Galatopita - ožkos pieno pyragas (saldus)

Retai nutinka taip, jog sugalvočiau gaminti kokį nors patiekalą, o tuomet eičiau pirkti reikalingų produktų. Atvirkščiai, paprastai turiu kažkokių produktų (jie pas mane dažniau atkeliauja iš kaimo negu iš prekybos centro), o tuomet nusprendžiu, ką su jais nuveikti. Šįkart, aplankiusi savo močiutę, parsivežiau 3 litrus ožkos pieno, o ta proga kepiau klasikinį saldų ožkos pieno pyragą, kurį graikai vadina galatopita.

Ne veltui pabrėžiu, kad ši galatopita saldi - po tuo pačiu pavadinimu gali slėptis ir sūrus ožkos pieno pyragas, į kurį graikai deda svogūnų, prieskoninių žolelių, fetos sūrio ir pan. Sūri galatopita pasaulyje mažiau žinoma negu saldi, tačiau Graikijoje ji irgi yra laikoma senu, tradiciniu kepiniu - beje, kiekviename regione jis kepamas kiek kitaip. Taigi, nesusipainiokite :) 

Nuotrauka Kristinos

Saldi galatopita, šiandieninė mūsų herojė, regis, labiausia mėgstama šiaurinėje Graikijos dalyje. Tai labai paprastas pyragas, kuriam naudojamas pienas (tradiciškai - ožkos), sviestas, kiaušiniai, manų kruopos ir cukrus. Priklausomai nuo recepto, šie pagrindiniai ingredientai gali įvairuoti: pavyzdžiui, vietoje ožkos pieno kai kas naudoja karvės pieną; tokiu atveju reikėtų rinktis kaip įmanoma riebesnį, nes riebus ožkos pienas didžiąja dalimi lemia kreminę pyrago tekstūrą. Vietoje manų gali būti naudojami miltai, be to, vieni receptai reikalauja kietagrūdžių kviečių manų kruopų (ang. semolina), kiti - mums įprastų minkštųjų kviečių manų kruopų (angl. farina). Vieni pyragą aromatizuoja citrinos/ apelsino žievele, kiti - vanile arba rožių vandeniu, o yra ir tokių, kurie išvis nededa jokių prieskonių. Galatopita dažniausia kepama be jokios tešlos - kepant pyrago plutelė susiformuoja pati. Tačiau kai kada pyrago pagrindui ir/arba viršui gali būti naudojama filo tešla (toks pyragas dažniausia vadinamas galaktoboureko), jis gali būti sulaistomas cukraus sirupu ir t.t. Aš kepiau patį paprasčiausią galatopitos variantą be filo tešlos; tačiau paprastumas čia tikrai nereiškia prastumo. 

Nuotrauka Kristinos

Galatopitą graikai dažnai įvardija kaip "vaikų pyragą". Mūsų akimis žiūrint, stebėtis nereikėtų: juk iš esmės tai yra ne kas kitas, kaip piene išvirta, sviestu ir kiaušiniais praturtinta, prieskoniais pagardinta ir užkepta manų košė. Turbūt graikai nevalgo tiek manų košės, kaip kad lietuviai, todėl išvirtą košę jie pagarbiai vadina manų kruopų pudingu ir pan. Tačiau net jeigu sakytume, kad tai pagerinta ir užkepta manų košė, galatopita vis tiek būtų verta dėmesio. Ji būna tvirta, bet tuo pačiu kreminė ir puri (visiškai atšalusi dalį savo purumo praranda), o valgoma su priedais man kažkuo primena varškės apkepą. O priedai neįmantrūs: pyrago viršus visuomet apibarstomas cinamonu ir cukraus pudra, o valgant papildomai gali būti patiekiama tokių tradicinių graikiškų dalykų kaip tirštas jogurtas, medus, rožių žiedlapių uogienė ar glyko, t.y. cukraus sirupe virti vaisiai. 

Šį pyragą ypač verta išbandyti, jeigu turite daug ožkos pieno ir mažų vaikų :) Antra vertus, bet kuriam suaugėliui tai gali būti ir puikūs savaitgalio pusryčiai ar nepretenzingas šiokiadienio vakaro desertas. Galiu tą teigti atsakingai, nes galatopitą gerai įvertino tiek saviškiai, tiek svečiai, dideli ir maži. Tačiau, kaip sakoma, viskam savo vieta ir savas laikas: rafinuotam ir elegantiškam vakarėliui galatopita netiks. Tad turėkite realius lūkesčius ir išsirinkite gerą laiką galatopitai išmėginti, kad paskui netektų nusivilti.

Nuotrauka Kristinos 

Galatopita - ožkos pieno pyragas (saldus) 

Ingredientai: 

5 puodeliai* ožkos pieno 

1 puodelis manų kruopų 

½ puodelio sviesto (ir dar kepimo skardelei patepti) 

1 puodelis cukraus** 

Nebūtinai: žiupsnelis vanilės arba nutarkuota citrinos/ apelsino žievelė 

3 kiaušiniai 

Cinamono (pyragui papuošti) 

Cukraus pudros (pyragui papuošti) 

Nebūtinai: graikiško jogurto, medaus, rožių žiedlapių uogienės arba sirupe virtų vaisių (patiekiant)

1. Į didelį puodą supilkite pieną ir kaitinkite, kol jis bus gana karštas, tuomet sudėkite sviestą ir cukrų. Kai sviestas ir cukrus ištirps, o pienas bus arti virimo temperatūros, nuolat maišydami, plona srovele suberkite manų kruopas (kaip virdami manų košę). Dažnai pamaišydami virkite ant nedidelės ugnies, kol košė sutirštės, tuomet nukaiskite ir palikite, kad ji šiek tiek atvėstų. 
2. Kiaušinius lengvai paplakite ir kruopščiai įmaišykite į atvėsusią košę. Jeigu norite, masę galite aromatizuoti vanile arba nutarkuota citrinos/ apelsino žievele. Masė turėtų būti vientisa, be gumuliukų.
3. Kepimo skardelę ištepkite sviestu (aš naudojau 22 cm skersmens apvalią kepimo skardelę nuimamais kraštais), įtieskite į ją kepimo popierių. Supilkite paruoštą masę ir dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC. Kepkite apie 45 min. ar ilgiau (tikslus laikas priklausys nuo jūsų orkaitės ir nuo to, kokio dydžio skardelę pasirinksite). Baigiant kepti, pyragas turėtų būti pakilęs, o jo viršus tapęs rusvai auksinės spalvos.
4. Orkaitę išjunkite, o pyragą palikite joje pastovėti dar apie 15 min. ar kiek ilgiau. Vėsdamas pyragas sukris, o jo viršutinė plutelė taps raukšlėta - neišsigąskite, taip ir turi būti. 
5. Iš orkaitės išimtą pyragą atvėsinkite iki kambario temperatūros. Per tą laiką jo geriau neišimti iš kepimo skardelės (ir neatlaisvinti nuimamų skardelės šonų), nes pyragas pasiduos į šalis ir susiplos.
6. Prieš valgydami, atvėsusį pyragą išimkite iš skardelės, apsijokite cukraus pudra ir cinamonu. Prie pyrago galite pasiūlyti graikiško jogurto, medaus, rožių žiedlapių uogienės ar sirupe virtų vaisių.

* 1 puodelis čia atitinka 250 ml. 

** Aš naudojau mažiau cukraus, apytikriai ⅔ puodelio. Tačiau, kaip visada, į pyrago masę dėjau apie 1 a.š. druskos, kuri, mano manymu, "nugesina" agresyvų saldumą.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai: čia, čia (video), čia ir čia.