Šaltanosiai - virtinukai su mėlynėmis

Kol nepažinojau savo vyro, anuomet dar tik būsimojo, žodis šaltanosiai man reiškė tik sušalusius, per plonai apsirengusius ir netinkamai apsiavusius vaikus, kurie iškurnėjo pasivažinėti rogutėmis ar pasisvaidyti sniego gniūžtėmis. Todėl kai mano žmogus apie šaltanosius prakalbo vasaros viduryje, ne iš karto supratau, ką jis turi galvoje. Mat mūsų namuose šaltanosių, t.y. virtinių su mėlynėmis nei mama, nei močiutės, nei tetos negamindavo. Šį patiekalą pirmą kartą paragavau vyro šeimoje, ir, žinoma, likau sužavėta. Nes kam gi nepatiktų virtinukai su uogomis ? :)

Nuotrauka Kristinos

Dabar virtinukus su mėlynėmis mes verdame kiekvieną vasarą. Tai - mano vyro firminis patiekalas. Atėjus mėlynių sezonui, jis pats miške renka uogas, kočioja tešlą ir raito virtinių kraštelius, man dažniausia palikdamas tik pagalbinius darbus, pavyzdžiui, užkaisti puodą su vandeniu ar pagaminti padažą. Užtai į "vyriškus darbus" visuomet įtraukiamas mūsų sūnus. Juk jis turi išmokti gaminti valgį, kurį jo prosenelė Adelė gamindavo močiutei Linai, močiutė Lina - tėčiui, o tėtis - jam.

Nuotrauka Kristina

Nežinau, ar šaltanosius galima sieti su regionine virtuve ir kokiu vienu Lietuvos kraštu. Kadangi vyro mama kilusi iš Kupiškio, man asmeniškai virtiniai su mėlynėmis, panašiai kaip ir virtiniai su aguonomis ir bulvėmis, asocijuojasi su Aukštaitijos virtuve. Nors, spėju, tokie pat ar panašūs virtiniai nuo seno galėjo būti verdami ir kitur, pavyzdžiui, uogomis turtingoje Dzūkijoje. Ir dar viena detalė: mėgindama aiškintis šaltanosių pavadinimo kilmę, aptikau, kad šiuo žodžiu, bent jau seniau, lietuviai vadindavo virtinius ne tik su mėlynių, bet ir su kitokiais (grybų, varškės ir kt.) įdarais. Šiais laikais, atrodo, šaltanosiais vadinami tiktai virtiniai su mėlynėmis, kurie dėl tamsaus įdaro, prasišviečiančio pro ploną tešlą, išties atrodo pamėlę nuo šalčio.

Nuotrauka Kristinos

Manau, jog tokie receptai kaip kad šiandieninis daugumai mano skaitytojų nėra jokia naujiena. Tačiau tikiuosi, kad šis įrašas pasitarnaus kaip priminimas apie senus gerus dalykus. Žinau, jog dauguma žmonių įvairiausius naminius virtinukus labai mėgsta, bet... būkime atviri - patingi juos gaminti, todėl pasitenkina pirktiniais. Tačiau aš iš savo patirties galiu pasakyt, jog virtinukai - ne toks jau sudėtingas patiekalas. Vyras su šiokia tokia mano ir sūnaus pagalba per pusvalandį jų prilipino visą kalną. Pagalvokite patys: juk anksčiau darbuose paskendusios kaimo moterys virtinių privirdavo didžiulėms šeimynoms, tai kodėl gi mes, besinaudojantys moderniomis virtuvėmis ir (dažniausia) turintys pamaitinti vos 2-3 alkanus namiškius, turėtume atsisakyti savo kulinarinio paveldo? Šaltanosiai neabejotinai verti tos valandėlės, kurią praleisite juos gamindami.

Recepte nurodyti produktų kiekiai tik apytikriai. Priklausomai nuo to, kokio storumo tešlos lakštą iškočiosite, kiek uogų įdėsite į virtinio vidų ir pan. virtinų gali išeiti daugiau arba mažiau.

