2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Cukruoti kvapiųjų našlaičių žiedai (desertams puošti)


Kadaise, kai Amerikoje pamačiau visomis vaivorykštės spalvomis šviečiančius tortus, galvojau, kad tai kokie plastmasiniai muliažai:) Ilgą laiką man jie niekaip nesisiejo su maistu. Dabar, kai tortų spalvinimo mados atėjo ir į Lietuvą, akys prie jų priprato, o ir pati kai kada įsigyju maistinių dažų, pavyzdžiui, dekoruodama kalėdinius meduolius arba lipdydama marcipanines morkytes. Tačiau, tiesą sakant, dar ir šiandien man asmeniškai biskvitiniais trupiniais apibarstytas ir šokoladinėmis rožėmis papuoštas tortas kelia didesnį apetitą negu itin spalvingi kepiniai, tarytum nužengę tiesiai iš animacinių filmukų.

Taigi, jeigu puošdami savo kepinius ir desertus vadovaujatės panašia filosofija kaip aš, greičiausia ieškote naujų puošybos idėjų, kurios nereikštų chemijos pramonės triumfo. Vienas iš tokių nepelnytai pamirštų būdų saldumynams papuošti - cukruoti gėlių žiedai. Paprastai cukruojami kvapiųjų našlaičių (lot. viola odorata), obelų, nasturtų žiedai, rožių žiedlapiai, mėtų lapeliai ir pan. Viskas priklauso nuo fantazijos ir galimybių, svarbu tik prieš tai įsitikinti, kad augalas nenuodingas - Lietuvos pievose ir miškuose ne taip jau mažai nekaltai atrodančių žiedelių, kurie vienok yra nuodingi, o kai kurie gali būti netgi mirtini. Dabar, kai jau žydi kvapiosios našlaitės, o už savaitės kitos visu gražumu pražys sodai, pats laikas pasirūpinti cukruotomis gėlėmis. Beje, gerai išdžiovinti cukruoti žiedai gali būti laikomi visus metus nesibaiminant, kad pakis jų spalva ar forma.

 Nuotrauka Kristinos

Cukruotos gėlės - senas išradimas, bet jų populiarumo pikas buvo pasiektas XIX a. Pavyzdžiui, angliški Viktorijos epochos desertai sunkiai įsivaizduojami be cukruotų kvapiųjų našlaičių (angl. candied violets, crystallized violets); be to, iš šių gėlių būdavo verdami sirupai, daroma želė, pastilės ir pan. Ne mažiau populiarūs šie žiedeliai buvo ir Prancūzijoje - Tulūzoje cukruoti našlaičių žiedai komerciškai gaminami ir pardavinėjami (aišku, už didžiulius pinigus:) iki šiol; čia jie vadinami Tulūzos našlaitėmis (pranc. violettes de Toulouse). Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, rafinuoti aukštuomenės desertai irgi buvo puošiami cukruotomis gėlėmis. Vėliau, atėjus kitoms kulinarinėms madoms, cukruotų našlaičių reikšmė desertų puošyboje sumenko, bet į užmarštį nenugrimzdo - visais laikais buvo šio trapaus meno gerbėjų.

Cukruoti gėles visai nesunku - ir nebrangu. Be gėlių žiedų, reikia kiaušinio baltymo, žiupsnelio labai smulkaus cukraus (ar cukraus pudros) ir tik šiam reikalui skirto teptuko. Bei, žinoma, nemažai kantrybės:) Kas tiesa, tai tiesa - gėlių cukravimas laikytinas savos rūšies meditacija, nes norint kiekvieną žiedlapį padengti kiaušinio baltymu tarytum laku, tenka apsišarvuoti kantrybe. Tačiau įgudus viskas ne taip ir baisu - aš saviškes našlaites, kurios matosi nuotraukose, cukravau apie 3 val. (ačiū, Jurgita, kad turėjau ką cukruoti!) Yra ir dar vienas būdas gėlėms cukruoti - pamerkti jas į cukraus sirupą ir išdžiovinti, tačiau šis būdas paprastai naudojamas tik cukruojant rožių žiedlapius (aš pati nebandžiau). Cukruodama našlaites, aš pirmiausia vadovausi britų ir airių kulinarinėse knygose rastomis instrukcijomis.

