2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Plättar - švediški blynai su mėlynėmis



Kai Lietuvoje buvo braškių, mėlynių ir žirnių pikas, mūsų šeima tyrinėjo nepažintus kraštus, paaukojusi šiuos sezoninius virtuvės malonumus, o tiksliau - iškeitusi juos į kitus. Ir vis dėlto mintis, kad šįmet liksime neragavę mėlynių, man pasirodė kone šventvagiška, todėl savaitgalį, kad ir vėluodami, išvažiavome mėlyniauti. Žinoma, buvome vieninteliai mėlyniautojai miške. Bet negaliu per daug skųstis - uogų radome užtektinai, manau, būtume ne ką daugiau prisirinkę ir prieš kelias savaites. Taigi, nuostolių šioje vietoje nepatyrėme :)

Kadangi atostogų metu savo vaikui kepu daaauuug visokiausių blynų, šįkart nusprendžiau iškepti švediškus, kurie tradiciškai valgomi su mėlynių padažu arba su mėlynių uogiene. Švedai, kaip ir visi skandinavai, turi ne vieną blynų rūšį - kepa lietinius, mažus blynelius, čirvinius blynus, per visą skardą išlietus didžiulius blynus orkaitėje ir netgi bulvinius blynus. Sako, pirmasis paminėjimas, jog švedai kepa blynus, siekia 1538 m., tiesa, niekas nežino, apie kokius konkrečiai blynus ten kalbama. Na, o šiandien aš kepiau mažus švediškus blynelius plättar. Išoriškai jie panašūs į paprastus lietuviškus miltinius blynus, tačiau ėmus studijuoti jų receptus, į akis krinta du skirtumai.

Nuotrauka Kristinos

Pirmiausia - jie kepami specialioje keptuvėje su įdubimais kiekvienam blynui. Štai kodėl visi švediški blyneliai būna vienodo dydžio. Antra, šie įdubimai neleidžia tešlai išsklisti, todėl ji maišoma labai skysta, gal net skystesnė negu dauguma mūsų maišo lietiniams. Tai lemia, jog blynai būna minkšti netgi tuomet, kai atvėsta. Tačiau kitaip negu amerikietiški blynai, švediški plättar nėra akyti ir itin purūs - bent jau tie, kuriuos kepiau pagal šį receptą. Man jie šiek tiek primena lietinių ir omleto hibridą. 

Kai kurie receptai nurodo, kad švediškus blynus galima kepti ir paprastoje keptuvėje. Kodėl gi ne? Bet jie turbūt išsilies į pakankamai dideles "balas", kurias apversti lengva nebus. Bet mėginti, kaip sakoma, niekas nedraudžia. O štai jeigu jūs kažkada, pagauti įkvėpimo, nusipirkote specialią blynų keptuvę, šis receptas bus gera proga nušluostyti nuo jos dulkes :) Tiesa, jau rašydama apie suomiškus dilgėlių blynus minėjau, kad Lietuvoje parduodamos blynų keptuvės toli gražu ne visuomet būna kokybiškos; ten pat, esant reikalui, rasite paaiškinimą, kaip aš patobulinau savąją.

Kai dėl mėlynių, tai šios uogos - vienos populiariausių Švedijoje, kurias populiarumu lenkia nebent bruknės ir - galbūt - tekšės. Anksčiau kiekviena šeimininkė prisivirdavo jų atsargų, bet dabar, sako, namines uogienes vis dažniau nukonkuruoja pirktinės. Aš nemėgstu pirktinių uogienių, nes dažnai į jas pridedama tiek pektino, kad uogienę tenka ne kabinti šaukštu, o pjauti peiliu. Taigi, būsiu senamadiška ir papasakosiu, kaip mėlynių padažą ir uogienę pasigaminti namuose patiems.

