Indiškas arbūzo karis

Nuo ankstyvos vaikystės visi žinojome, kad didelės gerai prinokusio arbūzo riekės - puikiausias ir gaiviausias antros vasaros pusės desertas. Kiek vėliau patyriau, kad arbūzas tinka visokiems vaisiniams vėrinukams bei kokteiliams. O štai prieš prieš kelerius metus išpopuliarėjo arbūzo ir fetos sūrio salotos. Ir vis dėlto mintis, kad arbūzas gali būti troškinamas panašiai kaip moliūgas, cukinija ar koks nors agurotis, man niekuomet nebuvo šovusi į galvą - bent jau iki to laiko, kol aptikau indiško arbūzo kario receptą. 

Iš Pietų Afrikos kilę arbūzai Indijoje imti auginti VII a. Į Europą jie atkeliavo viduramžiais, bet tik XVII a. tapo įprastais augalais Europos dvaruose. Nenuostabu, kad Rytuose arbūzų panaudojimas kulinarijoje platesnis ir įvairesnis. Vis dėlto šviežio arbūzo riekė - nepakeičiama visuose kraštuose. Merginos su arbūzu (angl. Girls with Watermelon) - Jhuma Sharma Roy, Indijos dailininkės, šiuo metu gyvenančios Londone, paveikslas. Foto iš čia.

Indiško arbūzo kario receptą (beje, su nuostabiomis nuotraukomis) pirmą kartą užmačiau tinklaraštyje FXcuisine. Iš pradžių pamaniau, jog tai koks nors autoriaus eksperimentas, bet greitai išsiaiškinau, jog visai ne. Pasirodo, arbūzo karis - senas klasikinis receptas, būdingas Indijos Radžasthano valstijai. Didelę šios valstijos dalį sudaro dykuma, todėl daržovių ir vaisių čia užauginama mažai, o žmones vargina didelis karštis bei vandens trūkumas. Gamindamos maistą šeimininkės stengiasi, kad jį virti reikėtų kuo trumpiau, o likučius būtų gardu valgyti ir nepašildytus. Arbūzai - vienas iš nedaugelio augalų, kuriuos vietiniai ūkininkai sugeba auginti esant tokioms nepalankioms gamtinėms sąlygoms. Arbūzai šiek tiek kompensuoja vandens trūkumą, o iš jų gaminamas karis atspindi visus svarbiausius šio regiono virtuvės bruožus: patiekalui naudojama mažai ingredientų, jis yra gaminamas itin trumpai bei gali būti valgomas atvėsęs. 

Nuotrauka Kristinos

Arbūzo karį (ang. watermelon curry arba matira curry) Vakarų pasaulyje bene labiausia išgarsino Camellia Panjabi knyga 50 Great Curries of India (2005). Pirmieji skaitytojai, pagaminę šį neįprastą, įstabios spalvos karį, labai jį išgyrė, o paskui sekė grandininė reakcija ir nemenkas pluoštas receptų, nurodančių minėtąjį šaltinį bei jau išbandžiusiųjų receptą tinklaraščius. Karis itin paprastas - dalis arbūzo sutrinama į tyrę, kuri kaitinama su prieskoniais tol, kol tampa skystesniu arba tirštesniu padažu, tuomet sudedami arbūzo gabaliukai ir pakaitinami dar kelias minutes. Arbūzo kubeliai iš išorės prisigeria padažo, o viduje lieka traškūs, saldūs, nors ir šilti. Kario skonis sunkiai nusakomas: iš pradžių pajuntamas saldumas ir aitrioji paprika, antrame plane - sūrumas, česnakas, kuminas ir kiti prieskoniai. Ypač gerai visa skonių gama atsiskleidžia, karį valgant su neutralaus skonio biriai išvirtais ryžiais (nors tradiciškai jis gali būti patiektas ir su duonos paplotėliais, vadinamais both phulkas). Man buvo be galo skanu, kitą diena - irgi. Jeigu jums patinka saldumo, sūrumo ir aštrumo dermė patiekaluose, būtinai išmėginkite, juo labiau, kad ingredientų čia reikia mažai, o patiekalo gamyba užtrunka apie 15 min. Vis dėlto, jeigu nemėgstate tokių patiekalų kaip, tarkime, saldžiarūgštė vištiena, tai mažai tikėtina, jog arbūzo karis jums padarys gerą įspūdį - nereikėtų turėti lūkesčių, kad valgis patiks visiems be išimties.

