Desertas "Muzikanto vaišės"

Nemėgstu žiemos, nes saulė ir šiluma man šimtą tūkstančių kartų mielesnė negu šaltis, sniegas, lijundra ir amžina prieblanda. Todėl niekada gyvenime nesupratau tų, kurie, užslinkus gūdžiai lietuviškai žiemai, keliauja ne į šiltus kraštus, bet į kalnus slidinėti; jau nekalbu apie alpinizmą, kuris, mano akimis žiūrint, apskritai yra mazochistinis užsiėmimas. Supraskite mane teisingai - kalnai man patinka. Bet, žinoma, vasarą. Ir kai niekas neliepia į juos kabarotis nutrintomis kruvinomis kojomis ir su milžiniška kuprine, sveriančia daugiau negu aš pati.

O dar reikia pasidžiaugti tuo, kad kalnuose įsikūrę žmonės sugalvojo daug puikių patiekalų. Antai šiandieninis šaltuoju metų laiku tinkamas ne tiktai kalniečiams, bet ir sužvarbusiems lietuviams. Tai vadinamosios muzikanto vaišės (katal. postres de músic), kurias kadaise sugalvojo kalnuotosios Katalonijos dalies (įskaitant Andorą) gyventojai.

Tiesą sakant, muzikanto vaišes sunku pavadinti patiekalu - greičiau tai džiovintų vaisių, riešutų ir desertinio vyno pateikimo būdas. Vis dėlto katalonai su tuo nesutiktų - muzikanto vaišės jų virtuvėje užima tvirtas pozicijas ir net restoranuose įtraukiamos į desertų meniu. Absoliučiai būtinas šio patiekalo komponentas - likerinis vynas, dažniausiai Moscatel. Riešutai ir džiovinti vaisiai gali įvairuoti, svarbiausia, kad jie būtų geros kokybės - senstelėję, apkartę riešutai ar nebe pirmos jaunystės vaisiai čia tikrai netiks. Bene tradiciškiausi priedai prie vyno - migdolai (taip pat ir sūdyti), lazdyno ir graikiniai riešutai, kelių rūšių razinos, džiovintos figos bei abrikosai. Tačiau šis rinkinys nėra koks nors fiksuotas: jeigu mėgstate braziliškus bertoletijų riešutus ar džiovintas slyvas - tai juos ir patiekite (tarkime, aš džiovintas figas keičiau datulėmis). Tradiciškai džiovinti vaisiai dedami nedideliais kalneliais į desertinę lėkštę, o jos viduryje pastatoma taurelė su likeriniu vynu. Šalia patiekiama daugiau vyno, kad prireikus taurelę būtų galima papildyti. Tokį desertą, užsigeriant vynu, galima "lesioti" kad ir visą vakarą - patikėkite, išties gardu. 

Kodėl šis desertas vadinamas muzikanto vaišėmis niekas negali tiksliai pasakyti. Viena populiariausių teorijų teigia, kad anksčiau, kai švenčių metu muzikantai turėdavo ilgas valandas groti ir linksminti svečius, šeiminikai jiems atnešdavo lėkštę džiovintų vaisių ir riešutų, kad trumpų pertraukėlių metu būtų ko užkąsti. Šiais laikais muzikanto vaišės labiausiai džiugina šeimininkus, nespėjančius paruošti kitokio deserto, ir tuos sveikesnės mitybos šalininkams, kurie ieško alternatyvų riebiems kremams bei pyragams. Manau, tarp mano skaitytojų tokių tikrai yra :)

Nuotrauka Lauros 

Postres de músic - muzikanto vaišės 

Ingredientai:

Vynas Moscatel (arba kitoks likerinis vynas) 

Keleto rūšių riešutai (saldūs ar/ir sūdyti migdolai, lazdyno, graikiniai...) 

Besėklės razinos, geriau kelių rūšių 

Džiovinti vaisiai (abrikosai, figos, slyvos...) 

1. Jeigu reikia, džiovintus vaisius iš anksto nuplaukite ir palikite nudžiūti, o riešutus išgliaudykite. 
2. Į nedidelę taurelę įpilkite Moscatel vyno ir pastatykite ją į desertinės lėkštės vidurį. 
3. Aplink taurelę išdėliokite keleto rūšių riešutus, razinas ir džiovintus vaisius. 
4. Tiekiant muzikanto vaišes, į stalą atnešamas ir indas (specialus stiklinis ąsotėlis, grafinas ar pan.) su vynu, kad valgantysis kada panorėjęs galėtų papildyti savo taurelę. 

Svarbesni recepto šaltiniai čia, čia ir čia.