2019 m. birželio 19 d., trečiadienis

Braškių duona



Stiklinė pieno ir kelios riekės baltos duonos su uogiene - anot mano vyro, tai pati tikriausia ir labiausia vaikystę primenanti vakarienė, atėjus vasarai. O ar jūsų šeimoje būta/ tebeesama tokios tradicijos? Mano mama pieno, duonos (tiksliau, batono arba pynutės) ir uogienės dažniausia pasiūlydavo pavakariams. Visą dieną prabėgioję lauke, mes, vaikai, šluote šlavėme viską, kas padėta ant stalo, ir jautėmės devintame danguje. Apie produktų derinimą, glitimą, laktozę ir kitokius baubus anuomet niekas nė girdėti nebuvo girdėjęs - visi džiaugėsi tuo, ką turi, ir mėgavosi Dievo dovanomis. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, jog vasarines uogienes, skirtas greitam valgymui, mama virdavo šiek tiek kitaip negu žiemines, t.y. stengdavosi jų nepersaldinti ir cukraus į puodą berdavo šykštokai.

Dabar mūsų šeimos valgymo režimas labiau primena itališką, o ne tradicinį lietuvišką modelį: puodelis kavos/ arbatos ir koks sausainis iš ryto, lengvi pietūs darbe/ mokykloje, na, o vakare, namiškiams pagaliau susirinkus prie bendro stalo, - pagrindinis ir svarbiausias dienos valgis. Kadangi visi būna kaip reikiant išalkę, pieno stiklinė ir saldumynai tokiu metu nieko nevilioja; net jeigu diena pasitaiko itin karšta, ir šiltų patiekalų nesinori, gaminame kokias nors salotas su žuvimi, paukštiena, sūriu ir pan. Tuo tarpu į senamadišką sočių pietų ir lengvos vakarienės ritmą mūsų šeima įtaiko nebent laisvadieniais, ir tai ne visada. Štai jums ir paaiškinimas, kodėl kai kurie vaikystės ritualai, kadaise atrodę tokie natūralūs ir nepajudinami, dabar po truputį grimzta į nostalgiškų prisiminimų patalus.

Nuotrauka Kristinos

Vis dėlto praėjusį penktadienį nusprendžiau, jog reikėtų pradžiuginti namiškius kokiu saldžiu patiekalu, tinkančiu šeštadienio pusryčiams, o gal net vakarienei. Ilgai nedvejojusi, susiradau braškių duonos receptą - jis užkliuvo už mano akių visai neseniai, kai gaminau špinatų dažinį. Anksčiau aptartoje knygoje, reprezentuojančioje Oregono virtuvę, kepinys, pavadintas Strawberry Spice Loaf (liet. pažodžiui: prieskoninis braškių kepaliukas) puikuojasi ne pyragų/ desertų, o duonos skyriuje. Prie recepto pažymėta, jog braškių duona puikiai tiks priešpiečių sumuštiniams; beje, žodis sumuštiniai tekste rašomas be kabučių. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad mes šį kepinį valgėme kelias dienas, ir iš ryto, ir vakare, o paros laikas niekaip neįtakojo jo gerumo :)

Nuotrauka Kristinos

Mūsų akimis žiūrint, braškių duona - tai visai ne duona, o drėgnas, minkštas ir kvapnus keksas. Kaip atskirti saldžias duonas nuo keksų, vienareikšmių ir labai aiškių kriterijų kaip ir nėra. Garsi JAV šefė Rose Levy Beranbaum knygoje The Bread Bible (liet. Duonos Biblija, 2003, p. 94-95) aiškina, jog saldžios duonos nuo keksų skiriasi tuo, jog į jų tešlą dedama mažiau riebalų bei cukraus, naudojami paprasti, o ne keksams skirti miltai, tešla visada pilama į pailgas kepimo formas, o iškepusi duona raikoma riekelėmis ir patiekiama pintuose duonos krepšeliuose. Prie saldžios duonos dažniausia pasiūloma sviesto, kreminio sūrio ar kitų priedų, kurie lyg ir turėtų kompensuoti kepinio "sausumą" bei, palyginti su keksais, mažesnį purumą.

