2013 m. liepos 10 d., trečiadienis

Keksiukai su šilauogėmis


Pasakysiu iš karto - šis keksiukų receptas arti tobulybės. Ne bet kokių keksiukų, o keksiukų su šilauogėmis, JAV klasikos, užkariavusios ne tik amerikiečių, bet ir europiečių širdis. Tiesa, keksiukai su šilauogėmis toli gražu ne kiekvienam asocijuojasi su Amerika, ir tai dar kartą liudija, jog mes dažnai ne visai teisingai sprendžiame apie Naujojo Pasaulio virtuvę, tapatindami ją tiktai su mėsainiais bei Coca-Cola. O juk už tokius keksiukus, kuriuos kepame šiais laikais, pirmiausia turime būti dėkingi amerikiečiams, kurie plokščias angliškas bandeles (English muffins) tobulino tol, kol XIX a. 2-oje pusėje sukūrė kepinėlius, kuriuos šiandien vadiname keksiukais (American muffins). Keksiukų su šilauogėmis istorija irgi siekia mažų mažiausiai šimtmetį. Manoma, kad jie pradėti kepti JAV šiaurinėse valstijose, kur auga šiems skanėstams naudojamos uogos. Neatsitiktinai 1988 m. keksiukai su šilauogėmis paskelbti oficialiu Minesotos valstijos gastronominiu simboliu, o 1991 m. šilauogei suteiktas Meino valstijos uogos statusas.

Ar galėtumėte atspėti, kas gi čia? Ne, tai ne keksiuko su šilauogėmis kostiumas, o ši moteris nevilioja lankytojų į jokią kavinukę. Tai JAV menininkų Lisa Pongrace bei Greg Solberg 2004 metais sukurtas keksiukas-elektromobilis (ang. cupcake car arba muffin car), galintis važiuoti iki 15 mylių per valandą greičiu. Nors ir kainuoja 25000 dolerių, tokios transporto priemonės Amerikoje turi savo gerbėjų - rengiamos netgi jų lenktynės! Ar tokį reginį būtų įmanoma išvysti kurioje nors kitoje šalyje? Foto radau čia.

Ir dar: angliškas šių kepinėlių pavadinimas blueberry muffins į lietuvių kalbą dažnai verčiamas netiksliai - mėlynių keksiukai. Iš tikrųjų blueberry yra šilauogė, šiauriniuose JAV rajonuose aptinkama laukinėje gamtoje, o ne mėlynė (angl. bilberry), kuri auga Europos miškuose. Kadangi abi uogos giminingos, o jų skonis labai panašus, receptuose jas galima nesunkiai keisti vienas kitomis. Lygiai taip pat europiečiai (ne tiktai lietuviai) ne mokslinėje literatūroje patogumo dėlei labai dažnai mėlynėmis vadina abiejų rūšių uogas. Vis dėlto teisingas vertimas būtų keksiukai su šilauogėmis, o ne mums įprastesnis keksiukai su mėlynėmis.

Keksiukai irgi nėra visiškai tikslus terminas šiems kepiniams pavadinti. Lietuviai keksiukais vadina dviejų rūšių kepinius - muffins ir cupcakes. Išoriškai jie atrodo panašiai, tačiau amerikiečiai muffins ir cupcakes gana griežtai atskiria. Muffins labiau primena saldžią duonelę, jie didesni, tradiciškai kepami iš prastesnių miltų, niekuomet nepuošiami kremu, dažniausiai valgomi pusryčiams ar priešpiečiams. Be to, jie nebūtinai būna saldūs - galima kepti muffins su sūriu, mėsa ir pan. Cupcakes - mažesni, subtilesni keksiukai, visuomet saldūs, kepami su didesniu kiekiu sviesto ir cukraus ir tiktai iš geriausių, balčiausių miltų, būtinai puošiami kremo "kepurėle", patiekiami švenčių metu kaip puošnus desertas. Turint galvoje šiuos skirtumus, blueberry muffins iš tikrųjų reiškia maždaug  duonelės su šilauogėmis.


Aš išsirinkau labai tituluotos JAV kepėjos, pedagogės ir kulinarinių knygų autorės Rose Levy Beranbaum sukurtą keksiukų su šilauogėmis receptą, kurį radau knygoje The Bread Bible (Duonos Biblija, 2003; Dalia, dar ir dar kartą ačiū už tokias lauktuves!). Autorė nesikuklina: ji prisipažįsta labai mėgstanti keksiukus su šilauogėmis, ir teigia per daugelį metų kiekvieną šio recepto detalę nugludinusi iki tobulumo. Sunku tuo suabejoti, nes keksiukai išties labai gardūs. Apie šios kepėjos smulkmeniškumą liudija ir tai, kad jos kulinariniai receptai supanašėja su vaistų receptais: pavyzdžiui, ji nurodo, kad reikia pasverti 1,9 g sodos arba 56 g cukraus. Iš pradžių atrodo keista, bet rezultatai tikrai nuostabūs. Beje, Rose Levy Beranbaum recepto originalą galima rasti jos oficialiame tinklaraštyje, štai čia.

 
Nuotrauka Kristinos

Blueberry Muffins - keksiukai su šilauogėmis

Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros. Produktų kiekiai tiksliai tokie, kokius nurodo Rose Levy Beranbaum.

