Šįvakar apžiūrėjome savo miesto Debesų eglę. Gražu. Man patinka Jolantos Šmidtienės entuziazmas ir kalėdiniai kūriniai. Patinka matyti, kad Rotušės aikštė kasmet virsta meno erdve, kurioje kiekvieną dieną/ vakarą renkasi šventiškai nusiteikę žmonės su vaikais ir be vaikų, valgo ką tik iškeptas spurgas, gurkšnoja karštą arbatą ir prieskoniais kvepiantį vyną, dairosi į gražiuosius angelus ir kitas miesto dekoracijas, o paskui traukia apžiūrėti fotografijų parodos į galeriją, nusipirkti kalėdinių atvirukų į Šv. Kazimiero knygyną arba jaukiai pasišnekučiuoti šokoladinėje. Pernai kaip tik buvome prie eglutės, kai jaunimas sugalvojo pradžiuginti kauniečius nuotaikingu flash mob'u, ir tokios iniciatyvos man yra indikatorius, kad miesto centre iš tiesų sugebama sukurti šventinį ūpą, gerą aurą, kurią jaučia ten atėjusieji. Žinoma, visuomet atsiranda burbančių ir viskuo nepatenkintų, bet... kai aplinkui tiek šypsenų, į juos tiesiog numoji ranka.
Jolantos Šmidtienės sukurta Kauno Debesų eglė (2014). Foto iš čia.
Štai su tokia šventiška nuotaika šį savaitgalį valgėme ir tikrą žieminį desertą - cukruotas spanguoles (o gal reikėtų sakyti spanguolių saldainius?). Jų galima nusipirkti parduotuvėje, bet pakuotė bus maža, o kaina - didelė. Man šis desertas labai patinka, todėl nusprendžiau, jog gera mintis jo pasigaminti namuose. Juo labiau, kad turguje radau gražių spanguolių. Dvi tarmiškai kalbančios moterys papasakojo, kad jos atvyko net iš Varėnos, o pačios spanguolės rinktos Marcinkonyse. Gal užburta tos muzikalios kalbos (man labai gražu, kai žmonės kalba tarmiškai), uogų nusipirkau daugiau negu reikėtų Kūčių kisieliui, ir tą pačią akimirką supratau, jog išmušė cukruotų spanguolių gaminimo valanda.
Atrodo, jog cukruotos spanguolės - rusiškas išradimas (rus. клюква в сахаре). Pasakojama, jog tai buvęs pats mėgstamiausias Aleksandro Puškino desertas: paragavęs cukruotų spanguolių kažkokiame traktieriuje, jis pats esą iškvotęs jų gaminimo receptą, ir vėliau dažnai mėgavęsis jomis savo namuose. Jeigu tai tiesa - o panašu, kad tiesa, nes maisto istorikai remiasi Puškino amžininkų atsiminimais - cukruotos spanguolės Rusijoje gaminamos nebe pirmas šimtmetis. O ar atsimenate animacinį filmuką Mikė Pūkuotukas, asiliukas ir rūpesčių diena? Asiliukas Nulėpausis, liūdėdamas, kad niekas neprisiminė jo gimtadienio, ironiškai klausia Mikės Pūkuotuko: "Ar nematai? Dovanos, šventinis tortas, aviečių uogienė..." Taip sako lietuviškai įgarsintas Nulėpausis, o rusiškai jis klausia "Разве не видишь? Подарки, именинный пирог, клюква в сахаре..." (liet. Argi nematai? Dovanos, gimtadienio pyragas, cukruotos spanguolės...). Taigi, cukruotos spanguolės Rusijoje - tradicinis ir labai vertinamas desertas. Kitas dalykas, kad jas gaminti išmoko ir kaimynai: esu aptikusi, jog savu desertu cukruotas spanguoles laiko ir, pavyzdžiui, baltarusiai. Arba suomiai, kurie cukruotas spanguoles (suom. sokeroidut karpalot) apibūdina kaip rusų-suomių desertą ir nedvejodami priskiria savo tradicinei virtuvei. Tiesą sakant, rėmiausi ir jų receptu, todėl po mano tekstu yra žyma Suomijos virtuvė.
Cukruotų spanguolių receptas elementarus - sveikos, tvirtos, nepažeistos uogos iš pradžių suvilgomos kiaušinio baltymu, o tuomet apvoliojamos cukraus pudroje ir išdžiovinamos. Tikslių produktų kiekių pasakyti neįmanoma. Viename rusiškame šaltinyje rašoma, kad 1 kiaušinio baltymo užtenka 200 g spanguolių suvilgyti, o joms apvolioti reikia 100 g cukraus pudros, kitame - kad jo pakaks net 500 g uogų, o joms apvolioti prireiks 500 g cukraus pudros ir t.t. Aš, tiesą sakant, uogų ir cukraus nesvėriau, bet, panaudojus 1 mažo kiaušinio baltymą, cukruotų spanguolių išėjo nemažas dubuo (dvigubai daugiau negu matyti nuotraukoje); cukraus pudros man reikėjo apie 150 g.
Nuotrauka Kristinos
Cukruotos spanguolės
Ingredientai:
Spanguolės (laukinės; kultūrinės spanguolės baltu sausu vidumi netiks)
Kiaušinio baltymas
Cukraus pudra
- Spanguoles perrinkite: cukravimui tiks tik tvirtos, nesubliuškusios ir nepažeistos uogos. Nuplaukite, palikite siete, kad gerai nulašėtų vanduo, paskui paberkite ant popierinių rankšluosčių, kad nudžiūtų.
- Kiaušinį kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite. Jeigu norite būti tikresni, kad ant jo neliko salmonelių, galite lukštą suvilgyti actu arba citrinos sultimis, o po poros minučių dar kartą nuplauti ir nusausinti. Atskirkite trynį nuo baltymo. Baltymą dėkite į nemažą dubenį ir lengvai paplakite.
- Į dubenį su baltymu suberkite uogas ir atsargiai pamaišykite (aš maišiau ranka), kad uogos tolygiai juo pasidengtų. Jeigu uogos taps labai šlapios, jas galima vėl suberti į sietą, kad nutekėtų baltymo pertelkius.
- Į lėkštę įpilkite persijotos cukraus pudros*. Į ją dėkite po kelias kiaušinio baltymu sudrėkintas spanguoles ir apvoliokite, kol uogos pasidengs daugmaž tolygiu cukraus sluoksniu. Apvoliotas spanguoles išimkite iš lėkštės; aš jas dėjau į didelę kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Tuomet į cukraus pudrą dėkite kitą porciją uogų, jas apvoliokite ir t.t.
- Cukruotas spanguoles palikite skardoje keletui valandų, kad išdžiūtų.**
- Uogas sudėkite į serviravimo indą ir valgykite kaip desertą. Aš jas papuošiau necukruotomis spanguolėmis su koteliais.
- Likusias spanguoles galima supilti į stiklainį, jį uždaryti ir šaldytuve laikyti maždaug 2 savaites.
* Kai kurie receptai rekomenduoją cukraus pudrą šiek tiek pašildyti orkaitėje, bet neužkaitinti per daug, kad nepradėtų lydytis; aš šį žingsnį praleidau.
** Yra receptų, kur išdžiuvusias cukruotas spanguoles rekomenduojama dar kartą pamerkti į kiaušinio baltymą (bet jau ne visas iš karto, o po kelias uogas), tuomet antrą kartą apvolioti cukraus pudroje. Taip cukruojant, spanguolės turės tvirtesnį ir storesnį cukraus luobą. Aš spanguoles cukravau tik vieną kartą.
Nuotrauka Kristinos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.