Tačiau teorija ir lieka teorija, o praktikoje dažniausia pilna visokių išimčių ir prieštaravimų. Pavyzdžiui, tam, jog įvairios saldžios duonos įgytų papildomo drėgnumo ir saldumo, į jas dažnai dedama bananų, cukinijų, morkų ir kitokių vaisių, uogų ar daržovių (šiuo atveju - braškių). Tačiau šie priedai, turintys kompensuoti riebalų ir cukraus trūkumą, gali sukurti naujų problemų. Mat jų padauginus, tešla gali tapti pernelyg drėgna ir sunki, tokia, kuri kepdama kyla prastai arba iš viso nekyla, net po poros valandų orkaitėje lieka tarsi "guminė". Kad taip nenutiktų, labai svarbu laikytis dviejų taisyklių - 1) nepasiduoti pagundai įdėti daugiau priedų, negu nurodyta recepte ir 2) pašalinti iš jų kaip įmanoma daugiau drėgmės. Štai kodėl, kepdami braškių duoną, jokiu būdu nepraleiskite pirmojo punkto ir skirkite laiko braškėms paruošti - tai ne mažiau svarbu negu kuo kruopščiausiai nusunkti cukinijų tarkius, kepant cukinijų duoną. Tarp kitko, internete susiradau puslapį (nuoroda žemiau), kuriame žmonės, išbandę šį braškių duonos receptą, dalinasi savo patirtimi ir įspūdžiais. Dauguma atsiliepimų pozityvūs ir labai pozityvūs, tačiau yra ir tokių, kuriems kepinys nepavyko, t.y. neiškilo - akivaizdu, jog jie nepasivargino tiksliai išpildyti instrukcijų ir tinkamai neparuošė/ nepamatavo uogų. Tad nekartokite šios klaidos - ir pasimėgaukite puikiu, vasarišku gardumynu.