Ingredientai: (išeina 6 nemaži keksiukai)

56 g nesūdyto sviesto
100 g cukraus
4 g tarkuotos citrinos žievelės
1 didelis (50 g) kiaušinis
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
135 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų (aš naudojau 450D)
1,9 g kepimo sodos
2 g druskos
80 g grietinės*
100 g smulkių šilauogių, nuplautų ir nusausintų (galima keisti mėlynėmis)
Keksiukų viršui pabarstyti:
3 g cukraus
Žiupsnelis šviežiai tarkuoto muškato riešuto

  1. Orkaitę įkaitinti iki 190°C.
  2. Dideliame dubenyje sviestą su cukrumi ir citrinos žievele išsukti, kol masė pabals. Įmušti kiaušinį, sudėti vanilę ir dar kartą išsukti. Mažesniame dubenyje sumaišyti persijotus miltus, sodą ir druską. Į sviesto, cukraus ir kiaušinio mišinį suberti pusę miltų ir sudėti 40 g grietinės. Atsargiai pamaišyti mentele, kol nebesimatys sausų miltų. Supilti likusius miltus, sudėti likusius 40 g grietinės ir vėl atsargiai pamaišyti, kol nebeliks sausų miltų. Suberti šilauoges ir pamaišyti, kad jos daugmaž tolygiai pasiskirstytų. Labai svarbu nesukti, neplakti ir nepermaišyti tešlos, nes keksiukai prastai iškils.
  3. Tešlą supilti į keksiukų formeles; prieš pilant tešlą į jas rekomenduojama įstatyti atitinkamo dydžio popierinius keksiukų įdėkliukus. Keksiukų formeles reikėtų pripildyti beveik iki pat viršaus, nes šie kepinėliai labai aukšti "neauga". Jeigu liko tuščių formelių, jas galima iki pusės pripilti vandens: kepant keksiukams, vanduo garuos ir kepinėliai bus drėgnesni. Į formeles sudėjus keksiukų tešlą, jų viršų pabarstyti cukrumi ir šviežiai tarkuotu muškato riešutu.
  4. Priklausomai nuo orkaitės, kepti 25-35 min., kol keksiukai iškils, parus, jų viršus įskils, o į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus visiškai švarus.
  5. Prieš tiekiant keksiukai išimami iš formelių ir atvėsinami ant grotelių. Valgomi šilti arba visiškai atvėsę.
  6. Jeigu norite, atšalusius keksiukus galite pašildyti: apie 4 min. palaikyti iki 90°C įkaitintoje orkaitėje. Keksiukus galima ir užšaldyti bei laikyti šaldiklyje iki 3 mėn; tokiu atveju juos atšildyti reikėtų įdėjus į 90°C karštumo orkaitę ir palaikius joje 15-20 minučių.  
*Recepto autorė nurodo, kad grietinę galima keisti pasukomis, tačiau tokiu atveju vietoje sodos reikėtų dėti 1 a.š. kepimo miltelių.

 
Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: Rose Levy Beranbaum, The Bread Bible, New York, London: W.W. Norton & Company, 2003, p. 118-120.

11 komentarų:

  1. Man iki tokio tikslumo toli, bet keksiukų norisi jau šiandien. Reikia kepti, nes kaip tik šaldytuve yra šaldytų šilauogių iš pernai metų derliaus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, galiu tik pritarti, kad tai geras šaldytų šilauogių panaudojimo būdas. Mačiau, kad turi "GP magijoje" labai panašų šių keksiukų receptą su žmoniškesniu produktų matavimu. Pasukas pakeitus grietine rezultatas turbūt būtų analogiškas manajam. Skanaus:)

      Panaikinti
    2. Mhm - man labiau patinka matuoti puodeliais ir šaukštais, nei graimais. Ir visad viskas pavyksta, nesvarbu miltai keičias ar nesikeičia :)

      Panaikinti
    3. Iš tikrųjų, mažai yra receptų, kur tie gramai būtų gyvybiškai svarbūs. Na, gal kokie macarons... Tokiais išskirtiniais atvejais su puodukais ir šaukštais nerizikuočiau, nes skirtingų rūšių miltai būna skirtingo drėgnumo, tankio ir pan., todėl gali būti vienodas tūris, bet šiek tiek mažesnis/didesnis svoris. Laimei, su tokiais kaprizingais receptais susidurti tenka retai:)

      Panaikinti
  2. Eik tu sau, kokie drėgni ir skanučiai atrodo!! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už komplimentus! Tikiuosi, kad vieną dieną prisiruoši išsikepti - tikrai nepasigailėsi:)

      Panaikinti
  3. Atrodo labai gardžiai, dievinu kepinius su uogomis. Bet čia kepta su mėlynėmis?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui! Na štai, kokia įgudusi akis:) Iš tikrųjų, prasitariau savo sūneliui, kad iškepsiu keksiukų su uogomis, ir jis jau nebeturėjo kantrybės išlaukti, kol iš sodo grįš močiutė su šilauogėmis. Jo laimei, namie dar buvo likę šiek tiek mėlynių, teko šįkart kepti su jomis.

      Panaikinti
    2. Lengva pastebėt, kai pati kepu :) Su šilauogėm nebus tokios ryškios spalvos ir jos daug didesnės (nors jau pas mus sode)

      Panaikinti
  4. žaviuosi Jūsų blogu. kiekvienas įrašas - mažutė kelionė. įdomios istorijos, o receptai laiko patikrinti bei viliojantys.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Egidija, ačiū Jums už gerą žodį! Man svarbu žinoti, kad kažkam - be manęs pačios - šios istorijos įdomios, nes vis dar nesu įsitikinusi, ar tokie ilgi įrašai pritinka kulinariniam blogui. O klasikiniai receptai mane džiugina ir stebina iki šios dienos: kai prieš kelerius metus pradėjau labiau domėtis tradicinėmis virtuvėmis, nesitikėjau čia atrasti tokią gausą ir įvairovę.

      Panaikinti