2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Doogh - mėtinis jogurto gėrimas



Išvažiuodama į pajūrį, Kauną palikau dūstantį nuo kaitros; kažkodėl įsivaizdavau, kad grįžusi rasiu malonią vėsą, ir mėtinio jogurto gėrimo receptas bus nebeaktualus. Viltys nepasiteisino, todėl receptą keliu čia. Šis gėrimas yra gera (ir sveika) alternatyva įvairioms saldžioms gaivoms, nes visi jo komponentai - natūralus jogurtas, vanduo, mėtos, agurkai ir žiupsnelis druskos - ne tik gerai vėsina, bet ir padeda atstatyti mineralų pusiausvyrą karščio nualintuose organizmuose.

Doogh (arba dough ir pan. - įvairiuose šaltiniuose rašyba gali skirtis), arba kaip aš pavadinau mėtinis jogurto gėrimas yra Viduriniųjų Rytų išradimas. Kas jau kas, o karščių kamuojami rytiečiai tikrai žino, kaip atsigaivinti. Šis gėrimas populiarus Afganistane, Irane, Irake, Armėnijoje, Sirijoje ir kitose šalyse - manoma, kad jis atsirado dar senovės Persijoje ir išplito į aplinkinius kraštus. Žinoma, kiekvienas regionas turi savo doogh variantą. Pavyzdžiui, Afganistane į jį mėgstama dėti smulkinto agurko, bet kitur tai nėra būtinas ingredientas. Kada geriamas doogh? Žinoma, stojus karščiams. Teigiama, kad valgio metu bene dažniausia šis gėrimas pasiūlomas prie įvairių kebabų (šašlykų) - akivaizdu, kad rytiečiai nėra įsigilinę į teorijas apie maisto derinimą :) Tinka doogh ir prie įvairių troškinių, bet yra viena sąlyga - pastarieji turi būti gaminami nenaudojant jogurto. Jeigu į pagrindinį patiekalą dedama jogurto, doogh į stalą paprastai neduodamas, jį pakeičiant kokia nors kitokia gaiva (pavyzdžiui, saldžiarūgščiu sekanjabin gėrimu).

Žolininkių susitikimas: Milnora Pšibišauskienė (dešinėje) ir Asta Plentaitė-Balčiūnienė (kairėje) pavasarėjančiuose mėtų laukuose. Milnorą ko gero galima pavadinti Lietuvos mėtų karaliene - jos aromatinių žolynų ekologiniame ūkyje auginamos keliolikos rūšių mėtos - obuolinės ir šokoladinės, bananinės ir odekoloninės, marokinės ir kininės - visų ir neišvardinsi (jeigu norite įsigyti įdomesnių mėtų arba jų daigų, žr. Milnoros kontaktus čia). Asta nuolat ieško natūralių būdų aromatizuoti savo verdamus muilus ir kitus kosmetikos gaminius. Nuotrauka Kristinos.

Priklausomai nuo jogurto ir mėtų rūšies, o taip pat ir nuo ingredientų proporcijų, gėrimas bus vis kitokio skonio. Bene labiausia įvairuoja jogurto ir vandens proporcija: nuo 1:2 iki 2:1, t.y. kartais vandens pilama dvigubai daugiau negu jogurto, kartais jogurto ir vandens imama po lygiai, o kartais jogurtas tik truputį atskiedžiamas vandeniu. Čia, regis, skonio reikalas. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad mėtinis jogurto gėrimas turėtų būti pakankamai skystas, kur kas skystesnis negu indų lassi. Paprastai mažesnį kiekį vandens pila tie, kurie gėrimą ruošiasi gerti su ledukais, nes ledukai doogh papildomai atskiedžia (tai, kaip nesunku atspėti, šiuolaikinis ir suvakarietintas šios gaivos variantas, kaip ir gazuoto vandens naudojimas vietoje paprasto). Žinoma, daug kas priklauso ir nuo jogurto rūšies. Man patinka šiek tiek rūgštesnis ir skystesnis jogurtas (tarkime, "Dobilo"), todėl jį stipriai skiesti nėra reikalo, jogurto ir vandens proporcija 1:1 man visai tinkama. Jeigu naudosite riebesnį ir tirštesnį jogurtą, ko gero norėsite jį atskiesti labiau - kaip tik tokį tirštą jogurtą (Lietuvoje vadinamą graikišku arba turkišku) dažniausia naudoja rytiečiai. 

Su šviežiomis mėtomis bent jau iš pradžių geriau nepersistengti - paprastai ąsočiui gaivos siūloma imti apie 2 v.š. (maždaug 12 lapelių) šviežių mėtų. Su laiku suprasite, koks mėtų kiekis jums priimtiniausias, be to, skirtingų rūšių mėtos yra skirtingo stiprumo, todėl eksperimentuokite. Kai kuriuose receptuose siūloma naudoti džiovintas mėtas, bet nemažai iš Viduriniųjų Rytų kilusių žmonių mano, kad džiovintos mėtos šiam gėrimui netinka, nes neturi vėsinančio efekto. Aš esu linkusi su jais sutikti, ypač kai vasarą nėra sunkumų prisiskinti/ įsigyti šviežių žolelių. 

Jeigu naudosite agurkus, pirmenybę reikėtų teikti vadinamiesiems persiškiems agurkams, t.y. ilgavaisiams agurkams plona lygia žievele. Jeigu naudosite trumpavaisius agurkus storesne žievele, juos geriau nulupti. Agurkų į gaivą nereikėtų dėti per daug - šiaip ar taip, čia gaiva, o ne sriuba :) Tas pats pasakytina apie druską - ji turėtų šiek tiek jaustis, bet neužgožti švelnaus, rūgštelėjančio gaivos skonio. 

Nuotrauka Kristinos



Doogh - mėtinis jogurto gėrimas 

Apie ingredientų proporcijas žr. pastabas aukščiau. 

Natūralaus jogurto 
Vandens 
Šviežių mėtų 
Nebūtinai: agurko (geriau ilgavaisio, lygia žievele) 
Druskos 
Nebūtinai: ledukų
  1. Jogurtą išplakite su vandeniu; iš pradžių į jogurtą įpilkite tik šiek tiek vandens (dvigubai mažiau negu turite jogurto). Jeigu gėrimas per tirštas, nuolat maišydami jį skieskite tol, kol gausite norimą konsistenciją; jogurto ir vandens proporcija gali būti 1:1, 1:1,5 ar 1:2 - priklausomai nuo jogurto rūšies ir jūsų skonio. Jeigu į gėrimą ruošiatės dėti ledukų, gėrimą geriau skiesti šiek tiek mažiau, kad vėliau jis per daug nepavandenytų. 
  2. Susmulkinkite mėtų lapelius, sutarkuokite arba smulkiai supjaustykite agurką; jeigu jo žievelė kieta, ją geriau nulupti. Mėtas ir agurką įmaišykite į jogurto gėrimą ir pagal skonį pasūdykite. Išmaišykite ir gerai atšaldykite. 
  3. Prieš patiekiant išmaišykite dar kartą ir supilkite į ąsotį. Jeigu norite, į gėrimą galima įdėti ledukų. 

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čiačiačia ir čia: 
Helen Saberi, Afghan Food & Cookery, New York: Hippocrene Books, Inc., 2007, p. 282.

2 komentarai:

  1. Super prisiminimai, reiktų dar kur nudundėt.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Asta, visiškai sutinku, ir tokioms kelionėms mielai pasirašau! :)

      Panaikinti