Nuotrauka Kristinos 


Cukruoti kvapiųjų našlaičių žiedai

Jums reikės:


  • Kvapiųjų našlaičių žiedų (arba obelų, nasturtų, raktažolių, pelargonijų, rugiagėlių žiedų, rožių žiedlapių, mėtų, bazilikų ar kt. valgomų augalų lapelių)
  • 1 šviežias kiaušinio baltymas
  • Labai smulkaus cukraus arba cukraus pudros
  • Tik maistui skirto plono teptuko
  • Kepimo popieriaus (gėlėms išdėlioti ir išdžiovinti)

  1. Cukravimui skirti gėlių žiedai turėtų būti neapipurkšti chemikalais, švarūs, sausi ir nesuvytę, geriausia - ką tik nuskinti.
  2. Lengvai paplakite kiaušinio baltymą (bet ne per daug, kad nesuputotų). Imkite vieną žiedą, teptuką pamirkykite kiaušinio baltyme ir kiekvieną gėlės lapelį bei kotelį tolygiai padenkite ne per storu baltymų sluoksneliu. Baltymu padengta gėlė turi atrodyti tarsi nulakuota ir daugmaž išlaikyti savo formą.
  3. Kol gėlė dar nenudžiūvo, ją iš karto apibarstykite cukrumi. Man pats patogiausias būdas - storą teptuką padažyti į cukraus pudrą ir gėlės žiedą iš visų pusių "nupudruoti" (cukraus perteklių reikėtų nupurtyti). Tiesa, teptukas nuo kiaušinio baltymo gana greitai sudrėksta ir apsivelia cukrumi; tuomet jį geriausia patrinti tarp pirštų, kad cukraus kristalai nubyrėtų.
  4. Kiaušinio baltymu padengtas ir cukrumi apibarstytas gėles sudėkite ant kepimo popieriaus ir palikite kambario temperatūroje, tiesioginės saulės neapšviestoje vietoje maždaug 1-2 paroms, kad gerai išdžiūtų.
  5. Išdžiovintas gėles jų nespausdami sudėkite į sandarų stiklainį ar dėžutę ir laikykite tamsioje vėsioje vietoje. Saugojimo laikas ilgas, galima laikyti iki metų. Cukruotais gėlių žiedais puošiami tortai, pyragai, pudingai, ledai ir kt. desertai.
Svarbiausi šaltiniai:
Didžioji žolelių knyga, Vilnius: Alma littera, 2009, p. 386.
Darina Allen, Forgotten Skills of Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2009, p. 32-33.

12 komentarų:

  1. super:) man prie sirdies Jusu puosimo filosofija - man išdažyti tortai labai grazu pažiureti bet apetito nekelia...
    Naslaiciu žiedai beja yra dar ir vaistas ne tik maistas (kaip ir nasturcijos žiedai).
    Aciu uz grazia ideja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Alina, dėkui! Vaistinėmis kvapiųjų našlaičių savybėms plačiau nesidomėjau, bet reikės pasidomėti. Užtai jų kvapas stulbinantis, ir skonis geras (cukruotas galima būtų valgyti ir vienas, kaip kokius saldainius:)

      Ir dar šis užsiėmimas, t.y. gėlių rinkimas, cukravimas, džiovinimas patinka kiek ūgtelėjusiems vaikams - bent jau maniškis džiaugiasi tokia atrakcija, o paskui mažiau prašo tų labai spalvotų pyragėlių iš prekybos centrų, nes visokius keksiukus kepame ir puošiame patys.

