2018 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Slyvienė su aguonomis



Jeigu vieną rytą sugalvosite papusryčiauti lauke, klausydamiesi, kaip medžių viršūnėse ir pievos smilgose tykiai šiurena vėjas, būtinai pasirūpinkite maisto gaubtu nuo vabzdžių. Ypač panorę pasilepinti skrebučiais su uogiene. Mat, vos spėsite atsisėsti, nekviesta neprašyta širšė - o gal net kelios - jau suks ratus apie stalą ir įkyriai kėsinsis į jūsų gerą. Štai kodėl retai kada fotografuoju saldumynus lauke - tiesiog neturiu asmeninio širšių baidytojo! :)

Nuotrauka Kristinos

Be šįkart padariau išimtį, nes jau seniai norėjau pasidalinti su jumis puikios slyvienės idėja. Tiesą sakant, tai būtų slyvienė kaip slyvienė, jeigu ne žiupsnis aguonų, kurios suteikia jai neįprastą išvaizdą ir žavų traškumą. Žinoma, jeigu nesate aguonų mėgėjai ir galvojate tik apie tai, kaip juodos landžios sėklytės gadina jūsų tobulą šypseną, tada jau nieko nepadarysi - šis receptas ne jums. Bet jeigu laukiate nesulaukiate Kalėdų su visais aguoniniais atributais, tada visai kitas reikalas. Tokiu atveju galime drauge pasidžiaugti, jog yra ir vasarinių receptų su aguonomis, kaip antai virtinukai su bulvių ir aguonų įdaru. Arba ši slyvienė, kurią virti dabar pats laikas.

Nuotrauka Kristinos

Slyvienės su aguonomis receptą kažkada užmačiau viename itališkame puslapyje, ir jis mane iškart pakerėjo. Nežinau, kiek populiarus ar nepopuliarus toks slyvienės virimo būdas Italijoje - man panašiau, jog tai autorinis receptas. Kaip ten bebūtų, aguonų mėgėjams jį išmėginti vienareikšmiškai verta, ypač jeigu turite nuosavų slyvų, kurios taip ir prašosi būti sunaudojamos.

Recepto autorė slyvienę virė iš renklodų - senamadiškų stambių slyvų, pavadintų Prancūzijos karalienės Klaudijos (pranc. reine Claude, 1499-1524) garbei. Laimei, daugumos lietuvių soduose jų aptikti irgi nesunku, mat tai tikra slyvų klasika. Tačiau nenusiminkite, jeigu jūsiškės minėtai veislei nepriklauso. Slyvienei su aguonomis kuo puikiausia tiks ir ne tokios kilmingos renklodų giminaitės. Tiesa, čia reikia turėti galvoje du dalykus. Pirma, jeigu slyvų minkštimas bus šviesus, o slyvienė geltona, aguonų sėklytės joje atrodys įspūdingiau negu subertos į tamsios spalvos tyrę. Nors tai tik vizualinis efektas, tačiau jeigu galite rinktis - kodėl gi nepasirinkus akiai maloniausio varianto? Antra, receptas rekomenduoja prieš virimą nulupti slyvų odeles. Žinoma, jeigu turėsite 10 stambių slyvų, darbas eisis sparčiau, negu turint 30 smulkesnių. Ir vis dėlto, apsišarvavę kantrybe, greičiau ar lėčiau nulupsite bet kokius vaisius, tad belieka tik pasiraitoti rankoves :)

Nuotrauka Kristinos


Marmellata di prugne e semi di papavero - slyvienė su aguonomis

Ingredientai (išeis apie 600 ml slyvienės)

1,8 kg slyvų
500 g cukraus (arba pagal skonį)
1½ a.š. aguonų sėklų (arba pagal skonį)
  1. Slyvas nuplaukite, leiskite nulašėti vandeniui. Nulupkite jų odelę. Kai kurių slyvų, ypač gerai nunokusių, odelė puikiai lupasi. Bet jeigu tai - ne jūsų atvejis, slyvas galite iš pradžių nuplikyti verdančiu vandeniu, o po poros minučių perlieti šaltu - dabar jų odelė turėtų luptis panašiai, kaip nuplikintų pomidorų. Iš nuluptų slyvų išimkite kauliukus.
  2. Paruoštas slyvas užpilkite cukrumi. Cukraus kiekis labai priklausys nuo to, kokio saldumo yra jūsų slyvos. Saldžioms slyvoms pusės kilogramo cukraus greičiausia užteks, tačiau jeigu naudosite labai rūgščias (aš esu virusi šią slyvienę netgi su kaukazinėmis slyvaitėmis), cukraus kiekį greičiausia norėsite padidinti iki 700-800 g. Originalus receptas siūlo slyvas, užpiltas cukrumi, uždengti ir šaltoje vietoje laikyti per naktį. Jeigu norite, jog slyvienėje liktų vaisių gabaliukų, taip ir padarykite. Jeigu jums labiau patinka glotni, vientisa uogienė, slyvas virti galite iš karto, nelaukdami, kol cukrus ištirps, o slyvos išleis savo sultis.
  3. Slyvienę virkite ant nedidelės ugnies tol, kol ji bus norimo tirštumo (aliuminis puodas netiks!). Originaliame recepte rekomenduojama virti apie 2 val. tačiau jeigu jūs rinksitės, pavyzdžiui, labai platų puodą, gaminsite slyvienę iš pusės produktų normos ir pan., ji gali išvirti greičiau (arba lėčiau, jei slyvos pasitaikys vandeningos, arba jų bus daugiau, arba puodas aukštas ir siauras ir t.t.). Be to, skirtingiems žmonėms patinka skirtingo tirštumo uogienės. Taigi, orientuokitės pagal situaciją - kai matysite, jog slyvienė tirštumas ir konsistencija jums patinka, uogienė bus išvirta. Aš šį kartą savąją uoginę plačiame prikaistuvyje viriau apie 1 val., o kad neliktų slyvų gabaliukų, pertryniau elektriniu smulkintuvu ir užviriau dar kartą.
  4. Baigiant virti uogienei, į ją įmaišykite aguonas. Tikslus jų kiekis irgi priklauso tik nuo jūsų norų - aš beriu jų kiek daugiau negu rekomenduojama, apie 1 v.š. su kaupu. Slyvienę išmaišykite ir nukaiskite puodą.
  5. Jeigu norite, slyvienę galite tuojau pat supilstyti į švarius stiklainius ir užsukti - tada vėsioje vietoje ji išstovės per žiemą.
  6. Greitam naudojimui slyvienę galite palikti pravėsti puode, o tada sudėti ją į serviravimo indą ir/ar patogią tarą. Slyvienę ragauti geriausia kitą dieną, kai ji susistovės, o aguonos bus išbrinkusios.
Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia.

2 komentarai:

  1. Sveiki Kristina.Nemėgstu tokių reikalų savo virtuvėje gaminti, bet pamačius šį receptą-kapituliuoju.Noriu išbandyti tuojau pat.Eisiu ieškoti šviesių slyvų mūsų kaimo parduotuvėse.Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, tikiuosi, tinkamų slyvų nusipirkti pavyko :) Aš įvairių uogienių verdu po truputį, 1-2 stiklainiukus, kad nenusibostų nei gaminti, nei valgyti. O šita, mano nuomone, tikrai verta įdėto darbo ir laiko :)

      Panaikinti