Turiu prisipažinti,
jog esu beviltiškai senamadiška - dar niekada gyvenime nepirkau žurnalo Žmonės ir beveik neskaitau moterims
skirtos spaudos. Tiesa, kartas nuo karto, užėjus norui pabėgti nuo aibės
rūpesčių, sakau sau - štai nueisiu ir įsigysiu kokį bobišką žurnalą! Kokį nors Cosmopolitan!!!
Tačiau grasinimaisi visuomet baigiasi vienodai - pavartau ir pirkti
neprisiverčiu: "elitinių" leidinių gvildenamos "problemos"
ir Lietuvos "aukštuomenės" kronikos tokios lėkštos ir beviltiškai
nuobodžios, kad tenka dairytis ko nors labiau paskaitomo. Dažnai tai būna National Georgaphic - leidinys, kuris
mane asmeniškai visuomet pradžiugina.
Tiesa, apie maistą National Geographic rašo retai, nebent
kulinarinėms temoms priskirtume straipsnius apie badą, gėlo vandens stygių,
sausras ar nualintą dirvožemį, teikiantį vis skurdesnį derlių. Tačiau rugpjūčio
mėnesio numeris - išimtis. Jame tilpo tekstas apie cukrų - visų kepėjų ir
konditerių dievaitį. Ir, deja, ne patį geriausią mūsų sveikatos draugą. Rich
Cohen straipsnyje "Nesaldus pasakojimas apie meilę cukrui" apžvelgiama
kaip cukrus keliavo iš Naujosios Gvinėjos džiunglių ant Indijos turtuolių
stalo, iš ten - į Persijos ir kitų musulmoniškų šalių valdovų rūmus, kol
galiausiai kryžiaus žygių laikais pasiekė Europą ir paskatino Naujojo pasaulio
kolonizavimą, cukranendrių plantacijų steigimą ir vergovės suklestėjimą. Nors
vergų laikai jau senokai praeityje, silpnybė cukrui niekur nedingo - ji ir
toliau kelia aibę sveikatos, socialinių ir ekonominių problemų. Tiesą sakant,
tekstas verčia susimąstyti ir gerokai
prigesina entuziazmą gaminti saldumynus, vienok jį perskaityti neabejotinai
verta.
Pasiryžti sumažinti
cukraus kiekį savo racione, manau, būtų kiekvieno blaiviai mąstančio žmogaus
reakcija į tokį straipsnį. Tad nusprendžiau rugpjūčio mėnesį paskelbti mėnesiu be
saldžių kepinių ir desertų. Bet prieš tai surengiau atsisveikinimo vakarėlį:) Ir
iškepiau sausainių su šokolado lašeliais - nuodėmingai saldžių, traškių, skanių
ir... toli gražu ne sveikuoliškų. Tų pačių, kuriuos 1930 m. sugalvojo Masačusetse gyvenusi
Toll House Inn užkandinės savininkė
Ruth Wakefield, ir kuriuos šiuolaikiniai amerikiečiai įvardija kaip garsiausius
ir žinomiausius JAV sausainius. Bėgant laikui atsirado daug šių sausainių
variacijų - su riešutų sviestu, su kakava, su M&M saldainiais, su baltuoju
šokoladu ir makadamijų riešutais ir t.t. Aš kepai paprasčiausius, į kuriuos
dedama tik dviejų rūšių (baltojo ir rudojo) cukraus, šokolado lašeliai ir sauja riešutų - t.y. tokius, kuriuos sugalvojo Ruth Wakefield ir kurių
receptūrą visame pasaulyje išpopuliarino Nestle
kompanija, pavadinusi šį kepinį The
Famous Toll House Cookie. Beje, naudojau Forellės sausainių konkurse
laimėtus šokoladinius lašelius ir
minėjau ją geru žodžiu - ačiū dar kartelį! :)
Nuotrauka Kristinos
& Lauros
Chocolate Chip Cookies - sausainiai su šokolado lašeliais
Ingredientai: (išeina maždaug 20 sausainių)
115 g kambario temperatūros nesūdyto sviesto
75 g smulkaus balto cukraus
80 g smulkaus rudojo cukraus
1 kiaušinis
1 a.š. vanilės ekstrakto (aš naudojau žiupsnelį Burbono vanilės)
150 g miltų
1/2 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
150 g šokoladinių lašelių
Nebūtinai: 50 g rupiai smulkintų graikinių arba pekano riešutų
- Sviestą iki purumo išsukti su baltu ir rudu cukrumi, druska ir vanile. Įmušti kiaušinį ir dar kartą gerai išsukti.
- Miltus ir sodą persijoti. Įmaišyti į sviestinę masę ir išsukti, kad neliktų jokių gumuliukų. Į gautą masę įmaišyti šokolado lašelius ir, jeigu naudosite, smulkintus riešutus. Stengtis, kad šie priedai tešloje pasiskirstytų daugmaž tolygiai.
- Orkaitę įkaitinti iki 190°C, didelę kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Į skardą dėti tešlos kauburėlius (maždaug 35 g svorio - tai apytikriai atitinka 2 v.š. tešlos, arba 1 v.š. su kaupu). Palikti didelius tarpus, nes kepdami sausainiai išteš ir išsiplės; į didelę skardą telpa ne daugiau negu 8 sausainiai. Likusią tešlą laikyti šaldytuve, kol bus galima kepti kitą skardą sausainių.
- Priklausomai nuo orkaitės ir sausainių dydžio, kepti 8-14 min., arba kol sausainių krašteliai švelniai parus. Stengtis neperkepti ir išimti iš orkaitės, kol sausainiai dar minkšti ir stipriai neparudę, antraip atvėsę jie gali tapti pernelyg kieti. Iškepusius sausainius iš skardos išimti kartu su kepimo popieriumi ir palaukti, kol pravės ir sutvirtės, tuomet, išdėliojus ant grotelių, galutinai atvėsinti.
- Patiekti su kava, arbata ar stikline pieno.
Sausainiai atrodo labai skaniai. Taip ir tiesiasi ranka vieną paimti prie arbatos. Džiaugiuosi, jog ir aš prie jų kažkiek prisidėjau :)
AtsakytiPanaikintiBet mėnesis be saldumynų? Tikrai įmanoma?
Ačiū už komplimentus:) Jeigu ne dovana, tai ko gero nebūčiau prisiruošusi jų išsikepti iki pat žiemos švenčių.
PanaikintiMėnesis visiškai be saldumynų - sunkiai, vien jau todėl, kad laukia keletas gimtadienių vakarėlių. Galiu tik pasižadėti PATI nekepti, kad eilinėmis savaitės dienomis namie saldumynų būtų mažiau:)
Nuostabūs sausainukai. Gavau lėkštę dovanų ir nedelsdama pati išmėginau. Dukrelė nusinešė į darželio šventę, tai nežinau, ar vaikai, ar auklėtojos valgė, nes iki pat šiol girdžiu puikius atsiliepimus. Ačiū ;)
AtsakytiPanaikintiDėkui! Džiaugiuosi, kad sausainiai tiko ir patiko. Iš tikrųjų šiuos sausainius mėgsta beveik visi, todėl skubančioms mamoms tai tikras išsigelbėjimas, nes darbo visai nedaug, o rezultatas geras.
AtsakytiPanaikintiIr vėl kepiau. Ir vėl patiko. Ačiū :)
AtsakytiPanaikintiSuper! Į sveikatą :)
Panaikinti