Paskutinioji pastaba - apie blynų statusą Švedijos virtuvėje. Tradiciškai jie būdavo valgomi ketvirtadieniais, iškart po žirnių sriubos ir stiklelio punšo. Nenuostabu, kad blynai iki šiol Švedijos virtuvei skirtuose leidiniuose įvardijami kaip desertas, valgomas mažomis porcijomis. Vis dėlto turėkite galvoje, kad blynus patiekiant kaip pagrindinį pusryčių ar vakarienės patiekalą, 6 žmonėms jų gali ir neužtekti, ypač jeigu tie žmonės mėgsta sočiai pavalgyti :)

Nuotrauka Kristinos



Plättar - švediški blynai

Ingredientai: (maždaug 4-6 porcijoms) 

Šie blynai kepami specialioje keptuvėje su vienodais įdubimais kiekvienam blynui.

60 g kvietinių miltų
1 v.š. cukraus
Žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
150 ml šalto vandens
150 ml pieno
100 ml riebios grietinėlės
2-3 v.š. tirpinto sviesto
Mėlynių padažo arba uogienės (patiekiant; braškių, aviečių ar bet kuri kita mėgstama uogienė irgi tiks)
Plaktos grietinėlės (patiekiant) 
  1. Dideliame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, cukrų ir druską. Atskirame dubenėlyje lengvai išplakite kiaušinius ir vandenį. Po truputį pilkite į miltus, maišydami ir plakdami šluotele. Kai masė taps vientisa ir be gumuliukų, supilkite pieną ir grietnėlę. Tešla bus labai skysta, tokia ji ir turi būti. Tirpintu sviestu patepkite blynų keptuvę (tepti reikės tik prieš pirmąją blynų partiją), likusį sviestą įplakite į tešlą. Palikite tešlą bent 10 min. pabrinkti (aš brinkinu ne mažiau negu 1 val.; galima blynus užmaišyti ir iš vakaro, uždengti ir per naktį brinkinti šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje). 
  2. Gerai įkaitinkite blynų keptuvę; prieš kepant pirmuosius blynus, visi įdubimai turi būti ištepti sviestu. Į kiekvieną įdubimą pilkite maždaug po 2 v.š. tešlos. Kepkite, kol blynas sutvirtės, tuomet apverskite ir palūkėkite, kol švelniai parus kita pusė. Taip iškepkite visus blynus; po pirmojo karto, daugiau keptuvės tepti riebalais nebereikia. 
  3. Blynus patiekite kaip desertą arba kaip pusryčių/vakarienės patiekalą su mėlynių padažu arba uogiene ir plakta grietinėle.
Nuotrauka Kristinos


Blånärssylt - mėlynių uogienė

Ingredientai: (išeis maždaug 0,5 l uogienės)

½ l mėlynių
1 v.š. vandens
120 g cukraus
  1. Į prikaistuvį suberkite uogas, supilkite vandenį ir sudėkite cukrų. Pamaišydami užvirkite ir virkite apie 5 min., arba kol cukrus ištirps, o uogos ims trūkinėti.
  2. Nukaiskite ir supilkite į serviravimo dubenį. Jeigu norite, galite supilstyti į švarius stiklainiukus, gerai užsukti dangteliais, atvėsinti ir naudoti, kai prireiks.
Mėlynių padažas. Jeigu mėlynes ketinate suvalgyti tuojau pat, jas galite tiesiog nuplauti ir sutrinti su trupučiu cukraus. Aš mėgstu gaminti ir tokį padažą: nurodytą kiekį cukraus, vandenį ir maždaug ¼-⅓ kiekio uogų sudedu į prikaistuvį, pakaitinu, kol ištirps cukrus, o uogos ims leistis. Į gautą padažą suberiu likusias mėlynes, išmaišau ir iškart nukaičiu. Uogos sušyla, bet lieka žalios - manau, tokiame padaže išsaugoma daugiau vitaminų, o ir jo skonis bei tekstūra puikūs.

Nuotrauka Kristinos


Svarbiausias recepto šaltinis:
Annica Triberg, Per Ranung, Tore Hagman, Very Swedish, Bokförlaget Max Ström, 2007, p. 138-139.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.