Iš adatos priskaldytas vežimas, iš musės padarytas dramblys - taip norėtųsi apibūdinti garsiausią pastarųjų dienų istoriją. Žurnalistai moteriškę ištaršė, pradedant kailiniais, baigiant apatiniais, iškedeno jos pačios bei jos artimųjų gyvenimus ir išreiškė gana aiškų apgailestavimą, kad jiems nesuteikta teisė stovėti su žvake parlamentarės lovos kojūgalyje. Nežinau, kaip jums, bet man ši istorija šleikšti. Ir visai ne dėl pagrindinių jos herojų. Man tie du žmonės neatrodo nei geresni, nei blogesni negu buvo prieš mėnesį ar du. Jeigu aš ir turiu rezervuotą požiūrį į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tai dėl visai kitų priežasčių, pirmiausia - dėl programinių dalykų. Vienok ši istorija neskani todėl, kad esu visiškai nusivylusi mūsų žurnalistų darbu, kurį galėčiau pavadinti kudakavimu apie trečiaeilius dalykus, vengiant kelti ir spręsti iš tikrųjų svarbias problemas. Ką aš turiu galvoje?
Pirmiausia, mėginimai aptarti dviejų žmonių meilės reikalus, ir dar valstybiniu lygmeniu, atrodo absurdiškai. Kodėl kam nors turėtų rūpėti, kaip jie gyvena ir su kuo miega? Čia teisę pasisakyti turi nebent Ramūno Karbauskio žmona, bet net ji ką nors viešai komentuoti nemato reikalo. Todėl aš irgi visai nenoriu žinoti, ką atrado žurnalistai, pasiknaisioję po svetimus baltinius. Dėl manęs tie žmonės gali rengti nors ir svingerių vakarėlius, jeigu jiems ir jų šeimos nariams toks gyvenimo modelis tinka ir patinka.
Automobilio istorija irgi pateikiama nei šiaip, nei taip. Pirma, ponia Greta nėra tokio svorio ir rango politikė, kurią verslas mėgintų bet kokia kaina papirkti. Antra, kai partijos nariai, draugai, bendražygiai ir sąjungininkai eina į rinkimus po viena vėliava, ir be žurnalistų įsikišimo aišku, kad jie bus vienaip ar kitaip susiję įvairiais ryšiais. Atrodo, šiuo atveju ryšiai asmeniški ir neturintys jokio tikslo sąmoningai kenkti Lietuvos politiniam gyvenimui. Jeigu iš teisinės pusės sutartys nekorektiškos, jeigu yra nesumokėtų mokesčių, tuo turėtų pasirūpinti atitinkamos institucijos ir klaidas ištaisyti. Bet 50 straipsnių apie šį faktą ir mėginimas jį prilyginti neregėto masto piktadarystei manęs nė kiek neįtikina, tik sukelia susierzinimą - kiek galima? O kuomet liberalų lyderis (ir į jį panašūs) ima postringauti apie sąžiningumą, etiką ir suktus planus, negaliu patikėti savo ausimis: pala pala, argi čia ne tas pats, kuris dievagojasi tikįs, kad skaidrus kaip ašara partietis pasiskolino pinigus iš verslo ryklių?! Tas pats, kuris aiškino, jog žmogus nekaltas, kol to neįrodė teismas?! Graudu mėginti užsidirbti populiarumo balų, spardant parklupdytą moterį, juo labiau, kad išsamiai išanalizavus Seimo senbuvių gyvenimą ir kruopščiai ištyrinėjus jų praturtėjimo kelius, ko gero aptiktume kur kas labiau intriguojančių detalių už rastąsias ponios Gretos biografijoje. Tik mūsų žurnalistai kažkodėl elitiniais Seimo milijonieriais nesidomi. O gaila. Išgirsti jų prabangaus gyvenimo paslaptis būtų išties pravartu.
