Spanguolių kisielius su grietinėle

Pradėk rašyti apie kisielių, tai nebus pabaigos. Jo rūšių ne viena ir ne dvi, o ir verdamas jis daugelyje šalių. Maisto istorikai sutaria, kad kisielius pradėtas virti slavų žemėse, greičiausia Rusijoje, nes pats kisieliaus pavadinimas susijęs su žodžiu кислый, suprask - rūgštus, suraugintas. Seniausiais laikomi iš javų (pirmiausia avižų) išvirti kisieliai, nes jie dėl grūduose esančių medžiagų sutirštėja natūraliai. Visokie uogų, vaisių ar pieno kisieliai, tirštinami bulvių krakmolu, išplito tik XIX a., t.y. tada, kai slavų, baltų ir skandinavų žemėse pradėtos visuotinai auginti bulvės. Taigi, nors mes laikome ir avižų, ir spanguolių kisielių lietuviškais tradiciniais gėrimais/valgiais, avižinio istorija yra žymiai senesnė.

Kaip ten bebūtų, spanguolių kisielius irgi verdamas ne mažiau kaip du šimtus metų, todėl niekas negalėtų suabejoti jo kaip klasikinio patiekalo statusu. Ypač Lietuvoje. Bent jau Kūčių dieną didesniuose ar mažesniuose ąsočiuose spanguolių kisielius puikuojasi daugumos lietuvių namuose. Būtent - ąsočiuose. Greičiausia yra šeimų, kur verdamas labai tirštas spanguolių kisielius, primenantis želė, bet mūsų namuose kisielius priskiriamas gėrimų kategorijai. Kiek mačiau internete, kone visi spanguolių kisieliaus receptai lietuvių ir rusų kalbomis iliustruoti į skaidrius ąsočius supilto gėrimo nuotraukomis.

Nuotrauka Kristinos

O štai Suomijoje viskas kiek kitaip. Suomiją stipriai paveikė Rusijos virtuvė, todėl spanguolių kisielius irgi laikomas žiemišku, pirmiausia Kalėdų laikotarpio gardumynu. Tačiau spanguolių kisielių suomiai verda labiau koncentruotą, tirštesnį, iš karto supilsto į puodelius ar mažus dubenėlius ir patiekia su plakta grietinėle kaip desertą. Beje, skandinavai mėgsta ir panašiai pateikia ir kitus kisielius, kuriuos dažnai vadina desertinėmis sriubomis. Jų įvairovė gana didelė, o kai kurie iš jų mums neįprasti. Čia galima būtų paminėti, tarkime, desertinę aviečių sriubą arba saldžią erškėtuogių sriubą, kuriai buvo skirtas pirmasis šio tinklaraščio įrašas, ir kuri iš esmės yra ne kas kita kaip erškėtuogių kisielius.

Tokį spanguolinį kisielių, koks verdamas Suomijoje, savo namiškiams kaip desertą patiekiau tą dieną, kai gaminau kepenėlių, ryžių ir razinų apkepą, irgi priklausantį šios šalies virtuvei. Galiu pasakyti, kad kisielius buvo gardus - ryškaus uogų skonio, ne per daug saldus ar rūgštus, o plakta grietinėlė jį ne vien papuošė, bet ir pagardino, sušvelnino. Be to, tai sąlygiškai sveikas ir vitaminingas desertas :) Vis dėlto tokį kisielių reikėtų tiekti mažais kiekiais, nes didelį jo dubenį įveikti būtų sudėtinga. Antra vertus, jeigu mėgstate švelnesnio skonio desertus, į tą patį uogų tyrės kiekį pilkite daugiau vandens (ir atitinkamai dėkite daugiau krakmolo) - verčiau jau gaminti ne pagal receptą, bet taip, kad kisielius būtų jums priimtino skonio.

Nuotrauka Kristinos

Karpalokiisseli - spanguolių kisielius su grietinėle 

Ingredientai: (2 didelėms arba 4 mažoms porcijoms) 

200 g spanguolių* 

400 ml vandens
100 ml cukraus (arba pagal skonį)

3 a.š. krakmolo (aš naudojau bulvių krakmolą) 

Plaktos grietinėlės (patiekiant)

1. Spanguoles nuplaukite ir palikite kiaurasamtyje, kad nulašėtų vanduo, tuomet pertrinkite. Jeigu turite, tam labai tiktų lėtaeigė sulčiaspaudė (aš naudojausi kaip tik ja). Kitu atveju trinkite per sietelį. Jeigu trinate per sietelį, bus lengviau, jeigu uogas prieš tai suminkštinsite, t.y. užpilsite nurodytu kiekiu (400 ml) vandens, leisite užvirti, pavirsite apie minutę ir nukaisite. Skystį, kuriame virė uogos, nukoškite ir išsaugokite, o uogas pertrinkite per sietelį. 
2. Į prikaistuvį (aliuminis netiks) suberkite cukrų ir supilkite vandenį arba uogų nuovirą. Leiskite užvirti ir virkite, kol cukrus ištirps. Supilkite spanguolių tyrę, išmaišykite ir leiskite vėl užvirti; patikrinkite, ar netrūksta cukraus. 
3. Nuolat maišydami, supilkite nedideliame kiekyje šalto vandens išleistą krakmolą. Vos tik kisielius vėl užvirs, nukaiskite - įmaišę krakmolą, kisieliaus stenkitės nepervirti, nes iš pradžių sutirštėjęs, jis gali imti vėl skystėti. 
4. Dar karštą kisielių supilstykite į desertinius dubenėlius ar puodelius. Tuojau pat užbarstykite paprasto balto cukraus - jis neleis susidaryti kietai plėvelei vėstančio kisieliaus paviršiuje. 
5. Kisieliaus desertą galima patiekti šiltą arba atšaldytą. Prie jo pasiūlykite plaktos grietinėlės. Kadangi spanguolės - rūgščios uogos, plakant grietinėlę, į ją galima įberti šiek tiek cukraus pudros ir/ar aromatizuoti vanile. Šaukštu grietinėlės (ir, jeigu norite, keliomis spanguolių uogomis) galima papuošti kisielių, o į didesnį indą sudėtą likusią grietinėlę patiekite atskirai, kad visi galėtų imti tiek, kiek nori. Prie kisieliaus tinka pasiūlyti ir trapių sausainių.

* Šiam kisieliui tiks tiktai sultingos, mūsų miškuose augančios spanguolės (ieškokite jų turguje). Kietos kultūrinės spanguolės baltu sausu vidumi kisieliui netinka. 

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia.