Apelsinų ir migdolų pyragas

Kai prieš porą metų Kristina (o taip, turiu ne vieną puikią draugę šiuo gražiu vardu:) atvežė dovanų šiandieninį įrašo herojų - apelsinų ir migdolų pyragą, jo paragavusi pirmą kartą turėjau tik vieną komentarą: tobulas. Čia vienas iš tų neįspūdingos išvaizdos, bet nuostabaus skonio kepinių, kurį labai rekomenduoju išmėginti. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartą paragavę, vėliau kepsite jį dar ne kartą. Ypač žiemą, kai citrusiniai vaisiai būna geriausi.

Nors pyrago receptas atkeliavo iš Darin Allen knygos, tačiau jo autorė yra profesionali šefė Sophie Grigson, pavadinusi kepinį Tuniso apelsinų pyragu (angl. Tunisian Orange Cake). Receptas labai vykęs, todėl jį, iliustruotą geresnėmis ar prastesnėmis nuotraukomis, aptikti galima ne viename britų tinklaraštyje.

 

Nuotrauka Kristinos

Tačiau mane dominęs klausimas buvo štai toks: kiek šis pyragas iš tiesų priklauso Tuniso virtuvei? Atlikusi nedidelį ir į moksliškumą nepretenduojantį tyrimą sužinojau, kad Tunise iš tiesų kepamas tradicinis apelsinų pyragas, kuris ten vadinamas gâteau à l'orange, gâteau Tunisien à l'orange (prancūziškai) arba khobzet bordguèn (arabiškai; pažodžiui: apelsinų duona). Kiek pastebėjau, Tunise šiam pyragui dažniau naudojami kietagrūdžių kviečių miltai, semolina (kietagrūdžių kviečių manų kruopos), kukurūzų kruopos, kur kas rečiau - migdolai. Apelsinai taip pat dažnai naudojami visi, t.y. jie kartu su visomis žievelėmis (virti arba nevirti) sutrinami į tyrę ir įmaišomi į tešlą. Na, bet iš esmės vieno nusistovėjusio recepto, reprezentuojančio Tuniso apelsinų pyragą, neaptikau, todėl nusprendžiau, kad Sophie Grigson pasiūlytasis turi lygiai tokią pat teisę vadintis tunisietišku, kaip ir šimtai kitų, į jį panašių (nors gal tiksliau vis dėlto būtų sakyti, kad tai Tuniso įkvėptas apelsinų pyragas).

Taigi, sau pasižadėdama ateityje išbandyti ir kitus Tunise kepamus apelsinų pyrago variantus, šįkart siūlau išsikepti laiko, namiškių ir draugų jau patikrintą gardėsį. O kad jau tai pirmasis įrašas šiais Naujais metais - tai linkiu, kad jie Jums būtų nuostabūs, laimingi, kupini gražiausių spalvų, skonių ir patirčių - tokie, apie kuriuos būtų galima pasakyti - like a piece of cake - geriausia prasme:)

 

Nuotrauka Kristinos

Apelsinų ir migdolų pyragas

Ingredientai:

50 g maltų džiūvėsėlių

100 g maltų migdolų (blanširuotų, t.y. be rudos luobelės)

1½ a.š. kepimo miltelių

200 g cukraus

200 ml neutralaus skonio aliejaus (recepto autorė siūlo saulėgrąžų)

4 kiaušiniai

1 apelsino ir ½ citrinos nutarkuota žievelė

Sirupui:

1 didelio apelsino sultys

1 citrinos sultys

75 g cukraus

2 gvazdikėliai

1 cinamono lazdelė

Nebūtinai: plaktos grietinėlės ar graikiško jogurto (patiekiant)

1. Nedideliame dubenyje sumaišykite džiūvėsėlius, maltus migdolus ir kepimo miltelius. Didesniame dubenyje išplakite kiaušinius, cukrų ir aliejų. Į plakinį įmaišykite sausus ingredientus bei nutarkuotą apelsino bei citrinos žievelę. Masė bus gana skysta - taip ir turi būti.
2. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą, aliejumi pateptą ir džiūvėseliais pabarstytą kepimo formą (rekomenduojama 20 cm diametro). Dėkite į 180°C karštumo orkaitę ir kepkite 45-60 min., arba kol į kepinio centą įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus visiškai sausas. Šis pyragas pakyla labai nedaug, dėl to nuogąstauti nereikia.
3. Kol kepa pyragas, išvirkite sirupą: šviežiai išspaustas citrinos ir apelsino sultis perkoškite per tankų sietelį, supilkite į prikaistuvį, sudėkite cukrų, gvazdikėlius ir cinamono lazdelę. Užvirinkite, virkite 3 min., tuomet nukaiskite ir palikite atvėsti.
4. Iškepusį pyragą išimkite ir palikite, kad šiek tiek atvėstų. Dar šiltą subadykite jį šakute ar mediniu pagaliuku ir sulaistykite sirupu. Stenkitės jį paskirstyti kuo tolygiau.
5. Jeigu norite, pyragą galite papuošti prieskoniais, kurie virė sirupe (cinamono lazdele, gvazdikėliais) arba skrudintomis migdolo plokštelėmis, tačiau tai nėra būtina. Patiekiant prie pyrago galima pasiūlyti plaktos grietinėlės arba graikiško jogurto.
6. Pridengtas, vėsioje vietoje laikomas pyragas gali stovėti porą savaičių ar net ilgiau - su laiku jo skonis beveik nesikeičia, o tiek, kiek keičiasi, tai tik į gerąją pusę:) 

Recepto šaltinis: Darin Allen, Ballymaloe Cookery Course, London: Kyle Books, 2011, p. 448-449. Šį receptą su kiekvieno žingsnio nuotraukomis galima rasti čia.