Gruzdintų manijokų užkandis

Manijokų šakniagumbiai - viena populiariausių daržovių Pietų Amerikoje, Karibų salose, Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje ji pasirodė ne per seniausia. Vienintelė vieta, kur randu pirkti manijokų yra Hyper Rimi parduotuvė (aš visada perku Megoje Kauno pakraštyje, bet turbūt būna ir kitose didelėse Rimi). Kiekvieną kartą, kai į savo krepšį įsidedu manijokų, tiksliai žinau, kad prie kasos pardavėja atsidūsės ir išeis į salę ieškoti prekės kodo, prieš tai pavargusiu balsu lyg ir pasiteisinusi: "Žinote, nepopuliari daržovė".

Žinau. Patikrinau lietuviškus interneto puslapius. Bene vienintelė informacija, susijusi su manijokais, - grėsmingi perspėjimai, jog tai pavojingas augalas, kurio valgymas gali baigtis mirtimi. Tai va, pirmiausia jus nuraminsiu, kad į Lietuvą, kaip ir į kitas Europos Sąjungos šalis, įvežami tik saldieji manijokai, nuo kurių tikrai nemirsite, o ir apsinuodyti būtų gana sudėtinga.

Kitas reikalas - kartieji manijokai (jų Lietuvoje pirkti nebūna). Tai klastinga daržovė, nes šakniagumbiuose yra medžiagų, kurios patekusios į žmogaus organizmą reaguoja su ten esančiomis rūgštimis ir virsta kalio cianidu. Tokiu atveju mirtis beveik garantuota, čia net medicina turi ribotas galimybes. Vis dėlto kartieji manijokai plačiai auginami, ypač Afrikoje, nes yra atsparūs ne tiktai sausrai, bet ir kenkėjams (įskaitant skėrius). Tam, kad juos būtų galima valgyti, tenka gerokai paplušėti: šakniagumbiai ilgai mirkomi, paskui džiovinami, malami, verdami. Specialiai neparuoštų ir termiškai neapdorotų jų nė vienas sveiko proto žmogus nedrįsta ragauti.

Saldusis valgomasis manijokas (lot. manihot esculenta; dar populiariai vadinamas juka arba kasava). Į Lietuvą ir kitas Europos šalis atvežamų manijokų žievelė dažniausia padengiama plonyčiu vaško sluoksniu, kad šakniagumbis ilgiau išliktų šviežias. Nuotrauka Kristinos

Su saldžiaisiais manijokais istorija visai kitokia. Potencialiai toksiškų medžiagų būna tik šių daržovių žievelėje, todėl saldieji manijokai būtinai nulupami; turėkite galvoje, kad žievelės netiks kompostui. Kiek man pavyko išsiaiškinti, nulupus žievelę ir išėmus kietą šerdį, bent jau Afrikoje jie valgomi ir žali (pažiūrėkite į Angolos užkandžių pavyzdžius pirmojoje nuotraukoje čia). Vis dėlto, kad būtumėte visiškai garantuoti dėl savo ir savo namiškių saugumo, aš siūlyčiau net saldžiuosius manijokus termiškai apdoroti - tuomet juos galėsite ragauti visiškai atsipalaidavę :)

Manijokai virtuvėje naudojami labai plačiai - iš jų gaminama viskas, pradedant miltais duonai ir košei, baigiant saldžiais pudingais. Šiandien aš siūlau pasigaminti patį paprasčiausią manijokų užkandį - gruzdintus manijokus (port. mandioca frita, bombo frito), savotišką mūsų bulvyčių fri atitikmenį. Toks užkandis itin tinka prie alaus (ir tradiciškai prie jo patiekiamas), bet turėtų nenuvilti ir tų, kurie alaus negeria, bet yra vadinamojo finger food mėgėjai. Pavyzdys iš gyvenimo :) Manijokus, kuriuos matote mano nuotraukose, aš kepiau šį savaitgalį mūsų sodyboje. Tuo laiku dalis namiškių buvo kažkur prašapę, kai kas miegojo pietų miegelį, o virtuvėje buvo tik mama su tėčiu. Mama, paragavusi gruzdintų manijokų, pareiškė; "Nnnaaa, nnnežinau, kad jie kažkokie kitokie, lyg ir turi salsvumo...", o tėtis įvertino puikiai ir iškart paminėjo žodį "alus". Paskui suskambo telefonas, aš turėjau išeiti iš virtuvės kokiai 10-čiai minučių, o kai grįžau, radau abu tėvus valgant mano kūrinį. Mama nė nemirktelėjusi pasiteisino: "Tai kad nuo jų neįmanoma atsitraukti!". Taigi :)

