plakamos grietinėlės (gerai atšaldytos)
2-4 v.š. cukraus pudros
Nebūtinai: pabarstukų ar pan. (desertui papuošti; aš naudojau kapotas pistacijas ir cukruotas apelsino žieveles)
  1. Ananasus išverskite į sietą (geriau plastmasinį, nes su metalu gali reaguoti ananasų sultys) ir palikite, kad nulašėtų. Lengvai paspauskite šaukštu ir įsitikinkite, jog jie pakankamai sausi.
  2. Ananasus pagal skonį susmulkinkite. Aš maždaug pusę ananasų atskirame indelyje sutrinu į tyrę elektriniu smulkintuvu, o kitą pusę supjaustau nedideliais gabaliukais.
  3. Išplakite grietinėlę, įmaišykite į ją paruoštus ananasus ir pagal skonį pasaldinkite. Aš darau taip: į plaktą grietinėlę sudedu trintus ananasus (jeigu iš jų spėjo išsiskirti daug skysčio, jį nusemiu), plaku dar kelias sekundes, tada paragauju. Jeigu reikia, pasaldinu pagal skonį, paplaku dar kelias sekundes ir vėl paragauju. Jegu saldumo pakanka, mentele įmaišau pjaustytų ananasų gabaliukus, kurie desertui suteikia papildomos tekstūros.
  4. Pagamintą kremą dėkite į serviravimo indelius, pagal skonį papuoškite ir tiekite.
  5. Jeigu reikia, paruoštą desertą 1-2 val. galima laikyti šaldytuve, tada išmaišyti, sudėti į indelius ir, prieš nešant į stalą, papuošti.
* Aš paprastai perku skardinę, ant kurios pažymėtas produkto svoris su skysčiu 565 g, be skysčio - 340 g. Desertui leidžiama naudoti ir šviežius ananasus, bet aš šio varianto išbandžiusi nesu. Daugiau apie šviežio ananaso naudojimą žr. pastabose virš recepto.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:
Juozas Bernatonis, Konstancija Brundzienė, Pienas ir pieniškas maistas, Vilnius: Mintis, 1966, p. 127.

1 komentaras:

  1. Šis desertas priminė vieną juokingą mano vyro istoriją. Pirmais mūsų nepriklausomybės metais jis viešėjo Suomijoje. Ten kažkokiam furšete ir buvo pateiktas šis desertas dideliame inde, kurį jis su draugu palaikė kažkokiomis neva tai salotomis ir įsidėjo prie mėsos :D Suomiams buvo juokinga ir netikėta!
    O desertas šiaip tikrai puikus!

    AtsakytiPanaikinti