Pirmiausia, mėginimai aptarti dviejų žmonių meilės reikalus, ir dar valstybiniu lygmeniu, atrodo absurdiškai. Kodėl kam nors turėtų rūpėti, kaip jie gyvena ir su kuo miega? Čia teisę pasisakyti turi nebent Ramūno Karbauskio žmona, bet net ji ką nors viešai komentuoti nemato reikalo. Todėl aš irgi visai nenoriu žinoti, ką atrado žurnalistai, pasiknaisioję po svetimus baltinius. Dėl manęs tie žmonės gali rengti nors ir svingerių vakarėlius, jeigu jiems ir jų šeimos nariams toks gyvenimo modelis tinka ir patinka.
Automobilio istorija irgi pateikiama nei šiaip, nei taip. Pirma, ponia Greta nėra tokio svorio ir rango politikė, kurią verslas mėgintų bet kokia kaina papirkti. Antra, kai partijos nariai, draugai, bendražygiai ir sąjungininkai eina į rinkimus po viena vėliava, ir be žurnalistų įsikišimo aišku, kad jie bus vienaip ar kitaip susiję įvairiais ryšiais. Atrodo, šiuo atveju ryšiai asmeniški ir neturintys jokio tikslo sąmoningai kenkti Lietuvos politiniam gyvenimui. Jeigu iš teisinės pusės sutartys nekorektiškos, jeigu yra nesumokėtų mokesčių, tuo turėtų pasirūpinti atitinkamos institucijos ir klaidas ištaisyti. Bet 50 straipsnių apie šį faktą ir mėginimas jį prilyginti neregėto masto piktadarystei manęs nė kiek neįtikina, tik sukelia susierzinimą - kiek galima? O kuomet liberalų lyderis (ir į jį panašūs) ima postringauti apie sąžiningumą, etiką ir suktus planus, negaliu patikėti savo ausimis: pala pala, argi čia ne tas pats, kuris dievagojasi tikįs, kad skaidrus kaip ašara partietis pasiskolino pinigus iš verslo ryklių?! Tas pats, kuris aiškino, jog žmogus nekaltas, kol to neįrodė teismas?! Graudu mėginti užsidirbti populiarumo balų, spardant parklupdytą moterį, juo labiau, kad išsamiai išanalizavus Seimo senbuvių gyvenimą ir kruopščiai ištyrinėjus jų praturtėjimo kelius, ko gero aptiktume kur kas labiau intriguojančių detalių už rastąsias ponios Gretos biografijoje. Tik mūsų žurnalistai kažkodėl elitiniais Seimo milijonieriais nesidomi. O gaila. Išgirsti jų prabangaus gyvenimo paslaptis būtų išties pravartu.
Tuo tarpu ponios Gretos istorijoje man būtų kur kas įdomiau sužinoti jos kompetenciją atstovauti Lietuvą tarptautiniuose renginiuose. Tai vis dėlto moka ji anglų kalbą, ar nemoka? Nutuokia ką nors apie aplinkosaugą, ar nenutuokia? Panašu, kad mes to niekada nesužinosime, nes žiniasklaida pasistengė ją iš Seimo išgrūsti anksčiau, negu susiprotėjo išspausdinti bent vieną interviu, kuriame aptartų, pavyzdžiui, klimato kaitos reikalus ar pasaulio vandenynų būklę. Tokio interviu, prisipažinsiu, aš tikrai laukiau - pačios politikės pasisakymai būtų parodę tikrąjį jos išmanymo laipsnį. Bet kur tau. Šioje (vienintelėje iš tikrųjų svarbioje) temoje žurnalistai į esmę gilintis nė nemanė - puolė šūkauti apie vidurinį išsilavinimą ir mezgėjos specialybę. O aš visai nemanau, kad vidurinis išsilavinimas - tai kažkokia stigma. Antai 12 klasių baigusi Rita Miliūtė ilgus metus vedė solidžias