Rabarbarų ir plaktos grietinėlės desertas

Permainingi orai ir ilgėjančios dienos primena, kad į Lietuvą pamažu ateina pavasaris. Gal ir per daug nesiskubindamas, bet ateina. Šis įrašas irgi panašus - su pavasarine nuojauta. Ir bus jis ne apie ką kita, o apie rabarbarus.

Tikra tiesa, rabarbarų sezono - kaip ir tikro pavasario - Lietuvoje dar teks porą mėnesių palūkėti. Tačiau šiandien norėčiau priminti, jog jau prasidėjo atvežtinių rožinių rabarbarų metas. Taip taip, užtamsintuose šiltnamiuose (arba rūsiuose) auginamų rabarbarų (angl. forced rhubarb, plačiau apie jų auginimą esu rašiusi čia) sezonas apytikriai tęsiasi nuo sausio iki balandžio pabaigos, arba kaip sako anglai - nuo šv. Kalėdų iki šv. Velykų. Rožiniai rabarbarai ant europiečių stalų karaliauja 2-3 mėnesius iki tol, kol gryname ore ir šviesoje užauga mums įprasti rabarbarai. Todėl jeigu svajojate pasigaminti ne rusvai žalsvos, o rožinės spalvos pyragus ir desertus, prisiminkite, jog dabar pats metas pasidairyti tam tinkančių rabarbarų. Žinoma, minusas, jog jie atvežtiniai. Deja, man kol kas neteko girdėti, jog Lietuvoje nors vienas ūkininkas augintų ankstyvuosius rabarbarus užtamsintose patalpose. Ir nors yra veislių, kurios išlaiko rausvą spalvą net augdamos lauke, darže augę rabarbarai vis tiek nebus tokie švelnūs ir skaisčiai rausvi, kaip sudaiginti tamsoje. Štai kodėl Lietuvoje situacija yra tokia: jeigu norime rausvų rabarbarų, juos reikia pirkti dabar ir atgabentus iš svetur, o jeigu norime vietinių, reikia palaukti porą mėnesių ir tenkintis rausvai žalsvais. Žinoma, yra dar ir trečias kelias - užsiauginti rožinių rabarbarų patiems, bet iki to laiko, kol imsite derlių, teks bent porą metų padirbėti :)

Būdas tamsiose patalpose auginti rožinius rabarbarus buvo sugalvotas XIX a. Didžiojoje Britanijoje; čia jie ir dabar yra labai populiari ankstyvo pavasario daržovė. Foto iš čia.

Britai rabarbarus naudoja gamindami įvairiausius patiekalus, tačiau iki šiol vienas populiariausių būdų pasimėgauti ankstyvo pavasario gardumynu - pasigaminti seną gerą rhubarb fool. Iš esmė tai ne kas kita, kaip su cukrumi patroškinti rožiniai rabarbarai, sumaišyti su plakta grietinėle. Kažkada rabarbarų desertas gamintas sudėtingiau, panašiai kaip ir senamadiškas žalių agrastų desertas (angl. gooseberry fool) - vietoje plaktos grietinėlės buvo naudojamas plikytas kremas. Šiandieniniams vaisių fool užtenka tik plaktos grietinės, todėl ir šiuolaikinis agrastų desertas, ir šiuolaikinis rabarbarų desertas iš esmės gaminami taip pat (kai kurių restoranų šefų siūlymai grietinėlę maišyti su jogurtu, plaktais kiaušinių baltymais ir pan. plačiau neprigijo). Tiesa, agrastų desertas dažnai aromatizuojamas šeivamedžių žiedais, o rabarbarų... kartais rabarbarus mėginama derinti su imbieru, apelsinu arba vanile, bet dauguma tvirtina, jog prie rabarbarų nereikia nieko. Išskyrus, žinoma, trapius sviestinius sausainius ar kitokius kepinėlius, kurie suteikia rūgštokam desertui papildomo saldumo ir tekstūros.

Praėjusį savaitgalį puikių rožinių rabarbarų radau Prismoje, bet ko gero, jų šiuo metu galima įsigyti bet kuriame didesniame prekybos centre. O štai sviestinių sausainių nekepiau, nes namuose buvo gabalas puikaus grietininio vyšnių pyrago, kuriuo dosniai pasidalijo vyro sesuo (ačiū, Vilyte! :). Tačiau jeigu jūs norėtumėte išsikepti trapių naminių sausainėlių, jų receptą rasite čia.

Nuotrauka Kristinos 

Rhubarb fool - rabarbarų ir plaktos grietinėlės desertas

Ingredientai: (4 porcijoms)

~ 400-500 g rožinių rabarbarų stiebų

~100 g cukraus (arba pagal skonį; galima naudoti baltą arba šviesiai rudą cukrų)

300 ml plakamosios grietinėlės*

Trapių sviestinių sausainių, pyrago ar pan. (patiekiant)

1. Rabarbarus nuplaukite, jeigu reikia, nupjaukite žalius lapelius. Supjaustykite maždaug 2 cm ilgio gabaliukais. Rožinių rabarbarų lupti nereikia: jų odelė labai plona, ji ne tik suvirs, bet ir nudažys tyrę rožine spalva. 
2. Rabarbarus sudėkite į prikaistuvį (aliuminis netiks), užberkite cukraus ir pakaitinkite. Netrukus iš rabarbarų ims skirtis sultys - taip ir turi būti. Retkarčiais pamaišydami, virkite rabarbarus ant nedidelės ugnies atidengtame puode apie 15 min., arba kol bus visiškai minkšti. Paragaukite, ar netrūksta cukraus. 
3. Išvirusi rabarbarų tyrė turėtų būti apyskystė ir nevientisa - suverskite ją į sietą, pakabintą virš dubens. Leiskite nuvarvėti sirupo pertekliui, bet rabarbarų per daug nenusausinkite. Sudėkite juos į indą, kuriame vėsinsite. Rabarbarų sirupą atvėsinkite atskirai - juo bus galima papuošti desertą. Jeigu sirupo daug ir jis labai skystas, prieš atvėsindami galite jį šiek tiek pavirti ir nugarinti, kad sutirštėtų. 
4. Kai rabarbarai atvės, išplakite grietinėlę. Troškintus rabarbarus ir plaktą grietinėlę galima lengvai sumaišyti viename dubenyje arba sluoksniuoti į serviravimo indus (paprastai naudojamos taurės ar kiti permatomi indai). Desertus papuoškite rabarbarų sirupu. 
5. Prieš patiekdami, desertą laikykite mažiausia 1 val. šaltoje vietoje (geriausia dėti į šaldytuvą visai nakčiai). 
6. Patiekite su trapiais sviestiniais sausainiais arba kitokiais mėgstamais kepiniais.

* Čia turėtų būti naudojama vadinamoji double cream, t.y. 48% plakamoji grietinėlė, su kuria dažniausia gaminami Europos ir Amerikos desertai. Jeigu rasite, naudokite ją. Deja, Lietuvoje tokios mačiusi nesu - nors labai tikiuosi, jog mūsų pienininkai kada nors sugebės atsiplėšti nuo tų magiškų 36%, kurie tik iš bėdos tinka daugumai desertų gaminti.

Nuotrauka Kristinos 

Svarbesni recepto šaltiniai:

Laura Mason, National Trust Farmhouse Cookbook, London: Pavilion Books, 2009, p. 192-193; bei šis puslapis.