Gruzdinti šeivamedžio žiedai

Šį savaitgalį Rūta papasakojo, kad Kaune gyvenantys italai lengvi kraustosi iš proto dėl žydinčių akacijų. Prisirinkę baltų, kvapių žiedų nuošaliose Vilijampolės gatvelėse ir Kulautuvoje, jie gyrėsi rengsiantys akacijų žiedų valgymo vakarėlį - ir regis, šiek tiek stebėjosi, kodėl lietuvaičiai neseka jų pavyzdžiu. Na, gal ir seks, bent jau kai kurie. Tiesą sakant, įtariu, kur Kauno apylinkėse galėtų būti akacijų, kurių dar nepastebėjo akyli svečiai iš Italijos. Tik tos akacijos - visai ne akacijos. Žmonės tiek Italijoje, tiek Lietuvoje atkakliai, bet klaidingai akacijomis vadina baltažiedes robinijas (lot. Robinia pseudoacacia). Taigi, jeigu norite paskanauti kažko egzotiško, ieškokite šių medžių: kepami būtent jų žiedai.

Mes su Rūta, tingią šeštadienio popietę sėdėdamos vėsioje jos namų terasoje, nusprendėme, kad baltažiedžių robinijų paieškas geriau kuriam laikui atidėti. Tačiau sodelio gale pražydęs šeivamedis tiesiog kvieste kvietė. Išsiaiškinusi, kad jis - tikrai Rūtos šeimos, o ne kaimynų nuosavybė, pasiūliau išsikepti jų - juk tai irgi klasikinis pavasarinis medžių žiedų gardėsis. Idėja buvo įgyvendinta nepraėjus nė valandėlei - ir, drįsčiau pasakyti, labai sėkmingai. Taigi, netrukus bėl grįžome į terasą, tik šįkart jau - su keptų šeivamedžio žiedų lėkšte :) 

Nuotrauka Kristinos 

Beje, italai irgi kepa šeivamedžių žiedus. Ir kepa seniai - mažų mažiausia nuo Renesanso laikų. Keptų šeivamedžio žiedų receptas (it. frittelle di fiore di sambuco) užfiksuotas, pavyzdžiui, Bartolomeo Scampi knygoje Opera dell'arte del cucinare (1570). Tiesa, kaip ir daugumas ano meto receptų, jis gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, todėl istorinės virtuvės gerbėjai jį interpretuoja įvairiai. Vienok šiuolaikinėje italų kulinarijoje dažniausia šeivamedžio žiedynai paprasčiausia pamirkomi į tešlą ir gruzdinami aliejuje. Kone identiškai šeivamedžio žiedai ruošiami ir kitose Vakarų Europos šalyse - pavyzdžiui, Vokietijoje, kur šis patiekalas vadinamas Hollerküchel, arba Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje, kur jie vadinami Elderflower Fritters. Sunku pasakyti, ar idėja kepti šeivamedžio žiedus kilo italams, o tuomet ši mada plito į šiaurę, ar tokia mintis atėjo į galvą daugelio šalių gyventojams vienu ir tuo pačiu metu. Šiaip ar taip, dabar gruzdintus šeivamedžio žiedus savo virtuvės dalimi laiko tiek Pjemonto, tiek Bavarijos, tiek Dublino apylinkių gyventojai (ir, kaip nesunku atspėti, kitų kraštų, kurių čia nevardinsiu). Atkeliavo ši tradicija ir į Ameriką, bet, regis, gruzdinti šeivamedžio žiedai čia vis dėlto gaminami rečiau negu Europoje. 

Nuotrauka Kristinos 

Šeivamedžio žiedai gali būti patiekiami ir kaip užkandis, ir kaip desertas. Tiekiant tuos kaip užkandį, tešla kartais maišoma su alumi, nesaldinama, gardinama aštresnio skonio prieskoniais (bet ne per aštriais, kad neužgožtų švelnaus gėlių kvapo ir skonio). Vis dėlto daug dažniau šilti arba kambario temperatūros šeivamedžio žiedai valgomi kaip saldus patiekalas. Tam, kad gruzdinti šeivamedžio žiedai būtų traškūs, tešla turi būti kuo "prastesnė", t.y. neriebi, maišyta su vandenius ar liesu pienu. Į ją dar dedami miltai, kiaušinis, druska ir dažnai (bet ne visuomet) - kepimo milteliai. Priklausomai nuo vietovės ir kiekvieno kepėjo skonio, tešla gali būti papildomai pagardinama šaukštu cukraus, šlaku alkoholio (italai mėgsta naudoti grapą), žiupsneliu cinamono ar muskato riešuto ir pan. Tradiciškai iškepti šeivamedžio žiedai apsijojami labai smulkiu cukrumi arba cukraus pudra. Kai kas (ypač britai ir airiai) prie jų papildomai pasiūlo kokio nors saldaus sezoninio kompoto - pavyzdžiui, agrastų.