Kaip jau turbūt supratote, gruzdinti manijokai mano įraše vėl bus dedikuoti Brazilijos ir Angolos virtuvei, nors šį užkandį galima rasti daugelio šalių meniu, kad ir su šiokiais tokiais variantais (pavyzdžiui, kai kada manijokai gruzdinami palmių aliejuje, ir dėl to įgauna labai specifinį skonį, kvapą ir spalvą). Kalbant apie Angolos virtuvę, šis užkandis, kaip ir patys manijokai, kadaise atkeliavęs iš Brazilijos, dabar kartais pavadinamas "emblemišku" šalies valgiu. Manijokai čia dažniau kepami paprastame, o ne palmių aliejuje. Svarbiausias ir vienintelis privalomas prieskonis - druska, bet kai kas siūlo ant gruzdintų manijokų papildomai užberti, tarkime, aitriosios paprikos. Kadangi mūsų namuose vyresnioji ir jaunesnioji karta gana konservatyvios, aš šiek tiek pagudravau ir gruzdintus manijokus papuošiau malta saldžiąja paprika.

Nuotrauka Kristinos

Gruzdintų manijokų užkandis

Ingredientai: 

Saldžiųjų manijokų šakniagumbių (nuotraukoje matomą kiekį aš iškepiau iš 3 šakniagumbių)

Rupios druskos

Aliejaus gruzdinimui

Nebūtinai: džiovintos aitriosios paprikos miltelių

1. Manijokus nuplaukite, nusausinkite, nupjaukite abu galus. Daržovę skersai supjaustykite maždaug 5-7 cm ilgio gabaliukais. Nuo kiekvieno gabaliuko nulupkite (storokai nuskuskite) žievelę, gabaliuką perplaukite išilgai per pusę ir iš vidurio išimkite kietą šerdį. Gausite tokius nedidelius manijokų puselių "laivelius". Niekada nevirkite manijokų su visa žievele, nes galite apsinuodyti (žr. pastabas aukščiau).
2. Nuluptus manijoko gabaliukus nuplaukite po tekančiu vandeniu ir dėkite į puodą su verdančiu pasūdytu vandeniu. Leiskite vėl užvirti ir virkite, kol manijokas suminkštės. Jeigu šakniagumbiai jauni ir nelabai dideli, virti teks apie 10-15 min., jeigu šakniagumbiai stambūs ir labai kieti, gali tekti virti 30-40 min. Išvirusius manijokus turi būti lengva perdurti peiliu - kaip ir paprastas bulves. 
3. Išvirusius manijokus išgriebkite į kiaurasamtį ir palikite, kad gerai nuvarvėtų vanduo, o patys šakniagumbiai kiek atvėstų. Kai jau galėsite juos paimti į rankas, kiekvieną manijoko gabaliuko puselę supjaustykite išilgai - gausite manijoko lazdeles. Jas lengvai pabarstykite druska. 
4. Įkaitinkite aliejų. Maniijoko lazdeles dėkite į karštą aliejų (jeigu reikia, porcijomis) ir kelis kartus pavartydami kepkite, kol iš visų pusių bus gražios auksinės spalvos. Manijokai kepa ilgiau negu paprastos bulvės, taigi, turėkite kantrybės; užtai iškepę jie turi itin traškią plutelę, o viduje esanti bulvė būna minkšta ir kremiška. 
5. Iškeptus manijokus dėkite ant popierinio rankšluosčio ir porą minučių palaukite, kol susigers riebalų perteklius. Tuomet gruzdintus manijokus perdėkite į serviravimo lėkštę ir dar kartą lengvai pabarstykite druska, kuri padės jiems ilgiau išlaikyti traškumą. Jeigu norite, galite pabarstyti ir aitriąja paprika, bet tai nebūtina. 
6. Gruzdintus manijokus tiekite kaip karštą užkandį - jie ypač tinka prie alaus. Jeigu norite, prie jų galite patiekti kokio nors padažo, pavyzdžiui, piripiri (ypač jeigu ant manijokų nebarstėte aitriųjų paprikų). Turėkite galvoje, jog atvėsusių manijokų skonis gerokai suprastėja.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia (Bisau Gvinėja - kita buvusi portugalų kolonija Afrikoje, kurios virtuvė turi daug panašumų su Angolos virtuve), o braziliškų puslapių jau nė nebeatsimenu...