Kalbėdami apie JAV virtuvę, mes dažnai (ne be ironijos) ją sutapatiname išimtinai su greito maisto kultūra. Žinoma, tai netiesa. Ir ne tik todėl, kad atsikraustę emigrantai čia įkuria restoranus ir kavines, kuriose galima paragauti patiekalų iš viso pasaulio. JAV, nors ir gerokai jaunesnė valstybė už daugelį Europos šalių, vis dėlto pasaulio žemėlapyje atsirado nebe vakar, todėl turi ir ganėtinai turtingą regioninę virtuvę, ir savą kulinarinį paveldą. Indėnai, eskimai, havajiečiai, kreolai, teksasiečiai, JAV žydai, akadai, amišai ir daugybė kitų grupių - visos jos puoselėja savas gastronomines tradicijas, susiformavusias rasiniu, tautiniu, religiniu, geografiniu, istoriniu pagrindu. Amerikos mozaika nuostabi savo spalvingumu, tačiau norint juo pasimėgauti, būtina atsisakyti išankstinių stereotipų. Džiaugiuosi, kad turėjau progą kelerius metus praleisti šioje šalyje - niekas taip greitai neišsklaido mūsų prietarų, kaip galimybė viską betarpiškai patirti ir išvysti savo akimis.
Viena iš klasikinių knygų, atskleidžiančių JAV regioninės virtuvės ypatybes - praeito amžiaus viduryje parašyta Mary Margaret McBride's Harvest of American Cooking (1957). Mary Margaret McBride, amerikiečių radijo žurnalistė ir rašytoja, ne vienerius metus rinko medžiagą, kad papasakotų apie kiekvienos valstijos gastronominius savitumus. Šią knygą jau galima vadinti bibliografine retenybe, ypač Lietuvos kontekste. Vis dėlto Dalia, nuostabi moteris, metų patikrinta draugė ir talentinga redaktorė, neseniai man įteikė tokią dovaną (dar kartą ačiū!), bet teko pasižadėti, kad knygą ne tiktai skaitysiu, bet ir iš jos gaminsiu. Na žinoma, kad gaminsiu - aš gaminu iš visų savo knygų:)
Šįkart - sūrūs kepinėliai, kurie knygoje įvardijami kaip Pomidorų ir sūrio sausainiai (Tomato Cheese Biscuits). Tačiau į juos dedama mažai riebalų, todėl kepiniai labiau primena ne trapius sausainius, o minkštas bandeles, tinkančias prie sriubos, salotų, įvairių dažinių ir pan. Sūrinukus galima patiekti ir kaip užkandį prie alaus ar vyno - tuomet geriau naudoti aštresnį sūrį ir daugiau prieskonių (pavyzdžiui, žiupsnelį kajeno pipirų), be to, patogiau jas kepti mažesnio skersmens, negu rekomenduoja receptas. Kaip atrodo pamažinti sausainiai matosi mano nuotraukose; laikantis recepto rekomendacijų, kepinėliai turėtų būti didesni ir labiau priminti ne sausainukus, o duoneles.
Nuotrauka Kristinos & Lauros
Pomidorų ir sūrio sausainiai/bandelės
Ingredientai: (2 didelėms skardoms)
2 puodeliai kvietinių miltų
3 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. druskos
1/4 puodelio (~ 60 g) sviesto arba margarino
2/3 puodelio pomidorų sulčių
1/2 puodelio tarkuoto fermentinio sūrio (geriau išraiškingesnio skonio; aš naudojau čederį)
Nebūtinai: 1/2 v.š. cukraus
Nebūtinai: smulkintų prieskoninių žolelių, žiupsnelio aitriosios arba saldžiosios paprikos
- Persijoti miltus ir kepimo miltelius. Suberti gabaliukais supjaustytą sviestą. Miltus ir sviestą pirštais trinti tol, kol mišinys pasidarys panašus į trupinius. Sudėti sūrį, druską (jeigu sūris švelnus, druskos galima dėti šiek tiek daugiau negu 1/2 a.š. šaukštelio) ir, jeigu naudosite, kitus priedus (aitriąją papriką, prieskonines žoleles). Viską išmaišyti ir supilti pomidorų sultis. Jeigu sultys konservuotos, o ne spaustos iš gerai nunokusių šviežių pomidorų, galima papildomai įdėti apie 1/2 v.š. cukraus. Greitai suminkyti tešlą.
- Tešlą iškočioti, kad būtų maždaug 1,5 cm storio ir apvalia formele išspausti norimo dydžio sausainius/ bandeles (receptas rekomenduoja naudoti 6 cm skersmens formelę). Kepti iki 220°C įkaitintoje orkaitėje 12-15 min., arba kol kepiniai gražiai pakils ir sutvirtės.
- Sausainius/bandeles galima patiekti šiltas arba atvėsusias prie sriubos, salotų, įvairių dažinių ir pan. Tinka sumuštiniams ir suvožtiniams. Geriau suvalgyti tą pačią dieną, nes šie kepinėliai linkę žiedėti.
Nuotrauka Kristinos & Lauros
P.S. Mary Margaret McBride nenurodo, iš kurio regiono kilę šie kepinėliai, tačiau greičiausiai jų receptas buvo sukurtas šalies šiaurėje, nes beveik identiškų receptų galima aptikti Kanados regioninėje virtuvėje. Plg., pavyzdžiui, receptą iš Naujosios Škotijos, paskelbtą knygoje Bluenose Cook Book: Famous Yarmouth Recipes (1960).
Na va, dar vieną receptą išbandžiau. Grįžę po koncerto norėjome valgyt - tai išėjo toks beveik naktinis kepinys ir šiek tiek suimprovizuotas, nes neturėjau pomidorų sulčių, užtat pagaliau išbandžiau ispanišką keptų pomidorų padažą, kurio stiklainėlis kaip tik buvo po ranka, t.y. jau porą savaičių gulėjo spintelėje ir laukė mano įkvėpimo. Bet rezultatas identiškas tam, kuris nuotraukose, skonis - kuo puikiausias, tai darau išvadą, kad nors improvizacija neatitiko recepto, bet nepagadino sausainėlių:)
AtsakytiPanaikintiRima, džiaugiuosi, kad viskas pavyko! Gyvenime nesugalvočiau kepti bandelių, naktį grįžusi iš koncerto, bet jeigu kažkam taip tinka ir patinka, tuomet valio:) Tikiuosi, prie šitų sūrinukų turėjote kokio nors užtepo ar kitų priedų, nes pačios vienos man jos kiek sausokos atrodo.
AtsakytiPanaikintiTurėjome paprastutį jogurtinį padažą su bazilikais, kuriam tereikia natūralaus jogurto, druskos ir bazilikų - nieko mandro, bet kaip naktinei gamybai buvo kaip tik. Beje, labai tinkantį prie visko, kas su pomidorais:)
AtsakytiPanaikintiSuper tada:)
Panaikinti