2014 m. liepos 2 d., trečiadienis

Šeivamedžio žiedų sirupas



Žodis dienoraštis mums pirmiausia asocijuojasi su privačiais užrašais, bet iš tikrųjų šis terminas dviprasmis, nes kai kuriuos dienoraščius autoriai sąmoningai rašo tam, kad jie būtų skaitomi viešai. Tuomet dienoraštis tampa tam tikra literatūrine forma, kurios dėka perteikiamos suasmenintos naujienos. Tyrinėtojai dienoraščio bruožų aptinka netgi Mato, Morkaus, Luko ir Jono evangelijose, o ką jau kalbėti apie Švietimo amžių ir vėlesnius laikus, kai, pavyzdžiui, kelionių dienoraščiai virsdavo ištisais knygų tomais.

Tinklaraščiai priskirtini atvirų dienoraščių kategorijai, todėl rašydama šiuos tekstus, pirmiausia galvoju ne apie save, o apie tuos, kurie juos skaitys. Bet kartais taip jau nutinka, kad savanaudiškumas pradeda imti viršų, o tuomet lyg netyčia prisimenu, kad čia vis dėlto dienoraštis, todėl jį, per daug nesiteisindama, galiu panaudoti ir kaip asmeninę užrašų knygutę. Taip yra ir su šiuo įrašu - nors jau baigia nubyrėti paskutiniai šeivamedžių žiedai, bet nusprendžiau čia įkelti receptą, kurį naudoju jau kelerius metus, ir kurį kasmet sugebu pamesti, todėl tenka gerokai pasikuisti, kol vėl jį surandu. Šis įrašas, manyčiau, ateityje sutaupys ne taip jau mažai mano laiko, ir, reikia tikėtis, sugundys pasigaminti šeivamedžių sirupo tuos, kurie jo dar niekuomet negamino. Nes šeivamedžio žiedų sirupas be galo kvapnus ir gardus - patikėkite, aš ne šiaip sau konspektuoju mėgstamiausią jo receptą :) Ir nebesistebiu skaitydama, kad britai ir airiai gėrimų su šeivamedžio žiedais nesibodi patiekti netgi per iškilmes, pavyzdžiui, vestuves.

Kairėje: Jurgita raško baltus juoduogio šeivamedžio žiedus. Dešinėje: dekoratyvinis juoduogis šeivamedis Black Lace.

Klasikiniam šeivamedžio žiedų sirupui reikia vos kelių ingredientų - juoduogio šeivamedžio žiedynų, cukraus, kelių citrinų, šiek tiek citrinos rūgšties ir, žinoma, vandens. Mano recepte į gėrimą dedamas ir apelsinas, suteikiantis gėrimui papildomą saldžią natą - bet iš tikrųjų šis ingredientas nebūtinas. Ar citrusiniai vaisiai užgožia šeivamedžius? Ne, tikrai ne. Šeivamedžių kvapas toks ryškus, kad citrinos ir apelsinai jį tik papildo. 

Keletas žodžių apie šeivamedžius. Apie juos būtina turėti šiek tiek žinių, nes šeivamedžiai yra gana nuodingi augalai - jų žievėje, šakelėse ir lapuose yra žmogui ir gyvūnams kenksmingų medžiagų. Laimei, medžio žiedynai ir vaisiai sveikatai nepavojingi ir gali būti valgomi į sveikatą. Tiesa, ši taisyklė galioja tik juoduogiams šeivamedžiams (lot. sambucus nigra). Mat Lietuvoje auga dar ir raudonuogis šeivamedis (lot. sambucus racemosa), pastarasis yra "piktesnis" negu juoduogis, todėl jo žiedynai maistui nevartojami, o uogos kai kuriose virtuvėse valgomos tik specialiai apdorotos (jų kauliukuose yra labai nuodingų medžiagų). Antraip sakant, su raudonuogiu šeivamedžiu reikia būti itin atsargiems, o sirupui visuomet rinktis juoduogius šeivamedžius. Atskirti šiuos augalus nesunku, mat juoduogių šeivamedžių žiedynai primena didelius, plokščius skėčius, o raudonuogių šeivamedžių jie pailgi, savo forma šiek tiek primenantys kaštono žiedynus. Tiems, kurie šeivamedžio žiedus ruošiasi rikti pirmą kartą aš vis dėlto patarčiau atidžiai apžiūrėti jų nuotraukas ir aprašymus internete ir/ar augalų vadovuose.

Tačiau gera žinia yra ta, kad juoduogiai šeivamedžiai turi ne vieną dekoratyvinę formą. Pavyzdžiui, Jurgita, ta pati, kuri apdovanojo mane agrastais, augina net 3 rūšių juoduogius šeivamedžius, o vienas jų turi tamsiai violetinius lapus ir rožinius žiedynus. Tokių šeivamedžių žiedynai maistui tinkami. Iš jų sirupą aš viriau atskirai - pirmiausia tam, kad galėčiau pasigėrėti jo vaiskia rožine spalva, nes sirupo kvapas ir skonis niekuo nesiskiria nuo paprasto, baltais žiedais žydinčio juoduogio šeivamedžio.

