Pieniška daržovių sriuba

Mama pienišką daržovių sriubą virdavo kiekvieną vasarą - kai tik pasirodydavo šviežios bulvės, morkos, kopūstai ir žirneliai. Žirneliai būdavo svarbiausias ingredientas, nes sovietiniais laikais apie šaldytus niekas nebuvo girdėjęs, tuo tarpu konservuoti čia netiko, o ir tie patys priklausė deficitų kategorijai. Tad sriuba buvo griežtai sezoninė ir per metus verdama vos du ar tris kartus. Tiesą sakant, netgi šiais laikais, kai kiaurus metus viename ar kitame pavidale galima įsigyti daugumos rūšių produktų, šią sriubą aš vis tiek verdu tik vidurvasarį, kai naujo derliaus daržovės būna geriausio skonio.

Ilgai maniau, kad pieniška daržovių sriuba priklauso tradicinei lietuvių virtuvei, tačiau vėliau ėmiau tuo abejoti, nes ne tiek jau daug teko sutikti žmonių, kurie ją būtų virę. Galiausiai aptikau šią sriubą knygose, skirtose mūsų regiono žydų (litvakų) virtuvei. Ar tai iš tiesų žydiška sriuba, ar ji priklauso patiekalų grupei, kuri gali būti įvardinta kelių mūsų krašte gyvenančių tautų kulinariniu paveldu? Juk tose pačiose knygose litvakų virtuvės dalimi įvardijami ir barščiai, ir šaltibarščiai, ir rūgštynių sriuba. Vienareikšmio atsakymo aš neturiu, o gal jo ir nėra, tačiau svarbiausia, kad sriuba išties labai gardi, lengva ir vasariška.

Dar keletas žodžių apie ingredientus: sriubą galima virti su šviežiais kopūstais arba be jų, tačiau tokiu atveju įprasta dėti didesnį kiekį žirnelių. Be to, knygose rekomenduojama į sriubą dėti moliūgų, tačiau tai padaryti gali būti keblu, nes vasaros pirmojoje pusėje seno derliaus moliūgai būna jau suvalgyti, o naujojo - dar neužderėję. Tad iš savo patirties galiu pasakyti: jeigu moliūgų turite, juos, be abejo, naudokite, o jeigu neturite - sriuba kuo puikiausiai pavyksta ir be jų. Beje, mama kai kada į šią sriubą vietoje moliūgų deda 1-2 v.š. ryžių, nedidelį svogūną ir beria saują susmulkintų krapų ir/ar petražolių.

Ir galiausiai apie gaminimo eigą: receptas rekomenduoja visas daržoves virti pasūdytame vandenyje, o joms pusiau suminkštėjus supilti pieną ir baigti virti sriubą; pabaigoje sriuba pagardinama sviestu. Esu taip virusi šią sriubą, bet kadangi mūsų šeima nemėgsta virinto pieno, vis dėlto grįžau prie seno patikrinto būdo: daržoves, išverdu mažame vandens kiekyje, ir tik tuomet supilu pieną bei jį truputį pakaitinu. Be to, sviestą dedu pradėjus virti sriubą ir jame pašutinu morkas - tuomet sriuba būna gražesnės spalvos.

Nuotrauka Kristinos

Pieniška daržovių sriuba

Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)

Produktų kiekiai orientaciniai, tokie, kokie nurodyti knygose, aš pati produktų nesveriu ir viską dedu iš akies.

200 g naujo derliaus bulvių (jeigu nededate kopūsto 300 g)

100 g naujo derliaus morkų

200 g moliūgo

200-300 g šviežių žirnelių (jeigu nedėsite kopūsto - 300-450 g)

Nebūtinai: 200 g naujo derliaus kopūsto

0,5 l pieno

Sviesto (pagal skonį)

Druskos, cukraus, pipirų pagal skonį

Jeigu mėgstate virintą pieną

1. Visas daržoves nuvalyti, nuplauti, susmulkinti ir virti pasūdytame vandenyje (jo turi būti tik tiek, kad vos apsemtų daržoves). Kai daržovės bus apyminkštės, supilti pieną ir pabaigti virti.
2. Patikrint, ar netrūksta prieskonių, pagardinti sviestu ir tuojau pat patiekti.

Jeigu nemėgstate virinto pieno

1. Į puodą, kuriame bus verdama sriuba, dėti maždaug 2 v.š. sviesto, kai jis įkais, sudėti morkas ir ant nedidelės ugnies pašutinti, kol morkos truputį suminkštės.
2. Sudėti bulves ir, jeigu naudosite, kopūstus. Užpilti maž kiekiu (kad vos apsemtų) verdančio vandens, pasūdyti ir virti apie 10 min. Tuomet sudėti moliūgus ir žirnelius ir virti, kol visos daržovės bus norimo minkštumo.
3. Supilti pieną ir pakaitinti iki 80-90°C, tačiau nebeužvirinti.
4. Patikrinti, ar netrūksta druskos, jeigu norite, galite pagardinti žiupsneliu cukraus ir/ar pipirų. Sriubą patiekti iš karto.

Recepto šaltiniai:

Цецилия Лебович, Ефим Майзель, Еврейская кухня, Рига: Латвийское общество еврейской культуры, 1991, с. 48.

Žydų valgiai, sudarė A. Pagirskaja, Vilnius: YAD, 1992, p. 38.