Aukštaitiški virtiniai su bulvių ir aguonų įdaru

Kada ir kaip močiutės Ievos darže užsisėjo aguonos, mes su broliais neturėjome nė menkiausio supratimo. Mūsų vaikiška atmintis tiek nesiekė. Užtai žinojome, jog aguonų kasmet pridygsta tarp bulvių, burokėlių, morkų ir cukrinių runkelių. Daugumą močiutė išravėdavo, bet vieną kitą palikdavo. Pirmojoje vasaros pusėje daržas pražysdavo violetiniais, baltais ir raudonais žiedais, o rudeniop subręsdavo aguonų galvelės su tamsiai rudomis ir melsvai juosvomis sėklomis. Retkarčiais vieną kitą nugvelbdavome ir iškrėsdavome į delną arba tiesiai į burną. O paskui, kokią giedrą popietę, močiutė ir mama jas surinkdavo į paklodę, iškratydavo visus grūdelius, išvėtydavo juos prieš vėją ir supildavo į perkelinį maišelį - Kalėdoms.

Nuotrauka Kristinos

Šis kasmet pasikartojantis procesas buvo toks natūralus, kad niekam neateidavo į galvą, jog jis gali būti siejamas su kokiais nors nuodėmingais dalykais. O paskui - menu tą labai aiškiai - suaugusieji sušneko apie tai, kad daržuose nebus galima auginti jokių aguonų. Nė kiek. Žodis narkomanija mums skambėjo taip pat nepažįstamai ir nerealiai kaip ateiviai iš kosmoso, bet įstatymai buvo įstatymai. Močiutė ir mama, bijodamos baudų ir kitokių nemalonumų, aguonas be gailesčio raudavo, bet vėjo išnešiotos sėklos vėl ir vėl atkakliai dygdavo ten, kur augdavo metų metus. Vis dėlto per kelias vasaras aguonos buvo nugalėtos. Taip niekuomet neregėta ir negirdėta narkomanija iš mūsų atėmė šį vasaros pabaigos malonumą - skanauti savo darže užaugusias aguonas ir prisirinkti jų žiemos šventėms.

Prisipažinsiu atvirai: net neįsivaizduoju, ar dabar įstatymas, draudžiantis auginti vieną kitą aguoną savo darže, atšauktas, ar vis dar tebegalioja be jokių pakeitimų. Bet kai prieš porą metų mano lysvėje išdygo kelios priklydėlės aguonos, aš jas palikau - tiesiog tam, kad nužydėtų ir papuoštų daržą savo žiedais. Dabar aguonos - smulkutės, mažutės, gal laukinės, o gal tik sulaukėjusios - mano lysvėse išdygsta kasmet. Kelias visuomet palieku, kad džiugintų akį. Ir dar todėl, kad noriu parodyti savo vaikui, iš kur ir kaip maistas atkeliauja ant mūsų stalo. Prieš porą savaičių abu nukarpėme nurudusias aguonų galveles ir iškrėtėme kelis šaukštus jų sėklų. Kalėdoms tiek aiškiai per mažai, tad beliko sugalvoti, ką su jomis nuveikti čia ir dabar.

Nuotrauka Kristinos

Puikiausią mintį pakišo pusseserė Onutė, tą savaitgalį užsukusi į mūsų sodybą paviešėti ir prisirinkti geltonųjų slyvų. Ji papasakojo apie aukštaitiškus virtinukus su bulvių ir aguonų įdaru, kuriuos virdavo jos močiutė iš mamos pusės (beje, nūnai jau Anapilin išlydėta ponia Stanislava, meiliai vadinta Stasele, buvo kilusi nuo Kupiškio). Kaip vėliau išsiaiškinau, šiaurės rytų Lietuvoje tokie virtiniai populiarūs iki šiol, o štai mūsų kraštuose apie juos girdėti neteko. Mano mama, gamindama virtinukus su bulvėmis, įdarą gardina spirgučiais, svogūnais, pipirais, bet aguonomis - niekada. Kadangi aš mėgstu ir virtinukus, ir aguonas, tai pusseserės receptas skambėjo viliojančiai. Visa šeima man pritarė. Taigi, anądien nusprendžiau, kad nėra jokių priežasčių ilgiau delsti - ir virtiniai buvo sėkmingai pagaminti.