TV laidas ir net buvo LRT televizijos direktorė. Ir ką, prastai vadovavo? Tiesa, dėl šventos ramybės gavo universiteto diplomą 2005 m., kai savo direktoriavimą jau buvo sėkmingai baigusi, bet kažin ar tas diplomas jai pridėjo daugiau profesionalumo. O štai Birutė Vėsaitė turi ne vieną diplomą, bet kam nuo to geriau?.. Akivaizdu, kad diplomai ir kompetencija ne visuomet susiję. Todėl pasakymas, kad kažkas turi tik vidurinį išsilavinimą iš esmės niekinis, ir žurnalistų darbas buvo atskleisti tikrąsias ponios Gretos žinias, užuot a priori darius išvadas, nepagrįstas jokiais faktais. Mezgėjos specialybė ar kritika dėl menkos patirties politikoje man irgi nedaro įspūdžio. Jeigu žmogus atkakliai siekia savo tikslo, jis jį pasiekia, ir kartais tampa geresniu tos srities žinovu negu ilgamečiai vidutinių gabumų darbuotojai. Tarkime, Žemaitė visą gyvenimą augino vaikus ir ūkininkavo, o į senatvę ėmėsi rašyti - ir tapo literatūros klasike, palikusi už nugaros šimtus grafomanų. Todėl svarbiausias žurnalistų darbas buvo ne į kailinių salonus ar garažus landžioti, o diskutuoti apie politikų kompetencijas, kelti klausimus, ką daryti, kad atitinkamas pozicijas valstybės valdymo aparate užimtų tinkamiausi žmonės, kaip pasiekti, kad tarptautiniuose renginiuose Lietuva būtų deramai atstovaujama. Tai iš tikrųjų svarbu mums visiems, ir kaip tik tai, deja, sulaukė mažiausia dėmesio spaudos puslapiuose.
Gal ponia Greta ir nebuvo geriausia kandidatė į užimamas pareigas (būtent - gal, nes dėl žurnalistų aplaidumo taip ir neteko išgirsti jos pasisakymų rimtais darbiniais klausimais), tačiau su ja susidorota, mano akimis žiūrint, kiauliškai ir žiauriai. Netikslios biografijos detalės, netinkamai sudaryta automobilio nuomos sutartis, vidurinis išsilavinimas - ne tie prasižengimai, už kuriuos žmogus nusipelnytų būti sumaišytas su purvais. Mažas burbulas buvo išpūstas iki "sensacijos" ir "skandalo", o tada, stūgaujant linčiuotojų miniai, sprogo su didžiausiais trenksmais. Kadangi man teko studijuoti retoriką, ir kadangi aš žinau, kas yra dekonstrukcijos metodas šiuolaikiniuose diskursuose, puikiai suprantu, kokiomis priemonėmis tai buvo padaryta. Ir kaip tik dėl to kyla šleikštulys. Man niekuomet neteko susitikti ponios Gretos, aš netgi nesimpatizuoju "valstiečiams", bet žmogiškai man jų gaila, kaip ir gaila daugybės klaidinamų Lietuvos piliečių, nekritiškai žiūrinčių į žiniasklaidos užvirtą košę. Šioje situacijoje mes niekuo nesiskiriame nuo fariziejų, pasiryžusių akmenimis užmėtyti prasikaltėlę, nors bausmė neadekvati, o ir ne vienas iš mūsų turbūt turi didesnių nuodėmių negu ji. Jeigu atvirai, kiekvieną galima šitaip, užtenka tik "užsakyti" - juk patarlė byloja: jeigu nori šunį primušti, visada lazdą rasi. Jeigu būtų neįmanoma prie nieko prikibti, tą žmogų reikėtų paskelbti šventuoju. Tik kažkodėl negirdėjau, kad būtų sudarytas ir į Vatikaną išsiųstas labai ilgas lietuvių, laukiančių kanonizacijos, sąrašas.