Bręstantis šeivamedžio žiedų sirupas. Nuotrauka Kristinos

Ir dar. Pastaraisiais metais, kiek aš žinau, Didžiojoje Britanijoje šiam tradiciniam vėlyvo pavasario ir ankstyvos vasaros gardumynui kilo šioks toks pavojus, nes buvo stipriai apribota prekyba citrinos rūgštimi, argumentuojant tuo, jog šis ingredientas naudojamas ne tiktai maisto, bet ir heroino gamyboje. Nežinau, ar šis apribojimas bent kiek pristabdė narkotikų vartojimą, ir nežinau, kaip elgiasi britų šeimininkės, užsimaniusios pagaminti šeivamedžio žiedų sirupą. Įtariu, kad vyksta kažkas panašaus, kaip Lietuvoje su spiritu - ne viena mano pažįstama moteris vis tiek gamina įvairias namines uogų užpiltines, parsigabenusi kelis butelius spirito iš Lenkijos, kur jo pardavinėjimas ir pirkimas nėra kriminalizuotas. Šiaip ar taip, kol kas mums jaudintis dėl citrinos rūgšties trūkumo nereikia. Pasidžiaukime, kad bent jau kai kuriais atžvilgiais Lietuvoje lengviau negu Anglijoje :)

Nuotrauka Kristinos


Elderflower cordial - šeivamedžio žiedų sirupas

Ingredientai: (išeina maždaug 3,5 l sirupo)

50 juoduogio šeivamedžio žiedynų*
2,5 kg cukraus
2 l vandens
3 citrinos
Nebūtinai: 1 apelsinas
110 g citrinos rūgšties

1. Šeivamedžių žiedynus po vieną papurtykite, kad iškristų vabzdžiai, bet geriau neplaukite, kad nenusiplautų žiedadulkės. Citrinas ir, jeigu naudojate, apelsiną labai kruopščiai nušveiskite. Peiliu ar bulvių skustuku nulupkite jų žievelę be baltosios dalies. Žieveles atidėkite, o nuo citrinų ir apelsino nulupkite visą baltąją dalį, tuomet vaisius supjaustykite plonomis riekelėmis.
2. Dideliame puode (aliuminis netinka) užvirinkite vandenį, suberkite cukrų ir pavirkite kelias minutes, kol jis ištirps. Tuomet sudėkite šeivamedžių žiedus, vaisių žieveles ir riekeles, suberkite citrinos rūgštį, viską išmaišykite ir puodą nukaiskite. Uždenkite ir palikite 24 val., kad sirupas susistovėtų.
3. Praėjus parai, sirupą perkoškite per tankų audinį ir supilstykite į švarius butelius ar stiklainius. 
4. Laikomas šaldytuve, sirupas būna tinkamas vartoti maždaug 1 mėn., norint jo turėti ilgesnį laiką, geriau sirupą užšaldyti. Šeivamedžių sirupą galima naudoti įvairiems desertams ruošti, bet dažniausia iš jo gaminamas gaivus gėrimas: tam reikia sirupą atskiesti vandeniu, galima ir gazuotu (sirupo ir vandens proporcija maždaug 1:3) ir, jeigu norite, įdėti ledukų ir/ar citrinos riekelių. 

* Šeivamedžio žiedynus patariama rinkti saulėtu oru, pirmoje dienos pusėje - tuomet jie būna kvapniausi.

Šeivamedžio žiedų gėrimas su citrina ir ledukais. Nuotrauka Kristinos

Svarbiausias recepto šaltinis čia; daugiau apie rožinį šeivamedžio žiedų sirupą žr. čia.

2 komentarai:

  1. Kristina, tai zinok ne tik britai ir airiai nesibodi, bet ir prancuzai i seivamedzius nespjauna: http://stgermain.fr/
    o kodel turetu bodetis..?? St.Germain yra Dievu gerimas; simtapocentinai tobulas dangiskas skonis; geriau nebuna;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aušra, ačiū, kad priminei, prieš porą metų labai norėjau paragauti St.Germain, kaip ir našlaičių likerio (Liqueur de Violette), bet po gana atkaklių paieškų supratau, kad Lietuvoje su prancūziškais gėrimais reikalai prasti. Reikės vėl pamėginti, gal kartais jau yra prekyboje.

      O šiaip tai panašu, kad šeivamedžiai mėgstami daugumoje šiaurės Europos šalių, pirmiausia Skandinavijoje, tik britai apie savo cordial gal garsiau už kitus praneša pasauliui. Bet sutinku, kad labai verta pasidomėti ir kitų šalių šeivamedžių receptais ir produktais. Taip ir reikės padaryti :)

      Panaikinti