Nuotrauka Kristinos

Ir kokie gi jie, tie virtiniai su bulvėmis ir aguonomis? Puikūs. Švelniam bulvių įdarui aguonos suteikia malonią, netikėtą tekstūrą, o ir atrodo gražiai. Tradiciškai šie aukštaitiški virtiniai buvo gaminami taupumo sumetimais - t.y. tuomet, kai kitai dienai likdavo nesuvalgytos bulvių košės. Bet patikėkite, netgi labai verta iš vakaro pasigaminti bulvių košės specialiai dėl jų :)

Virtiniai - geras pretekstas išsitraukti senas močiutės lėkštes :) Nuotrauka Kristinos

Aukštaitiški virtiniai su bulvių ir aguonų įdaru

Ingredientai: (išeis 50-60 virtinių, maždaug 8 porcijos)

Tešlai:

2 puodeliai (1 puodelis - 250 ml) kvietinių miltų (ir dar šiek tiek, jeigu prireiktų kočiojimui)

Nebūtinai: 1 kiaušinis

~ 1 puodelis vandens (jeigu naudosite kiaušinį, reikės mažiau)

Žiupsnelis druskos

Įdarui:

~ 3 puodeliai šaltos bulvių košės*

3 v.š. aguonų

Druskos (pagal skonį)

Patiekiant:

Spirgučių, svogūnų ir grietinės padažo arba sviesto ir grietinės padažo

1. Suminkykite tešlą. Jeigu norite, kad ji būtų tvirtesnė, įmuškite kiaušinį, bet galima minkyti tik iš miltų ir vandens. Smulkią druską galite įmaišyti į miltus, bet jeigu naudojate rupią, geriau ištirpinti ją vandenyje prieš maišant tešlą. Vandenį į miltus pilkite po truputį - jo prireiks tiek, kad išminkyta tešla būtų vientisa ir elastinga - ne per daug kieta, bet ir nelimpanti prie rankų. Tešlą susukite į maistinę plėvelę arba pridenkite virtuviniu rankšluosčiu ir palikite bent 30 min., kad išbrinktų. 
2. Įdarui bulvių košę sumaišykite su aguonomis ir, jeigu reikia, papildomai pasūdykite.
3. Pagaminkite virtinius. Vienas būdas - iškočioti didelį ploną tešlos lakštą ir stikline išspausti vienodo dydžio apskritimus. Kitas (aš visuomet naudoju būtent jį, nes nelieka tešlos likučių) iš tešlos suformuoti volelius, juos supjaustyti vienodo dydžio gabaliukais, o tuomet kiekvieną gabaliuką iškočioti į atskirą apskritimą. Ant tešlos apskritimo dėkite šaukštelį įdaro, virtinį perlenkite, gerai užspauskite kraštus ir užlankstykite virvele. Taip pagaminkite visus virtinius.
4. Pagamintus virtinukus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį (jeigu reikia, porcijomis) ir virkite, kol jie iškils į paviršių, o vanduo vėl užvirs. Pavirkite dar apie 2 min., tuomet išgriebkite. 
5. Valgykite kaip pagrindinį patiekalą su spirgučių, svogūnų ir grietinės padažu (tradiciškiau) arba su sviestu ir grietine.

* Į košę turėtų būti dėta sviesto, pieno ir druskos. Jeigu košę virsite specialiai virtinukams, 3 puodeliai išeis maždaug iš 6-7 vidutinio dydžio bulvių. Į išvirtas bulves aš pilu apie 300 ml riebaus pieno, dedu apie 100 g sviesto ir žiupsnelį druskos. Atsiminkite, kad jeigu košė bus sausa ir prėska, tai ir virtinukų įdaras išeis sprangus. Jeigu košę verdate specialiai virtiniams, aguonas galite suberti iš karto, o po to košę atvėsinti.

Kiek atsimenu, kaime virtiniai visuomet būdavo valgomi šaukštu. Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: pusseserės Onutės šeimos receptas; ingredientų proporcijas susiradau ir nusižiūrėjau čia.