2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis

Švediška erškėtuogių sriuba



Pirmajam įrašui norėjosi suteikti šiek tiek simboliškumo, todėl nusprendžiau pradėti nuo šios puikios desertinės erškėtuogių sriubos. Ir visai ne todėl, kad būčiau kaip nors ypatingai susijusi su Švedijos virtuve, o todėl, kad prieš keletą mėnesių susitikau su Indre, rašančia tinklaraštį Gėrimų ir patiekalų magija. Aną vėlyvą rudenį jos paskelbtame konkurse mums su kolege Laura pasisekė laimėti knygelę apie švedų klasikinius patiekalus. Be to, Indrė pasiūlė prisidėti prie Debesų žurnalo ir pateikė gerų argumentų, kodėl verta rašyti tinklaraštį. Pokalbis su ja išties padėjo apsispręsti! Tebūnie tad šis įrašas Indrės garbei:) 

Šaltinis: Carl Jan Granqvist, Lena Katarina Swanberg, Swedish Culinary Classics: Recipes with History and Originality, Stockholm: Swedish Institute, 2005.

Nuotrauka Lauros

Nyponsoppa - erškėtuogių sriuba

Ingredientai (4 porcijoms):
100 g džiovintų erškėtuogių vaisių*
1 l vandens (ir dar truputį krakmolui išleisti)
1 v.š. bulvių krakmolo
40 g cukraus
Patiekiant: morenginių migdolinių sausainukų (arba migdolų riekelių) ir plaktos grietinėlės

  1. Erškėtuoges užpilti 0,5 l vandens ir keletą valandų pamirkyti, tuomet tame pačiame vandenyje išvirti. Priklausomai nuo erškėtuogių vaisių dydžio, tai gali trukti nuo 20 iki 30 min. Leisti truputį pravėsti, tuomet (nenupylus skysčio) susmulkinti blenderiu iki vientisos tyrės. Tyrę dar kartą pertrinti per sietelį.
  2. Kitame inde užvirti dar 0,5 l vandens. Krakmolą išleisti truputyje šalto vandens ir nuolat maišant supilti į verdantį vandenį. Vos tik vanduo puode vėl pradės virti, puodą nukaisti. Sudėti cukrų ir erškėtuogių tyrę. Gerai išmaišyti ir palikti, kad atvėstų.
  3. Erškėtuogių sriubą supylus į serviravimo indelius papuošti morenginiais migdoliniais sausainukais arba migdolų riekelėmis ir pagardinti plaktos grietinėlės šaukšteliu.
Šis sveikuoliškas skanėstas patiks tiems, kurie mėgsta saldžias sriubas ir kisielius. Aš gamindama pakeičiau vienintelį dalyką - į sriubą įbėriau žiupsnelį druskos. Man regis, mažas kiekis druskos neleidžia desertuose dominuoti agresyviam saldumui ir paryškina kitų produktų skonį.

*Esu gaminusi šią sriubą dviem būdais: pagal visas instrukcijas su tikromis džiovintomis erškėtuogėmis (už jas ačiū anytai), ir su pirktiniu erškėtuogių džemu (naudojau Iki parduotuvėje pirktą Gourmet erškėtuogių džemą, kurio sudėtyje nėra nepageidaujamų priedų). Pastarasis labiau koncentruotas negu naminė erškėtuogių tyrė, todėl keičiasi proporcijos: pusei litro virinto ir krakmolu sutirštinto vandens pakanka 3-4 v. š. džemo, be to, nebereikia papildomo cukraus. Sriubos skonis dėl tokios "apgavystės" nenukenčia, todėl tai gali būti gera išeitis tiems, kurie nori pasigaminti šį desertą, tačiau namuose neturi džiovintų erškėtuogių atsargų.

2 komentarai:

  1. Oho kaip nustebinot :) šaunuolės, kad ėmėtės darbo ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, kas galėjo pagalvoti, kad pažintis su Tavimi taip toli nuves! Su kiekvienais metais jaučiu dėl to vis didesnį dėkingum1 ir Tau, ir Laurai, ir laimingai susiklosčiusioms aplinkybėms :)

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.