Nuotrauka Kristinos

Šaltanosiai - virtinukai su mėlynėmis

Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)

Tešlai:

2½ - 3 stiklinės kvietinių miltų (1 stiklinė - 250 ml)*

1 kiaušinis

Vandens

Žiupsnelis druskos

Įdarui:

~ 700 ml šviežių mėlynių

2-3 v.š. cukraus

Nebūtinai: žiupsnelis cinamono**

Padažui:

100 g sviesto

4-6 v.š. grietinės

1-2 v.š. cukraus

Žiupsnelis druskos

1. Miltus (iš pradžių imkite 2-2½ stiklinės) supilkite į didelį dubenį. Įmuškite kiaušinį. Maždaug 1 stiklinėje drungno vandens ištirpinkite žiupsnelį druskos. Po truputį pildami vandenį, užminkykite tešlą (viso vandens greičiausia neprireiks). Tešla turėtų būti nelimpanti prie rankų, nelabai kieta, bet ir nelabai minkšta. Jeigu ji drėgnesnė, negu norėtųsi, panaudokite papildomus miltus ir įminkykite jų tiek, kiek reikia. Užminkytą tešlą susukite į maistinę plėvelę ir bent pusvalandį pabrinkinkite, kad taptų elastingesnė. 
2. Mėlynes nuplaukite ir palikite kiaurasamtyje, kad labai gerai nuvarvėtų vanduo. Išbrinkus tešlai, mėlynes suberkite į dubenį, pagardinkite cukrumi ir, jeigu norite, cinamonu. Gerai išmaišykite ir tuojau pat, kol neištirpo cukrus, naudokite. 
3. Išbrinkusią tešlą padalinkite į 2-3 dalis. Kiekvieną dalį plonai iškočiokite; jeigu reikia, stalą pabarstykite miltais. Apversta stikline, kokiu nors indeliu ar pan. išspauskite maždaug 9-10 cm skersmens apskritimus. Ant kiekvieno apskritimo dėkite po šaukštelį mėlynių įdaro, suformuokite virtinį, užlankstykite virvele. Taip iškočiokite visą tešlą ir pagaminkite visus virtinius. Pagamintus virtinius laikykite ant gausiai miltais pabarstyto stalo, lentelės ar lėkštės.
4. Virtinius dėkite į verdantį, lengvai pasūdytą vandenį (jeigu reikia, porcijomis). Nuo užvirimo momento virkite apie 3-4 min., tuomet kiaurasamčiu išgriebkite į dubenį. 
5. Kol užvirs vanduo, pagaminkite padažą: ant mažos ugnies ištirpinkite sviestą, sudėkite grietinę, cukrų ir mažytį žiupsnelį druskos. Padažą gerai išmaišykite ar išplakite šluotele. Jeigu jis labai tirštas, galite įpilti 2-4 v.š. grietinėlės. 
6. Išgriebtus virtinius apšlakstykite padažu ir tiekite tuojau pat. Skaičiau, jog šiuos virtinius galima valgyti ir atšalusius, bet minkščiausi ir skaniausi jie vis dėlto karšti arba šilti.

* Virtiniams visuomet naudojami tamsesni, "prastesni" miltai, iš kurių išeina geriau limpanti, elastingesnė tešla. Pažįstu moterų, kurios sako, kad "jokio skirtumo" iš kokių miltų ką gamina, bet tai netiesa. Užminkę virtinių tešlą iš pyragams skirtų miltų (405D), skųsitės, kad ji prastai kočiojasi, plyšta, o verdami virtiniai išsileidžia.

** Vyro šeima cinamono į šaltanosių įdarą nededa, bet dauguma mano vartytų lietuviškų patiekalų knygų rekomenduoja juos pagardinti šio prieskonio žiupsneliu.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: mano vyro šeima.