2015 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Keptas starkis (pagal mano mamą)



Tą vakarą supausi hamake, kurio vienas galas buvo pririštas prie vengrinės slyvos, o kitas - prie kaukazinės. Mėgavausi reta ramybės valandėle, skanavau alyvinį obuolį ir klausiausi dienos pabaigą apgiedančių paukščių, žiūrėdama, kaip ilgėja šešėliai, o saulėlydžio šviesa auksina medžių lapus ir pastatų stogus. Bet netrukus išgirdau, kaip į mūsų vienkiemį įsuka automobilis - trumpa vakaro ramybė buvo išbaidyta. Atėjusi pasitikti savo žmogaus, pamačiau štai ką: 

Mano vyro laimikis - Nemune sužvejotas starkis (lot. Sander lucioperca). Nuotrauka Kristinos

Turbūt nereikia nė sakyti, kokia pakili ir šventiška nuotaika po valandėlės sklandė mūsų namuose. Starkis - įnoringa, gudri ir stipri žuvis, net patyrusiems žvejams ją pagauti nėra lengva užduotis. Aš žinau, ką sakau - starkių žvejyba nuo vaikystės buvo vienas iš mūsų šeimos vasaros malonumų. Tėtis, prisiekęs žvejys, brolius ir mane veždavosi žvejoti nuo mažų dienų. Dugninė žvejyba, naudojant gyvą masalą, specifinė, ir seniau, kai meškerės buvo ne tokios jautrios ir patvarios kaip šiais laikais (aš dar atsimenu bambukines! :), vaikų užduotis būdavo klausyti, ar nesuskambės prie meškerių smaigalių pritvirtinti varpeliai. Jų tilindžiavimas pranešdavo, kad starkis įkliuvo - netikras aliarmas kildavo retai, nebent labai vėjuotą dieną ar tuomet, kai upės srovė būdavo itin stipri. Jeigu pasitaikydavo sėkminga popietė, pavykdavo pagauti net kelias žuvis, kurios tuojau pat atsidurdavo mamos dispozicijoje.

Mama visais laikais starkį kepdavo tobulai - niekas nesuskaičiuotų, kiek kartų svečiai aikčiojo ir laižė pirštus, ragaudami šį firminį jos patiekalą. Bet dažniausia, žinoma, starkio valgytojai būdavome mes :) Dabar esame linkę skųstis skurdžia sovietmečio virtuve, bet anuomet, priešais garuojančią kepto starkio lėkštę, mes savęs anaiptol nelaikėme vargšais, nežinančiais, kas yra gardus kąsnis. Šįkart, žvelgdama į savo žmogaus sugautą žuvį, burnoje vėl pajutau tą vaikystės vasarų skonį. Kitą dieną dar pasigėrėjau elegantiškais Odetos ir Dano siūlomais receptais starkiui paruošti, pažadėjau sau, jog kitą kartą būtinai, o tuomet išklausinėjau mamos visas smulkmenas, kaip iškepti žuvį senu geru būdu. Dietininkams ir sveikuoliams tolimesnio teksto geriau neskaityti, na, o tiems, kurie nesuka sau galvos dėl kalorijų ar bent jau nekala savęs prie kryžiaus retkarčiais sugriešiję - visos paslaptys čia ir dabar. 

Keptas starkis su svogūnais. Nuotrauka Kristinos 

Mama starkį visuomet kepa taip pat - išfiletuoja, apibarsto prieskoniais, panardina į kiaušinio plakinį, apvolioja miltuose ir deda į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Plutelė turi būti plonutė, permatoma, traški ir auksinė, o kad žuvis greitai iškeptų ir liktų sultinga, nereikia gailėti aliejaus - jo keptuvėje turėtų būti bent 0,5 cm. Tiesa, vaikystėje mama kepdavo starkį sunkioje, juodoje, daugybę vasarų ir žiemų mačiusioje keptuvėje, bet turiu jus iš karto perspėti - nesvarbu, tefloninė, keraminė ar kokia dar keptuvė bebūtų, aliejaus vis tiek reikės, antraip receptą reikėtų paskelbti negaliojančiu.

