2014 m. birželio 10 d., antradienis

Kreminis rabarbarų pyragas


Rabarbarų skonis man visuomet primins vaikystę - tuos laikus, kai, atvažiavę pas močiutę, su broliais išlaužydavome vos paūgėjusius ir kaip reikiant sustorėti dar nespėjusius jų lapus, nulupdavome nuo stiebų rausvas garbanas, dažydavome juos į cukrų, ir buvo neapsakomai gardu. Kartais mama dar spėdavo mus aplenkti ir išvirdavo saldžiarūgštį kompotą. Bet, tenka pripažinti, taip nutikdavo gana retai. Gal todėl iš vaikystės neatsimenu rabarbarų pyrago. Užtai dabar jį su malonumu kepu - ir ne vienos rūšies. 

Šiandieninio rabarbarų pyrago receptą radau Amana bendruomenės virimo knygoje (Emilie Hoppe, Seasons of Plenty: Amana Communal Cooking, 1998). Kas tie amanai? Religinė bendruomenė, dėl persekiojimų dar XIX a. viduryje išsikrausčiusi iš Vokietijos ir apsigyvenusi JAV. Tolerantiškesniame Naujajame pasaulyje, Ajovos valstijoje, jie įkūrė 7 dideles gyvenvietes, pavadino jas Amana Colonies, ir gyvena čia po šiai dienai. Amanai - pietistų atmaina, propaguojanti kuklų, pamaldų, bendruomenišką ir gana uždarą gyvenimą. Visgi jie ne tokia konservatyvūs kaip amišai, todėl mūsų laikais Amana Colonies tapo turistų mėgstama vieta. Prašalaičius čia traukia ne tik egzotiška aplinka, bet ir vietinė virtuvė. Mat dėl uždaro gyvenimo būdo amanai išlaikė vokiškos virtuvės tradicijas, be to, jie visą maistą gamina patys, nenaudodami jokių šaldytų pusgaminių ar neaiškios kilmės produktų. Neįmantrus naminis maistas sulaukia daugybės gerbėjų - ir amanai tuo sėkmingai naudojasi, steigdami kavinukes ir, panašu, visai nemenkai iš to uždirbdami. Nenuostabu, kad amanų virimo knygos ir receptai taip pat turi pasisekimą.

Nuotrauka Kristinos. Asta, ačiū, kad sutikai pabūti modeliu! :) Info skaitytojams: Asta verda nuostabius rankų darbo muilus pagal prosenelės receptą, gamina lūpų balzamus, distiliuoja žolelių ir gėlių hidrolatus ir lieja kvapias žvakes - susidomėję gali žvilgtelėti čia

Šio įrašo herojų patys amanai vadina Piestengelpie arba Rhubarb Pie, o pašaliniai patikslina, kad tai Amana Rhubarb Pie; regis, jis yra vienas tipiškiausių Amana Colonies desertų. Iš esmės pyragas panašus į visoje Amerikoje populiarų Rhubarb Custard Pie, ingredientai (gal tiksliau, jų proporcijos) skiriasi palyginti nežymiai. Ir vis dėlto, ko gero būtent smulkmenos lemia, kad pyragas yra išties puikus. Trapus pagrindas, švelnaus saldaus kremo sluoksnis ir jame skendintys rūgščių rabarbarų gabaliukai - žodžiu, viskas, ko reikia subalansuotam desertui. Be to, jis pagaminamas greitai ir iš paprastų produktų, tad nėra nė vienos priežasties, kodėl rabarbarų mėgėjai neturėtų išbandyti šio recepto :) 

Dar keli žodžiai apie patį receptą. Aš naudojau kelis storus stiebus žalių ir kelis plonesnius stiebus raudonų rabarbarų (pastaruosius perku ten, kur ir šparagus - siunčiuosi iš Jurgitos Krištopaitienės ūkio), todėl pyragas išėjo gražios spalvos ir tekstūros. Trapios tešlos pagrindą receptas leidžia gaminti savo nuožiūra. Amana bendruomenės virimo knygoje yra įdėtas trapios tešlos receptas (beje, tradiciškai ji buvo gaminama su taukais) - išbandžiau, bet man jis pasirodė šiaip sau. Jau nebe pirmi metai, kad ir kokius trapios tešlos pagrindus išbandyčiau, visuomet grįžtu prie to, kurį kažkada paskelbė Sonatina: gaminamo su sviestu ir grietine. Naudoju jį ir saldiems, ir sūriems kepiniams, ir turiu pripažinti, kad geresnio trapios tešlos pagrindo taip ir neaptikau. Čia įdėsiu būtent šio pagrindo receptą, nes su juo man kreminis rabarbarų pyragas būna gardžiausias. Bet jeigu jūs turite savo mėgstamą - be abejo, gaminkite tokią trapią tešlą, kokia jums patinka labiausia. Ir būtų puiku, jeigu laiko patikrintu receptu pasidalintumėte su manimi:)

Nuotrauka Kristinos 


Kreminis rabarbarų pyragas

Ingredientai

Pagrindui*: 
225 g kvietinių miltų 
1 a.š. kepimo miltelių 
¼ a.š. druskos 
¼ a.š. cukraus 
75 g sviesto 
100 g grietinės (geriau šaltos) 
Įdarui
3 puodeliai** gabaliukais pjaustytų rabarbarų 
3 dideli kiaušiniai 
1¼ puodelio cukraus 
Žiupsnelis vanilės arba keli lašai vanilės esencijos 
⅓ puodelio grietinėlės arba riebaus pieno 
Nebūtinai: cukraus pudros (papuošti) 
22-23 cm skersmens apvali kepimo skardelė 

1. Pagaminkite trapų pyrago pagrindą. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, cukrų ir druską. Sudėkite nedideliais gabaliukais supjaustytą sviestą ir trinkite tarp pirštų, kol tešla ims panašėti į drėgnus trupinius. Sudėkite grietinę ir greitai suminkykite vientisą tešlą. Pagal taisykles tešlą reikėtų suvynioti į maistinę plėvelę, 30 min. arba ilgiau pašaldyti šaldytuve, tuomet iškočioti ir iškloti ja kepimo skardelę. Man šis būdas nepatinka, nes išimta iš šaldytuvo tešla būna kieta kaip akmuo, trupa ir nerodo jokio noro kočiotis. Turbūt pažeisdama visas įmanomas technologijas, aš ką tik užminkytą tešlą iš karto iškočioju, iškloju ja kepimo skardelę ir dedu į šaldytuvą. Kol pagaminu įdarą, iš šaldytuvo ištraukiu puikų, tvirtą pyrago pagrindą. 
2. Dubenyje gerai išplakite kiaušinius, tuomet sudėkite cukrų, vanilę, grietinėlę/pieną ir dar paplakite. Įmaišykite supjaustytus rabarbarus. Gautą masę supilkite į pagamintą trapios tešlos pagrindą. 
3. Pyragą dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 200ºC ir kepkite 10 min., tuomet temperatūrą sumažinkite iki 180ºC ir kepkite dar 35-40 min., arba kol pyragas sutvirtės. 
4. Prieš tiekdami pyragą gerai atvėsinkite (aš iš pradžių atvėsinu kambario temperatūroje, tuomet dedu į šaldytuvą) ir, jeigu norite, papuoškite cukraus pudra. 

* Šiam pyragui tiks bet koks jūsų mėgstamas trapios tešlos pagrindas. Čia galite rasti trapios tešlos pagrindą, kurį naudoja amanų bendruomenės šeimininkės. 
** Šiame recepte 1 puodelis = 250 ml.

Svarbiausias recepto šaltinis čia ir čia; trapaus pagrindo receptas iš čia.

6 komentarai:

  1. Atrodo tobulai! Uch, kad taip gabaliuką gavus :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už komplimentus! Deja, maniškis pyragas jau suvalgytas iki trupinėlio... Bet rabarbarų sezonas dar nepasibaigęs, tad visi susigundę dar gali spėti tokį išsikepti. Pyragas pagaminamas labai greitai, o kas svarbiausia - visada pasiseka:)

      Panaikinti
  2. Sveiki, taip pat manau, kad pyragas atrodo tiesiog perfect!! ir dar su rabarbarais tad kaip man cia neisbandzius;D bet siek tiek nusivyliau, nezinau ar per gerai isplakiau kiausinius ar kas, bet rabarbaru idaras nesigavo toks zalias ir grazus, galima sakyti jie liko tokie pat tik minksti, ir ant virsaus susidare morengine plutele ir idaras atrodo balksvas:D bet skonis tai perfect!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Giedre, džiaugiuosi, kad išbandei, ir kad skonis nenuvylė! Dėl rabarbarų: aš, kaip ir rašiau pastabose prieš receptą, naudojau storesnius žalius ir plonesnius raudonus rabarbarus, todėl įdaras tapo spalvotas. Be to, moteris, iš kurios pirkau raudonus rabarbarus, mane paprotino, kad jų nereikia lupti: raudona žievelė kepdama suminkštėja, bet nudažo įdarą gražia rausva spalva. Naudojant tik žalius rabarbarus įdaras, deja, nebūna tokios gražios spalvos :( Dėl plutelės: viskas priklauso nuo to, kaip gerai išsiplaka kiaušiniai: kuo geriau jie išplakami, tuo didesnė tikimybė, kad užsidės morenginė plutelė. Aš kartais vietoj vištos kiaušinių naudoju antinius: jų trynys būna ryškios geltonos spalvos, tirštas ir labai gardus, bet antiniai kiaušiniai prasčiau plakasi, todėl morengo plutelė dažniausia neužsideda. Šioje nuotraukoje pyragas su antiniais kiaušiniais, todėl morenginės plutelės nėra, o įdaras geltonesnis negu paprastai. Bet esu kepusi visaip, ir turiu pasakyti, kad su vištos kiaušiniais ir su žaliais rabarbarais skonis visiškai nesiskiria nuo to, kuris būna kepant su antiniais kiaušiniais ir raudonais rabarbarais. O dėl išvaizdos - galima eksperimentuoti. Už komplimentus ačiū:)

      Panaikinti
    2. Ačiū už atsakymą :) šiandieną laukia bandymas nr 2 :D tik mažiau plaksiu kiaušinius ir gal rabarbarus šiek tiek patrinsiu :D naudoju vien žalius ir tikrai stooorus, labai norisi to žalio įdaro :)) pranešiu kaip seksis ;D

      Panaikinti
    3. Giedre, sėkmės:) Dabar pagalvojau, kad gal spalva dar priklauso ir nuo rabarbarų veislės, nes žalių irgi visokių būna... Aš niekada nesu rabarbarų trynusi šiam pyragui, bet esu kažkada supjausčiusi gabaliukais, nuplikinusi verdančiu vandeniu ir nukošusi - tuomet pyragas buvo švelnesnio skonio, bet įdaro spalvai tokia procedūra poveikio neturėjo. Tikiuosi, tu rasi savo mėgstamiausią variantą:)

      Panaikinti