Jeigu ne Renata,
nežinau, kada būčiau kepusi šitą puikų graikišką pyragą, o gal ir iš viso
nebūčiau kepusi. O pyragas išties vertas dėmesio, nes yra gardus, greitai
pagaminamas, elegantiškai paprastas ir netgi sveikuoliškas, žinoma, tiek, kiek
apskritai gali būti sveiki saldumynai. Na taip, buvau žadėjusi šį mėnesį
nekepti nieko saldaus, bet jeigu pyragas toks kaip šis... gal ir nieko čia
blogo?:)
Renata kepė pyragą
remdamasi šia lietuviška recepto versija; identiškų receptūrų galima aptikti ir
angliškuose puslapiuose. Turiu pasakyti, kad pagal šį receptą keptam pyragui
jokių priekaištų neturėjau. Vis dėlto labiau pasidomėjus pyrago kilme ir
istorija paaiškėjo, kad tai mūsų skoniui adaptuotas graikiško kepinio
variantas. Taigi, rėmiausi kitais šaltiniais tik todėl, kad norėjau iškepti
pyragą, artimesnį graikiškai tradicijai.
Šis medaus pyragas,
graikiškai vadinamas melopita (gr. μελόπιτα)
- tradicinis saldumynas, kilęs iš Sifnos salos Egėjo jūroje. Nūnai jis kepamas
visoje Graikijos teritorijoje, tačiau vis dar yra laikomas Sifnos salos
ypatinguoju patiekalu. Seniau melopita
būdavo kepama tiktai Šv. Velykų proga; dabar medaus pyragas ant graikų stalo
puikuojasi kur kas dažniau, tad jo velykinis statusas kiek nublanko.
Graikijos salos -
ištisas lobynas, kulinarinis ir ne tiktai. XVII-XVIII a. menantys auskarai iš
Sifnos salos, dabar saugomi Benakio muziejuje Atėnuose. Foto iš čia.
Tradiciškai šio medaus
pyrago pagrindas - vietiniai anthotyro
arba myzithra sūriai. Tai yra švieži,
nesūdyti avių arba ožkų pieno sūriai, kurią adaptuoti receptai siūlo keisti ricotta sūriu. Iš tikrųjų visiškai geras
atitikmuo yra paprasčiausia šviežia, nerūgšti, riebi ir sausa lietuviška varškė
(ypač tinka pirkta iš patikimo ūkininko). Be abejo, ji nėra identiška iš ožkų
ar avių pieno pagamintiems produktams, tačiau, mano manymu, yra ne ką
prastesnis pakaitalas negu ricotta,
kuri Lietuvoje ne tiktai brangi, bet ir toli gražu ne visuomet kokybiška.
Medaus pyragas yra gana
saldus - paprastai Graikijoje į jį dedama ne tiktai medaus, bet ir šiek tiek
cukraus. Be to, patys graikai į pyragą nededa citrinos sulčių (kaip
rekomenduojama daugelyje adaptuotų receptų) -
bent jau man nepavyko aptikti nė vieno graikiško recepto, kuriame
pyragas būtų rūgštinamas. Greičiau priešingai: tradiciškai patiekiant pyragą,
jis ne tik apibarstomas cinamonu, bet ir papildomai apšlakstomas skystu medumi.
Ir dar: kepant šį medaus
pyragą nereikia jokių trapios tešlos krepšelių ar pagrindo, pagaminto iš
sausainių trupinių (mačiau internete ir tokių versijų). Telieka jie
amerikietiškiems sūrpyragiams ir prancūziškiems kepiniams, o melopitai, kaip pabrėžia graikai, tešlos
pagrindas nebūdingas.
Melopita - sūrio pyragas su medumi
Ingredientai:
1 kg anthotyro arba myzithra sūrio (galima keisti ricotta
sūriu arba nerūgščia, kuo riebesne varške, idealiu atveju - pagaminta iš ožkos ar avies pieno)
350 ml skysto kokybiško medaus
100 g cukraus
7 kiaušiniai
2-3 v.š. miltų ir dar šiek
tiek skardai pabarstyti
~ 1 v.š. sviesto (kepimo indui patepti)
Cinamono (pyrago viršui pabarstyti)
Nebūtinai: skysto medaus patiekiant
- Sūrį gerai ištrinti mediniu šaukštu, jeigu naudojate varškę - pertrinti per sietelį, kad neliktų jokių gumuliukų, antraip kepdami jie sukietės ir sugadins pyrago tekstūrą. Įmaišyti skystą medų (jeigu jis sukietėjęs, prieš tai pašildyti, kol suskystės). Išmaišyti, tuomet sudėti cukrų, kiaušinius ir miltus. Masę gerai išmaišyti, kol taps vienalytė.
- Orkaitę įkaitinti iki 200°C. Kepimo skardą arba keramikinį kepimo indą ištepti sviestu ir pabarstyti miltais. Supilti pyrago masę ir dėti į įkaitintą orkaitę, Kepti apie 45-50 min., kol pyrago kraštai atšoks nuo kepimo indo sienelių, o pats pyragas sutvirtės ir ims rusti. Prieš pat baigiant kepti, pyragą pabarstyti cinamonu ir palaikyti orkaitėje dar porą minučių. Tuomet pyragą išimti ir palikti atvėsti.
- Vėsdamas pyragas turėtų sukristi (tai normalu) ir sutvirtėti tiek, kad būtų galima jį supjaustyti gražiais kvadratėliais. Jeigu norite, patiekiamą pyragą galima apšlakstyti skystu medumi.
Nuotrauka Kristinos
Kadangi ragavau šį kepinį, galiu patvirtinti, kad jis nuostabaus gardumo :)
AtsakytiPanaikintiDėkui už gražų komentarą:)
PanaikintiTiesa, tą patį kepinį kiekvienas žmogus iškepa vis kitaip, net jeigu kepa pagal tą patį receptą. Vis dėlto manau, kad sūrio/varškės bei medaus mėgėjai neturėtų nusivilti bet kokiu atveju. Na, nebent saldumą reikėtų pasireguliuoti kiekvienam pagal save.