      Panaikinti
  2. Iš Tulūzos turiu parsivežus cukruorų našlaičių ir mimozų žiedų. Kaip ir sakot, Kristina, sumokėjau gana nemažai - specialiai patikrinau pakuotę - 100 Eur/kg (gerai, kad dėžutėj tik 100 gr :)) Bet kvapas ir skonis - nerealus :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oho, kaina tikrai ne iš kukliųjų! Gal man mesti savo darbą ir tapti našlaičių cukruotoja? :)

      Deja, pati niekuomet nesu buvusi Tulūzoje ir tikrų Tulūzos našlaičių neragavau... Kiek pastebėjau apžiūrinėdama jas internete, tai susidariau įspūdį, kad prancūzai gėlytes padengia storesniu cukraus sluoksniu negu britai, o kadangi tas cukrus dar ir dažytas (gal našlaičių sirupu?), tai prancūziškos cukruotos našlaitės man primena lyg kokius gražučius ledinukus. Aš rinkausi britišką cukravimo variantą, tai turbūt maniškės našlaitės ne tokio intensyvaus skonio. Bet yra ir pliusų: man jos atrodo lengvesnės ir grakštesnės, be to, nesunkiai pagaminamos. Bet gal ateinantį pavasarį susikaupsiu ir pamėginsiu cukruoti "kaip prancūzai":)

      Panaikinti
    2. tikrai taip, Taviškiai žiedeliai atrodo daug tikriau. O jei užsitikrintum klientūrą - gali darbą ir mesti :)

      Panaikinti
  3. Neturėčiau kantrybės turbūt... Nebent tikrai kaip meditacijai :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, turbūt tokie dalykai iš tikrųjų priklauso nuo žmogaus temperamento. Man, tarkime, toks užsiėmimas labai patinka: tyla, ramybė, gėlės, gali viena pati pabūti su savo mintimis. Gal todėl, kad gimus sūneliui, be galo pasiilgstu vienatvės valandėlių, o laiko sau ne taip jau lengva atrasti. Tos kelios valandos man tiesiog skriete praskriejo:)

      Panaikinti
    2. Šiandien cukravau rožes. Ne tiek daug - viso labo vieną skardą. Bet buvo gan įdomu. Tikiuosi viskas ok, gerai išdžius ir galėsiu trečiadienį nunešti tortą į darbą, o šią savaitę įkelti torto receptą :)

      Panaikinti
    3. Indre, kaip smagu, kad pasiryžai! Tikiuosi, visa papuošimo idėja bus įgyvendinta kuo puikiausiai. Tiesa, jeigu tortas bus puošiamas ne stingstančiu glajumi, o, pavyzdžiui, grietinėle, geriau papuošimus išdėlioti paskutinę minutę, kad neatidrėktų. Laikau kumščius ir laukiu įrašo :)

      Panaikinti
    4. Tarsi perskaitei mano mintis - tortas bus lengvas, su grietinėle :)

      Panaikinti
  4. kokia tu šaunuolė! man kvapiosios našlaitės apskritai toks pavasarinis stebuklas - koooks kvapas! o tau begaliu pavydėt truputį, kad tuo kvapu galėsi džiaugtis galbūt ir visus metus :)
    (aš taip pat ne iš pačių kantriausių, deja :)

    beje, kalbant apie tortų reikalus - man tie visi išdažyti ir spalvoti net nėra gražūs :) tikrai. absoliučiai jokio pasigėrėjimo nekeliantys. Londone praktiškai visose cukrainėse jie karaliauja, teko matyti neįtikėtinų spalvų. skonis, deja, dažnai ne toks spalvingas jų būna :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jurgita, dėkui už komplimentus! Man irgi šių gėlyčių kvapas be galo patinka. Kai nucukravau ir išdžiovinau, atrodė, kad našlaitės išsikvėpė, kvapas buvo vos juntamas. Bet kai po savaitės atsukau stiklainį, į kurį jas buvau supylusi, tai aromatas pasklido nepaprastas, lyg ką tik nuskintų. Kažkaip susistovėjo:)

      O kai dėl kantrybės... Tai nebūtina iš karto, kaip kad aš, nuo poros šimtų pradėti:) Galima per valandėlę nucukruoti, pavyzdžiui, 20 žiedelių ir saugoti mažyčiame stiklainiuke ypatingai progai. O gal visai patiks, ir kitais metais norėsis 40 nuglaistyti:)

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.