Iškepusi žuvį, mama elgiasi dvejopai. Dažniausia į likusius riebalus, kuriuose kepė žuvis, ji suverčia nemenką kalną svogūnų ir kepa, kol jie tampa rusvai auksinės spalvos ir ima karamelizuotis. Paskleisti ant iškeptos žuvies gabaliukų, tokie svogūnai atlieka ir prieskonio, ir garnyro vaidmenį. Kitas, šventiškesnis būdas - į likusius riebalus sudėti svogūnų ir morkų mišinį, troškinti, kol suminkštės, o tuomet sudėti keptą žuvį, įpilti grietinėlės ir pakaitinti kelias minutes, kol padažas sutirštės. Tokią žuvį mama dažniausia gamina šventiniams pietums ir patiekia su bulvių koše. Morkos, svogūnai ir grietinėlė lemia salsvą padažo skonį, kurį atsveria labai saikingai dedami pipirai ir druska - patikėkite, padažas tobulai tinka prie švelnios tekstūros žuvies. Šio valgio, žinoma, sveikuolišku nepavadinsi, bet patiektas nedidelėmis porcijomis, jis gali tapti pietų stalo žvaigžde. Receptą ypač verta atsiminti tuomet, kai žuvies turite ne per daugiausia, o valgytojų būrelis nemenkas (arba tie valgytojai turi itin gerą apetitą) - kaip jau supratote, keptas starkis su grietinėlės padažu priklauso ekonomiškų patiekalų kategorijai. Ypač tuo atveju, jeigu žuvį pasigaunate patys :)

Keptas starkis su grietinėlės padažu. Nuotrauka Kristinos



Keptas starkis (pagal mano mamą)

Ingredientai: (maždaug 6 porcijos) 

~ 1-1,5 kg starkio filė gabaliukų*
Druskos (rupios) ir pipirų (pagal skonį)**
Kepimui tinkamo aliejaus
1-2 kiaušiniai
~ 250 ml kvietinių miltų
Keptam starkiui su svogūnais:
3-5 svogūnai***
Keptam strakiui su grietinėlės padažu:
2-3 svogūnai
1-2 morka
Nebūtinai: ~100 g sviesto 
~ 300-400 ml grietinėlės (neriebios, arba maišykite neriebią su trupučiu riebios)
Nebūtinai: krapų
Bulvių košės (patiekiant)
  1. Žuvį pasūdykite, pabarstykite pipirais ir palikite apie 30 min., kad prieskoniai įsigertų. Keptuvėje įkaitinkite aliejų - jo turėtų būti nemažai, apie 0,5 cm. Paplakite kiaušinį su šlakeliu šalto vandens. Kiekvieną žuvies gabaliuką panardinkite į kiaušinio plakinį, apvoliokite miltuose ir dėkite į įkaitintus riebalus. Pavartydami kepkite žuvį, kol jos gabaliukai iš visų pusių bus auksinės spalvos. Žuvies gabaliukus dėkite į lėkštę ir laikykite šiltai. 
  2. Jeigu norite patiekti žuvį su svogūnais, sudėkite juos į likusius riebalus ir atidengtoje keptuvėje, vis pamaišydami, kepkite ant vidutinės ugnies, kol dauguma jų taps rusvai auksinės spalvos, t.y. ims karamelizuotis. Jeigu reikia, įpilkite daugiau aliejaus - svogūnai neturėtų lipti prie keptuvės. Iškepę svogūnus paragaukite - jie turėtų būti saldūs; jeigu reikia, galite ant jų užbarstyti truputį druskos. Iškepusius svogūnus paskleiskite ant žuvies. Taip paruošta žuvis gali būti patiekta kaip karštas užkandis arba kaip pagrindinis patiekalas su virtomis ar keptomis bulvėmis bei daržovėmis. Atvėsusi iki kambario temperatūros, žuvis su svogūnais irgi gardi, tad gali būti patiekta ir kaip šaltas užkandis. 
  3. Jeigu norite patiekti žuvį su padažu, į aliejų, likusį nuo žuvies kepimo, sudėkite per burokinę tarką sutarkuotas morkas ir juostelėmis pjaustytus svogūnus. Kepkite ant mažos ugnies (galima ir uždengtoje keptuvėje), kol daržovės suminkštės. Jeigu kepamos daržovės labai sausos ir reikia papildomų riebalų, įdėkite sviesto. Kai daržovės suminkštės, sudėkite iškeptą žuvį, supilkite grietinėlę ir kaitinkite, kol padažas taps norimo tirštumo. Jeigu reikia, papildomai pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Jeigu padažas tapo per tirštas, iki norimo tirštumo atskieskite jį pienu arba neriebia grietinėle ir dar truputį pašildykite. Keptą starkį su grietinėlės padažu patiekite su bulvių koše. Jeigu norite, galite pabarstyti smulkintais krapais. Valgykite karštą kaip pagrindinį patiekalą.
* Retkarčiais mama šitaip kepa kitas baltas ir liesas žuvis - išfiletuotą lydeką arba ešerius. Vis dėlto starkis - neabejotinas jos favoritas.
** Jau Nepriklausomybės laikais mama starkį pradėjo gardinti prieskonių mišiniais, pavadintais Prieskoniai žuviai: man šis "patobulinimas" nepatinka, nes nuo prieskonių mišinių visų rūšių žuvų skonis pasidaro vienodas. Aš siūlyčiau likti tik prie drukos ir pipirų, bet jūsų valia eksperimentuoti.
*** Svogūnus pjaustykite pusžiedžiais, o dar geriau - juostelėmis (svogūnus perpjaukite išilgai per pusę, o puseles supjaustykite išilgomis riekelėmis).