Gal ponia Greta ir nebuvo geriausia kandidatė į užimamas pareigas (būtent - gal, nes dėl žurnalistų aplaidumo taip ir neteko išgirsti jos pasisakymų rimtais darbiniais klausimais), tačiau su ja susidorota, mano akimis žiūrint, kiauliškai ir žiauriai. Netikslios biografijos detalės, netinkamai sudaryta automobilio nuomos sutartis, vidurinis išsilavinimas - ne tie prasižengimai, už kuriuos žmogus nusipelnytų būti sumaišytas su purvais. Mažas burbulas buvo išpūstas iki "sensacijos" ir "skandalo", o tada, stūgaujant linčiuotojų miniai, sprogo su didžiausiais trenksmais. Kadangi man teko studijuoti retoriką, ir kadangi aš žinau, kas yra dekonstrukcijos metodas šiuolaikiniuose diskursuose, puikiai suprantu, kokiomis priemonėmis tai buvo padaryta. Ir kaip tik dėl to kyla šleikštulys. Man niekuomet neteko susitikti ponios Gretos, aš netgi nesimpatizuoju "valstiečiams", bet žmogiškai man jų gaila, kaip ir gaila daugybės klaidinamų Lietuvos piliečių, nekritiškai žiūrinčių į žiniasklaidos užvirtą košę. Šioje situacijoje mes niekuo nesiskiriame nuo fariziejų, pasiryžusių akmenimis užmėtyti prasikaltėlę, nors bausmė neadekvati, o ir ne vienas iš mūsų turbūt turi didesnių nuodėmių negu ji. Jeigu atvirai, kiekvieną galima šitaip, užtenka tik "užsakyti" - juk patarlė byloja: jeigu nori šunį primušti, visada lazdą rasi. Jeigu būtų neįmanoma prie nieko prikibti, tą žmogų reikėtų paskelbti šventuoju. Tik kažkodėl negirdėjau, kad būtų sudarytas ir į Vatikaną išsiųstas labai ilgas lietuvių, laukiančių kanonizacijos, sąrašas.
Nuotrauka Kristinos
Kaip visa šita tirada susijusi su šiandieniniu receptu? Niekaip nesusijusi. Tiesiog man rūpi, kaip mes gyvensime, rūpi, kokį pasaulį paliksime po savęs, kokius vaikus užauginsime, kokias vertybes jiems įdiegsime. Apmaudu, kad mumis galima taip lengvai manipuliuoti, ir norisi riktelėti: atsipeikėkite, kas jums darosi, žmonės?! Pagirios po tokių "puotų" būna bjaurios, ir aš nė kiek netrokštu dalyvauti šiame sudegusio teatro spektaklyje.
Jeigu šiandieninis receptas ir turi kokį ryšį su aukščiau esančiu tekstu, tai nebent tokį, kad jis tiesiogiai susijęs su moterimi, tiksliau - Moterimi. Mat vieną vakarą, vartydama 1935 m. žurnalą Moteris, aptikau straipsnelį, pavadintą Krienai. Jame buvo išdėstyti patarimai, kaip užsiauginti storų ir sultingų krienų šaknų, o pabaigoje pateikti keli receptai, kaip tuos krienus panaudoti. Labiausia už akių užkliuvo kiaušinių marškinėliuose receptas: jame krienų padažą buvo siūloma keisti cinamono padažu. Ne česnakų, ne garstyčių, ne pipirų, o būtent cinamono. Visai neseniai, rašydama apie silkę su cinamonu, esu išpažinusi savo meilę šiam prieskoniui, todėl receptas tiesiog prikaustė mano dėmesį. Kiaušiniai su cinamonu? Negalėjau įsivaizduoti keistesnio derinio lietuvių virtuvėje, ir kaip tik todėl tą pačią dieną patiekalą pagaminau :)
