Štai ir
atėjo laikas atiduoti duoklę pavasariui:) Bene pirmoji žaluma, pasirodanti mūsų
krašte - dilgėlės, todėl nenuostabu, kad pavasariniai receptai vienaip ar kitaip
siūlo paruošti šią gamtos dovaną. Populiariausios, žinoma sriubos. Aš irgi
verdu tą visų pamėgtą žaliąją, pagardintą ir papuoštą kiaušiniu bei šlakeliu
grietinėlės. Ir dar verdu bulgarišką su pomidorais ir ryžiais, visai kitokią
negu mūsiškę, bet labai gardžią (tiesa, bulgarai taip pat verda žalią dilgėlių
sriubą, bet, sprendžiant iš gausių internetinių įrašų, su pomidorais ne mažiau
populiari). Tik, ką jau padarysi - sriuba visiškai nefotogeniška. Jos receptu
pasidalinti grasinausi dar praėjusį pavasarį, bet niekaip nepavykdavo šio patiekalo bent
kiek padoriau nufotografuoti. Šįkart
nuotraukos irgi ne šedevras, bet sriuba gardi, o dilgėlių sezonas pačiame
įkarštyje, tad - tebūnie:)
Receptą
radau senoje, vienok neblogoje knygoje, leistoje rusų kalba, bet užtai
Sofijoje. Joje gana plačiai ir išsamiai nušviečiama Bulgarijos kulinarijos
istorija, svarbiausių patiekalų gaminimo technologija ir t.t. - žodžiu, teorinė
dalis tikrai verta dėmesio. Receptai irgi paprasti, bet geri, visi, pagal
kuriuos gaminau, pasiteisino. Tik iliustracijų mažai, o ir tos pačios klaikios - į
nuotraukas geriau net nežiūrėti, nes viskas atrodo kaip kalėjimo maistas:) Esu
ne kartą mačiusi šią knygą visokiuose knygų komisuose - kas domisi Bulgarijos
virtuve, ją vis dėlto gali drąsiai pirkti, nes tikai ras naudingų dalykų.
Taigi,
dilgėlių sriuba. Knygoje pateiktas receptas lakoniškas, jame aš dažniausia nieko nekeičiu
ir esu tuo visiškai patenkinta. Tiesa, kartais daržoves (pomidorus, svogūnus ir
dilgėles) pertrinu, o ryžiai lieka vienintele "kramtomąja dalimi".
Bet čia tik todėl, kad namuose yra į penktus metus įžengęs
"archeologas", kuris priekabiai tyrinėja sriubų sudėtį, ir tenka jį
pergudrauti. Šiaip jau, kas mėgsta trintas sriubas, tai visai geras variantas,
o man asmeniškai skaniau, kai sriuba rupesnės tekstūros. Antras dalykas:
knygoje nedetalizuojama, kokios paprikos - saldžiosios ar aitriosios - reikia
dėti. Aš dažniausia dedu abiejų rūšių; kadangi taikausi prie vaiko, tai
saldžiosios daugiau. Anksčiau šią sriubą virdavau gana aštrią, irgi būdavo
skanu. Ir paskutinysis pastebėjimas: nors ingredientų proporcijos sriuboje - labai sąlygiškas reikalas, siūlyčiau nepadauginti ryžių. Iš pradžių atrodo, kad šaukšto
ar dviejų šaukštų ryžių neužteks, bet įbėrus daugiau, sriubą labai lengva paversti koše.
Taigi, nepersistenkite.
Nuotrauka
Kristinos
Ingredientų kiekiai orientaciniai
Ingredientai: (maždaug 6 porcijoms)
500 g jaunų dilgėlių
2-3 v.š.
aliejaus
1 svogūnas
1 a.š. saldžiosios
paprikos miltelių
3 vidutinio
dydžio pomidorai (arba maža skardinė savo sultyse konservuotų pomidorų be
priedų + 1 a.š. cukraus)
40 g ryžių*
200 ml pieno**
Druskos ir
raudonųjų pipirų (pagal skonį)
Petražolių
(papuošti)
- Dilgėles perrinkite, nuplaukite
ir nuplikykite. Po 5-10 minučių nukoškite, gerai nuspauskite vandenį ir smulkiai
supjaustykite.
- Puode, kuriame virsite
sriubą, įkaitinkite aliejų ir sudėkite susmulkintą svogūną. Ant mažos
ugnies troškinkite, kol šiek tiek suminkštės, sudėkite saldžiąją
papriką, išmaišykite ir kepkite dar 1 minutę.
- Sudėkite pomidorus (nulupta
odele ir susmulkintus), paruoštas dilgėles ir ryžius. Lengvai pasūdykite
ir užpilkite verdančiu vandeniu arba sultiniu - maždaug tiek, kad visos daržovės būtų
apsemtos; jeigu mėgstate skystesnes sriubas, skysčio pilkite šiek tiek
daugiau. Virkite ant nedidelės ugnies, kol ryžiai ir daržovės
suminkštės.
- Sriubą užbalinkite pienu ar grietinėle, pagal skonį pagardinkite pipirais, jeigu reikia, papildomai pasūdykite arba įberkite žiupsnelį cukraus. Nukaiskite, uždenkite ir palikite kelias minutes pastovėti. Prieš duodant į stalą, papuoškite smulkintomis petražolėmis.
*Recepte
nurodoma, kad ryžius galima keisti vermišeliais. Jeigu naudosite vermišelius,
dėkite juos pačioje sriubos virimo pabaigoje ir pavirę kelias minutes, puodą
nukaiskite.
**Recepte
siūloma sriubai naudoti vandenį, o paskui ją užbalinti pienu. Aš kai kada
naudoju naminį vištienos sultinį, o sriubą užbalinu keliais šaukštais
grietinėlės.
.
Svarbiausias recepto šaltinis:
Любомир
Петров, Евгений Малчев, Снежана Узунова, Николай
Джелепов, Болгарская национальная кухня,
перевод с болгарского Евгении Димитровой, София: Земиздат, 1988, с. 30.
Oi, ši sriuba nuostabiai skaniai viliojančiai atrodo! Teks parduotuvėj prigriebti pomidorų indelį ir tikrai virsiu :)
AtsakytiPanaikintiAušra, ačiū! Nesu gera sriubų paveiksluotoja, bet sriuba tikrai verta išbandymo; aš ją jau keleri metai pavasariais verdu, ir kaskart ji man vis geresnė atrodo, matyt, jau suradau sau tinkamas proporcijas. Deja, dilgėlių ir pomidorų sezonas mūsų krašte nesutampa, todėl aš pomidorus irgi visuomet naudoju konservuotus savo sultyse, bet mums vis tiek skanu. Tikiuosi, kad sriuba pateisins ir jūsų šeimos lūkesčius:)
PanaikintiO taip, šiandien rinkdama vos išlindusias pajūrio dilgėlių viršūnėles, prisiminiau tave, Kristina :) Konservuoti pomidorai ne taip jau blogai ir daug geriau nei šviežūs šiuo metu. O sriuba labai liuks, ypač su geru sultiniu :) Ačiū už idėjas :)
AtsakytiPanaikintiAušra, į sveikatą, džiaugiuosi, kad mano rašiniai kažkam praverčia:)
PanaikintiLabai skani!
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi, kad rezultatas nenuvylė! Ačiū, kad parašėte, smagu žinoti, jog receptas kažkam pravertė:)
Panaikinti