Keptas starkis su grietinėle ir bulvių koše

Recepto šaltinis: mano mama.

20 komentarų:

  1. Kristina, fantastikas starkis:) O receptukai superiniai. As su grietinele daznai kalmarus darau, o kepti svogunai tai man visur ir visada tinka...tas karamelinis saldumas su zuvyte, tobulai paprasta, bet ziauriai skanu. Pavydziu ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už gražius žodžius, Odeta! Žuvų receptų įvertinimas iš Tavo lūpų - tai dvigubas komplimentas. Elementaru, bet šitaip pagaminta žuvis iš tikrųjų gera. Tik svarbu, kad ji būtų labai šviežia, o gaminant - laikytis taisyklių ir viską daryti tinkamai (tarkime, per daug nesusmulkinti svogūnų ir jų nesudeginti). Mano nuomone, efektas dažnai būna geresnis, negu naudojant brangius, egzotiškus ingredientus. Tad pastaraisiais metais vis labiau linkstu į maksimalų paprastumą :)

      Panaikinti
  2. Na ir pasakojimas!
    Skaitydama jaučiausi taip, lyg pati visame tame veiksme būčiau dalyvavusi :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Julija! Visada gera žinoti, kad žmonės skaito, o ne tiktai nuotraukas akimis permeta. Man kai kurie dalykai kelia daug prisiminimų ir sentimentų, o drauge ir gerokai užslopintą poreikį rašyti dalykus, pretenduojančius į meninį tekstą. O kadaise eilėraščius rašiau :) Ir net spausdinau pakankamai prestižiniuose leidiniuose :)

      Panaikinti
  3. Perskaičiau viską nuo pirmo iki paskutinio sakinio. Seiles tik ryju!!! :-) jau taip skanu, taip skanu!!!
    Komplimentai ir padėka už dalinimąsi gardžiais receptais ir skaniom nuotraukom!!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Lina, dėkui už komplimentus! Kaskart labai džiaugiuosi, kai atsiliepia mano skaitytojai, iš jų semiuosi įkvėpimo bei entuziazmo, ir tinklaraščio tekstai tuomet lengviau rašosi :) O šiaip aš visada tikiuosi, kad iš jų bus ir kokios nors praktinės naudos, todėl ir šįkart linkiu išsikepti starkį progai pasitaikius - tikrai verta, net jeigu parduotuvėje tektų jį "sužvejoti" :)

      Panaikinti
  4. Labai puikus pasakojimas, bei receptas! visa tai mane labai gerai nuteike!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Andriau, ačiū! Visuomet malonu žinoti, jog žmonės paskaito :) Esu dėkinga tėvams, kad išmokė mylėti gamtą ir pagarbiai žiūrėti į kasdieninį maistą - ir visai neblogai jį paruošti. Tikiuosi, kad bus progų receptus išmėginti, lauksiu grįžtant su įspūdžiais :)

      Panaikinti
  5. Skaiciau ir isivaizdavau kaip rytoj nustebinsiu visus sventiniais pietumis... :).Dekoju uz puikiu recepta ir vaizdinga aprasyma.Linkiu graziu artejanciu Sv.Velyku!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už šiltą atsiliepimą ir linkėjimus - ir Jums gražių, jaukių švenčių! Tikiuosi, receptas nenuvils, šeima bus nustebinta gerąja prasme, o Jūs dar ne kartą čia sugrįšite :)