Paskutinė pastaba susijusi su kepimu. Tam, kad šeivamedžio žiedai iškepę būtų traškūs ir gražiai atrodytų, reikėtų ne tik paruošti tinkamą tešlą ir parinkti teisingą aliejaus temperatūrą, bet būtinai - kantriai nuvarvinti tešlos likučius. Jeigu tešla bus per tiršta ir/ar prastai nuvarvinta, jūsų kepiniai primins storą blyną su įkeptais šeivamedžio žiedeliais, skirtumas tik tas, kad iš to blyno kyšos žalias kotelis :) Ir atvirkščiai - kuo kruopščiau nuvarvinsite tešlos likučius, tuo traškesni ir ažūriškesni bus gruzdinti šeivamedžių žiedai. Mano patarimas būtų toks: jeigu nėra galimybės kiekvieną žiedyną, pamirktą į tešlą, palaikyti virš dubens kelias minutes (o tas įmanoma, jei desertą ruošiate dviese), tuomet į tešlą pamirkytus žiedynus sudėkite į nelabai tankų sietą - kol kepsite vienus žiedynus, tešlos perteklius po truputį nulašės nuo kitų.

Ir paskutinė pastaba: gruzdinti šeivamedžių žiedai sotūs, todėl iš 10-14 vidutinio dydžio žiedynų prikepsite jų visą lėkštę, kurios užteks 4 porcijoms ne itin rajų valgytojų :) 

Nuotrauka Kristinos

Gruzdinti šeivamedžio žiedai

Ingredientai: (4 porcijoms)

10-14 šeivamedžio žiedynų

Tešlai: 

~100-120 g kvietinių miltų 

Žiupsnelis druskos 

1 a.š. cukraus 

½ a.š. kepimo miltelių 

1 kiaušinis

~ 150-200 ml vandens (paprasto arba mineralinio - labai tinka gazuotas) arba lieso pieno

Aliejaus (gruzdinimui)

Patiekiant:

Smulkaus cukraus arba cukraus pudros (žiedams apsijoti) 

1. Nuskintus šeivamedžio žiedynus sudėkite ant švaraus virtuvinio rankšluosčio ir palikite maždaug pusvalandžiui - per tą laiką, jeigu yra, iš jų iškeliaus ten besislepiantys vabzdžiai. Nelaikykite per ilgai, kad žiedynai nesuvystų. Rinkite švarius, neapdulkėjusius šeivamedžio žiedynus, nes jų plauti nepatariama: plaunant žiedeliai ima byrėti, nusiplauna kvapnios žiedadulkės, be to, drėgnus žiedynus problematiška traškiai iškepti. 
2. Paruoškite tešlą: plačiame dubenyje sumaišykite miltus, druską, cukrų ir kepimo miltelius. Įmuškite kiaušinį ir, po truputį pildami vandenį arba pieną, šluotele suplakite tešlą be gumuliukų. Ji turėtų būti gana skysta. Jeigu norite, palikite 10-20 min., kad pabrinktų. 
3. Keptuvėje arba prikaistuvyje įkaitinkite aliejų (jeigu turite, galite naudoti ir specialią gruzdintuvę). Jis turi būti vidutinio karštumo: įkaitinus aliejų per daug, žiedai degs, o įkaitinus per mažai - prisigers riebalų. Šeivamedžio žiedyną imkite už kotelio ir pamirkykite į tešlą, paskui leiskite nulašėti tešlos pertekliui (žr. pastabas virš recepto). Dėkite žiedyną į įkaitintą aliejų, stengdamiesi, kad jis kuo gražiau išsiskleistų. Aliejaus turėtų būti tiek, kad visi žiedeliai (išskyrus kotelį) į jį panirtų. Geriausia vienu metu kepti vieną žiedyną. 
4. Kepkite, kol žiedynas taps rusvai auksinės spalvos ir traškus. Išėmę dėkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite minutei ar dviems, kad susigertų aliejaus perteklius, tuomet perdėkite į serviravimo lėkštę. Taip iškepkite visus žiedynus. 
5. Prieš patiekiant, žiedynus apsijokite smukliu cukrumi ar sukraus pudra. Tiekite kaip desertą karštus, šiltus arba kambario temperatūros. 

Nuotrauka Kristinos

P.S. Jeigu niekuomet nesate susidūrę su šeivamedžiais, plačiau apie juos esu rašiusi čia.

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia, čia, čia ir čia:

Darina Allen, Forgotten Skills of Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2009, p. 35.