Apie britų arbatėles
ir patiekalus ilgą laiką žinojome tik iš romanų. Nepriklausomybė viską pakeitė
iš esmės. Dabar galima nuvykti į bet kurią pasaulio šalį ir išragauti
tenykščius skanumynus; na, išskyrus nebent Šiaurės Korėją ir dar vieną kitą karštą
tašką, į kurį kelti koją per daug rizikinga. Su kiekviena diena augantis
produktų asortimentas, o ir Jamie Oliver, Gordon Ramsay, Mary Berry ir netgi
mūsų Beatos knygos bei TV laidos ne tik supažindina su britų maisto kultūra,
bet ir kursto norą ką nors patiems pagaminti.
Vis dėlto ši situacija truputį paradoksali, nes dažnai nežinodami vienos ar
kitos virtuvės abėcėlės, mes pradedame nuo garsių šefų sukurtų patiekalų, taikydami
- nebūtinai sėkmingai - į haute
cuisine standartus. Todėl man asmeniškai visuomet svarbu sužinoti ir
patirti, kaip atrodo tos šalies regioniniai bei bendrosios virtuvės patiekalai
- paprasti ir autentiški. Beje, tuomet lengviau įvertinti ir kulinarijos
virtuozų interpretacijas, taip dažnai pagrįstas sena gera tradicija.
Šią savaitę nusprendžiau iškepti poros rūšių Lankašyro (Lancashire) regioninei virtuvei priskiriamų sausainukų. Jie išties
puikūs, nors ir ne tokie garsūs kaip Lankašyro hotpot - avienos ir bulvių troškinys.
Kairėje: Mike Tonkin of Tonkin Liu, Anna Liu, Singing Ringing Tree (2006), Burnley
miesto apylinkės, Lankašyras, Anglija. Dešinėje:
Vladas Urbanavičius, Krantinės arka
(2009), Vilnius.
Bet iš pradžių įsitikinkime, kad verta žvilgtelėti į kaimyno kiemą ir
pasisemti idėjų. Štai taip atrodo Lankašyre stovinti muzikinė skulptūra Singing Ringing Tree (Dainuojantis skambantis medis) - kad
kokia ir kryptimi bepasisuktų vėjas išradingai išdėstyti vamzdžiai vis tiek tampa
lyg kokiais milžiniškais vėjo skudučiais... O šiai muzikinei skulptūrai į
kompaniją, kad būtų linksmiau, pridėkime garsųjį Vilniaus vamzdį:) Kai žiūriu į
pastarąjį, mane domina vienintelis išradingumo aspektas: kaip autorius sugebėjo
gauti finansavimą savo projektui, ir dar tokį dosnų finansavimą?
Lankašyro "riešutėliai" į riešutus šiek tiek panašūs nebent savo
forma, tačiau iš tikrųjų riešutų juose nėra. Sausainiai visada kepami iš
kvietinių ir kukurūzų miltų mišinio. Dėl kukurūzų miltų sausainiai yra labai
trapūs ir gražios geltonos spalvos, nepaisant to, kad kiaušinių ir riebalų į
juos dedama kur kas mažiau negu, pavyzdžiui, į sviestinius sausainius.
Sausainiai dažniausiai sulipinami džemu arba tiršta uogiene, tačiau kai kada
tam naudojamas sviestinis kremas arba citrininis užtepas (lemon curd). Lankašyro "riešutėlių" receptą radau 1923
m. Eleanor M. Sproat knygoje Daily Cookery from Breakfast to Supper; šiuolaikines jo modifikacijas galima
rasti čia ir čia.
Lancashire nuts - trapūs angliški
sausainiai
Ingredientai: (2 didelėms skardoms; iš viso 24 dvigubiems
sausainiams)
120 g kvietinių miltų
120 g kukurūzų miltų
120 g smulkaus cukraus
120 g tikro sviesto
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. druskos
1 kiaušinis
~ 2 v.š. pieno
Džemo arba tirštos uogienės sausainiams sulipinti
Nebūtinai: cukraus pudros sausainiams apsijoti
1. Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi, kol pabals. Įmušti kiaušinį ir dar kartą išsukti. Suberti persijotus kvietinius ir kukurūzų miltus, druską ir kepimo miltelius. Suminkyti minkštą tešlą; jeigu reikia, įpilti truputį pieno.
2. Tešlą padalinti per pusę. Iš pusės suformuoti 24 kaukazinės slyvaitės dydžio rutuliukus (turėtų tilpti 1 didelę kepimo skardą) ir kepti ~ 15 min. 180°C karštumo orkaitėje - sausainukai turėtų sutvirtėti ir švelniai parusti. Tą patį pakartoti su likusia tešlos puse.
3. Pravėsusius sausainius džemu ar uogiene sulipinti po du; jeigu naudosite džemą, jį geriau prieš tai išsukti, kad neliktų kietų gabaliukų. Jeigu norite, sausainukus galite apsijoti cukraus pudra.
Atrodo be galo skaniai. Kaip tik svajoju apie kokį sausainį prie 4 valandos arbatėlės :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Indre, tikiuosi, dar bus progų tave jais pavaišinti!
AtsakytiPanaikinti