Prieskonių kiekį, be abejo, derinkite pagal savo skonį - nepatarčiau varžytis su indais, kurie į lėkštę kario gali dėti nors ir šaukštą aitriųjų paprikų :) Lygiai tas pats pasakytina apie kario tirštumą: kai kas (įskaitant mane) padažą sutirština labiau, kiti palieka jį tirštos sriubos konsistencijos. Žvilgtelėkite, tarkime, į šį puslapį (irgi su itin gražiomis nuotraukomis) - autorė karį gamina remdamasi kitu šaltiniu, jis skystesnis ir gardinamas kiek kitokiu prieskonių rinkiniu, į kurį įeina juodgrūdės, šventkmyniai bei kalendros lapeliai. Žodžiu, būkite lankstūs ir gaminkite taip, kaip jums atrodo geriausia. Nuo savęs pridėsiu tik tokį pastebėjimą: man kur kas gardžiau, kai patiekale juntama daugiau saldumo ir mažiau sūrumo, todėl druskos geriau iš pradžių dėti tik mažą žiupsnelį - jeigu reikės, daugiau pasūdyti galėsite vėliau, o persūdę, druskos nebeišimsite. 

Nuotrauka Kristinos

Matira curry - arbūzo karis

Ingredientai: (maždaug 4 porcijoms) 

Prieskonių kiekiai orientaciniai, juos dėdami, vadovaukitės savo skoniu. 

~ ½ nedidelio arbūzo 

2-4 v.š. aliejaus 

½ -1 a.š. kumino sėklų 

½ -1 a.š. grūstų kalendros sėklų 

¼-½ a.š. ciberžolės 

½-1 a.š. grūstos aitriosios raudonosios paprikos 

4 česnako skiltelės 

Žiupsnelis druskos 

Žiupsnelio cukraus 

Citrinos sulčių (patiekiant) 

Biriai išvirtų ryžių arba duonos paplotėlių (patiekiant) 

1. Arbūzą supjaustykite riekėmis, išrinkite sėklas, nupjaukite kietą žievę ir supjaustykite kubeliais. Maždaug ⅓ arbūzo minkštimo sumaigykite šakute, sugrūskite grūstuvėje arba susmulkinkite smulkintuvu. 
2. Keptuvėje įkaitinkite riebalus ir suberkite kumino sėklas. Kepkite, kol pakvips ir ims rūkti, bet nesudeginkite.
3. Atsargiai suverskite trintą arbūzo minkštimą - būkite atsargūs, tuo momentu kils šnypščiantis karštų garų debesis. Sudėkite prieskonius: kalendrą, ciberžolę, aitriąsias paprikas, žiupsnelį druskos. Pakaitinę 2-3 minutes, įspauskite česnaką ir kaitinkite dar apie 2 minutes. Per tą laiką padažas kiek sutirštės ir taps ryškiai oranžinės spalvos. Paragaukite, jeigu reikia, papildomai įberkite cukraus, druskos arba aitriųjų paprikų. 
4. Suverskite arbūzo kubelius, išmaišykite, kad visi pasidengtų padažu ir pakaitinkite dar apie 3-4 minutes. Nukaiskite ir palikite kelioms minutėms, kad karis šiek tiek susistovėtų. Pagardinkite jį šlakeliu citrinos sulčių. 
5. Arbūzo karį tiekite su biriai išvirtais basmati ryžiais arba su šiltais rytietiškos duonos paplotėliais. Šis karis paprastai tiekiamas kaip pagrindinis vegetariškas patiekalas, nors kai kas teigia, jog jis gali būti valgomas kaip užkandis ir netgi kaip neįprastas desertas.

Svarbiausias recepto šaltinis čia.