Na, ir ką aš galiu apie jį pasakyti? Labai geras patiekalas. Cinamono padažas nuostabus ir, pasirodo, puikiai dera su kiaušiniais. Tiesa, iš pradžių į grietinę įdėjau tik cukraus ir cinamono, kaip buvo nurodyta recepte, ir padažui kažko trūko. Bet kai jį vos vos pasūdžiau, viskas stojo į savo vietas. Todėl aš manau, kad druska recepte nepaminėta tik todėl, kad ji anuomet buvo suvokiama kaip savaime suprantamas ingredientas. O šiaip tokį padažą, mano galva, galima patiekti ne tik su kiaušiniais marškinėliuose, bet ir su kietai virtais kiaušiniais, daržovėmis (tarkime, troškintomis morkomis), virta vištiena ir t.t. Bet, kaip sakoma, geriau vieną kartą patiems išmėginti, negu šimtą kartų išgirsti. Taigi, nieko daug nelaukę, imkimės šito projekto :)
Iš pradžių originalus receptas:
Kiaušiniai su krienų padažu
Užvirinti pasūdyto vandens, įpilti uksuso ar įdėti rūgščios druskos, kad būtų rūgštoka. Mušti kiaušinius ir atsargiai leisti į verdantį vandenį, kad nepasileistų. Kai išvirs, išgriebti, sudėti į pusdubenį, užpilti karštu krienų ar cinamono padažu ir paduoti. Kiaušinius ilgai virinti nereikia: užtenka jei baltymas susitraukia — suverda.
Cinamonų padažas
Paimti stiklinę rūgščios grietinės, įdėti pora šaukštelių malto cinamono, truputį cukraus; užvirinus užpilti paruoštus kiaušinius.
Nuotrauka Kristinos
Na, o čia mano versija:
Kiaušiniai cinamono padaže
Ingredientai: (4 porcijoms)
4-8 labai švieži kiaušiniai, geriausia ekologiški
1½ l vandens
2 v.š. acto
½ a.š. druskos
Padažui:
4-8 v.š. riebios grietinės (aš naudojau 40% "Dvaro")*
Žiupsnelis cukraus
Žiupsnelis druskos
1-2 a.š. cinamono
Mėgstamos duonos skrebučių (patiekiant)
- Užkaiskite platų prikaistuvį su 1,5 l pasūdyto ir parūgštinto vandens. Vandeniui užkaitus maždaug iki 90-95ºC, jį šaukštu pasukite taip, kad susidarytų sūkurys. Kiaušinius po vieną muškite į mažą lėkštelę ir leiskite į vandens sūkurį (jeigu naudosite daugiau kaip 4 kiaušinius, juos geriau virti per 2 kartus). Dalis baltymų atsiskirs ir iškils į paviršių - juos nugriebkite kiaurasamčiu ir nurašykite į nuostolius. Suleidę kiaušinius, vandeniui užvirti neleiskite - jis ir toliau turėtų būti apie 90ºC. Kiaušinius karštame vandenyje laikykite 3-4 minutes, tol, kol nuo karščio susitrauks baltymas, bet trynys bus dar skystas. Tuomet kiaušinius išgriebkite ir trumpam sudėkite į lėkštę, kad nuvarvėtų vandens likučiai.
- Kol verda kiaušiniai, paruoškite padažą. Į mažą prikaistuvį (arba metalinį dubenėlį, kaip darau aš) sudėkite grietinę; imkite maždaug 1 didelį šaukštą vienam kiaušiniui. Ją kaitinkite ant mažos ugnies, kol išsilydys. Lengvai pasūdykite, pasaldinkite ir pagardinkite cinamonu - dėdami prieskonius, pasikliaukite savo skoniu. Vos tik grietinė ims virti, padažą nukaiskite.
- Į nedidelius dubenėlius ar lėkštelės (idealiu atveju - pašildytas) pilkite truputį padažo, dėkite po 1-2 kiaušinius ir ant jų užpilkite dar šiek tiek padažo. Jeigu norite, papuoškite cinamonu. Patiekite tuojau pat.
- Prie šių kiaušinių labai tiks mėgstama paskrudinta duona.
Nuotrauka Kristinos
Recepto šaltinis: Moteris, 1935, Nr. 4, p. 60.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.