Nuotrauka Kristinos


Strawberry Spice Loaf - braškių duona

Ingredientai: (išeis 1 nedidelis keksas)*

1 ½ puodelio smulkintų braškių su kuo mažiau sulčių** (1 puodelis - 250 ml)
1 ½ puodelio kvietinių miltų
1 puodelis cukraus
½ a.š. druskos***
1 ½ a.š. cinamono
½ a.š. smulkinto muskato riešuto
½ a.š. sodos
160 ml neutralaus skonio aliejaus
2 kiaušiniai
Kreminio sūrio (patiekiant; aš naudoju Philadelphia Original)
  1. Prieš kelias valandas arba iš vakaro paruoškite braškes. Jas reikėtų supjaustyti ir kuriam laikui palikti, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių (žr. pastabą žemiau). Sultis nusunkite ir atidėkite - jų prireiks tiekiant keksą.
  2. Viename dubenyje sumaišykite sausus ingredientus: miltus, cukrų, druską, cinamoną, muskato riešutą ir sodą. Sodos gesinti nereikia - vėliau tą padarys uogose esanti rūgštis.
  3. Į kitą dubenį supilkite aliejų ir įmuškite kiaušinius. Suplakite, tuomet sudėkite sugrūstas braškes. Aš darau taip: aliejų, kiaušinius ir braškes sutrinu elektriniu trintuvu, naudodama antgalį su peiliukais - tuomet masė tampa vientisa ir tiršta; tiesa, braškių sėklytės lieka, vėliau jos kepinyje juntamos kaip aguonų grūdeliai. Jeigu norite, kad kekse būtų uogų gabaliukų, galite braškes sugrūsti kaip nors kitaip (pavyzdžiui, grūstuvu, kuris skirtas bulvėms grūsti), o į kiaušinių-aliejaus plakinį įmaišyti jas mentele ar šaukštu.
  4. Į skystą masę mentele įmaišykite sausus ingredientus. Maišykite atsargiai ir stenkitės neplakti, kad tešla per daug nepraskystų. Tešla turėtų atrodyti kaip tiršta grietinė - jeigu uogos buvo itin sultingos, o tešla atrodo skystoka, į masę papildomai įberkite 2-4 v.š. miltų, antraip dėl drėgmės pertekliaus keksas gali nekilti ir būti lyg "guminis".
  5. Supilkite tešlą į ne per didelę, pailgą kekso formą (originaliame recepte nurodoma, jog jos ilgis turėtų būti maždaug 22-23 cm), išteptą riebalais ir pabarstytą miltais. Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180°C ir kepkite apie 1 val., arba kol kepinys pakils (neišsigąskite, labai aukštas jis neaugs), įtrūks, o į vidurį įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas nebus aplipęs tešla.
  6. Iškeptą braškių duoną 15-20 min. vėsinkite kepimo formoje, tuomet išimkite ir baikite vėsinti ant grotelių. Jeigu norite, galite apibarstyti cukraus pudra. Supjaustykite riekelėmis. Patiekite su kreminiu sūriu, įmaišę į jį norimą kiekį braškių sulčių/sirupo. Jeigu norite, sumuštinius pagardinkite smulkintomis braškėmis.
  7. Braškių duona gardi būna 2-3 dienas, tik reikėtų ją saugoti pridengtą, kad neapdžiūtų pjūvio vieta.
* Originaliame recepte siūloma kepti iškart 2 keksus - atitinkamai nurodyti ir produktų kiekiai. Man tiek kepinių pasirodė per daug, todėl žemiau bus instrukcijos, kaip iškepti vieną nedidelį keksą iš pusės produktų normos.
** Originaliame recepte nurodoma, jog galima naudoti tiek šviežias, tiek ir šaldytas bei atšildytas braškes, tačiau iš uogų reikia pašalinti kuo daugiau sulčių. Knygoje siūloma braškes valandai palikti kambario temperatūroje, o tuomet nupilti susidariusias sultis (jos vėliau bus įmaišomos į kreminį sūrį). Iš savo patirties galiu pasakyti, jog toks metodas nėra labai veiksmingas, nes sulčių išsiskiria ne itin daug, o perteklinė drėgmė neleidžia keksui iškilti. Aš darau taip: supjaustau plonomis riekelėmis maždaug 2-3 puodelius braškių, apibarstau jas 2-3 v.š. cukraus ir dedu į šaldytuvą kelioms valandoms (arba nakčiai). Braškių sulčių išsiskiria tikrai nemažai, uogos išsausėja. Jas sudedu į sietą, kad gerai nulašėtų, o tuomet panaudoju keksui reikalingą kiekį. Sirupą ir likusias uogas patiekiu su kreminiu sūriu prie iškepto kekso.
*** Aš savo virtuvėje visada naudoju rupią druską, kuri, sumaišyta su sausais ingredientais, nespėja ištirpti ir gerai pasiskirstyti. Dėl šios priežasties, nepaisydama instrukcijų, aš druską linkusi dėti į plakamus skystus ingredientus (kitas būdas - prieš naudojimą sugrūsti ją grūstuvėje).

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai:
A Taste of Oregon, USA, Oregon, Eugene: Junior League of Eugene, 2001, p. 139. Internetinė versija su komentarais bei receptą išmėginusių žmonių patarimais čia.

1 komentaras:

  1. Labas Kristina,pamačiau šią duonelę ir sugalvojau, kad reikia ir man jos.Super atrodo tiek išvaizda, tiek skoniu.Būtinai bandysiu greitu metu, kol braškių yra daug (gaila, kad man nelabai teks paragauti, nes kurį laiką negaliu uogų), bet šeimą palepinsiu. Linkėjimai iš Samčio karalystės.

    AtsakytiPanaikinti