      Panaikinti
  6. bandysiu kaska panasaus, pagal jusu patarimus. mano uosvis savo pagauta starki sitaip paruosdavo tobulai. 100 proc. pritariu, kad zuvies ant sausos keptuve neiskepsi. ir mes seimnoje tai t.p. jos negadinam visokiais prieskoniu misiniais. reikia gi zinot ka valgai ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikiuosi, kad starkį pavyko iškepti taip gardžiai, kaip tikėjotės :) Tikra tiesa - ne visada kepimas su mažu riebalų kiekiu duoda geriausius rezultatus, ypač gaminant "senovinius" patiekalus, tokius kaip bulviniai blynai, kepta žuvis ir pan. Aš tada pasiguodžiu, kad nedažnai gaminu lietuviškus patiekalus, bet kai jau gaminu, tai noriu, jog jie būtų kuo tikresni - ir dedu riebalų tiek, kiek priklauso:) Modernizuoti tradicinių receptų nelabai mėgstu, įskaitant naujoviškus prieskonių mišinius. Gal dar kokį rūkomą karšį ir galima stipriau paprieskoniuoti, bet tik ne švelniamėsį starkį, ar ne? :) Ačiū, kad radote laiko palikti atsiliepimą ir pasidalinti savo šeimos patirtimi!

      Panaikinti
  7. Ačiū už straipsnį :)
    Aš pats kepti nemoku...
    Ar galite parekomenduoti kokį restoraną (Vilniuje arba Klaipėdoje) kur gerai daro starkį?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nėra už ką, dėkui Jums, kad paskaitėte ir palikote tokį pozityvų atsiliepimą!

      Kai dėl maisto, tai pirmiausia norėčiau Jus padrąsinti - pradėti gaminti niekada nevėlu. Pažįstu vyrą, kuris beveik iki 50 metų mokėjo tik arbatos išsivirti, o vėliau ne tik atrado gaminimo malonumą, bet netgi baigė kulinarijos kursus. Sako, dabar virtuvėje jaučiasi puikiai :)

      Aš kaunietė, tai dėl restoranų Vilniuje ir Klaipėdoje nesu gera patarėja. Mano draugai, išmanantys žuvų reikalus, giria prie parduotuvės "Šiaurės jūra" įsikūrusį restoraną "Šiaurės jūra", kuris specializuojasi žuvų patiekaluose - čia Vilniuje. Pajūryje ko gero daugiausia gero girdėjau apie "Šturmų švyturį" Ventės Rage. Deja, pati šiose vietose valgiusi nesu, todėl negaliu pasakyti savo nuomonės apie patiekalus. Bet, tikiuosi, Jums ten pavyks rasti pačių gardžiausių patiekalų, pagamintų iš šviežiausio starkio :)

      Panaikinti
  8. tragedija, o ne receptas. Kame čia gėris?? Tuose riebaluose, kur kepė žuvis suversti svogūnus...ir viską paskui sušveisti? Siaubas. Tik kaimiečiai taip gali valgyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tragedija yra tai, kad esti štai tokių žmonių be kultūros, kurie atėję į svečius nesigėdi šnerkšti kaip kiaulės. Šis tinklaraštis skirtas TRADICINIAMS, senoviškiems patiekalams, niekas nežadėjo, kad čia bus kokie nors sveikuoliški ir fitness čempionams skirti receptai. Jeigu netyčia užsukote ne ten, kur tikėjotės patekti, galite uždaryti puslapį ir eiti kitur, užuot čia reiškę savo nepasitenkinimą. Man, pavyzdžiui, nepriimtina vegetariška ir veganiška mityba, bet aš neinu į vegetarų puslapius ir neaiškinu, kad jie nemoka maitintis. Tad prieš vadinant kitus "kaimiečiais", pirmiausia pats/pati išaukite iš tuščios paaugliškos puikybės, išmokite elementaraus mandagumo, gerbti nuomonių įvairovę ir pasirinkimo laisvę. Konstruktyvi kritika išsakoma ne tokiu tonu, ką, tikiuosi, irgi kada nors suprasite.

      Panaikinti
  9. Labai puikūs receptai,vakar maniskis kaiptik pagavo ir isdorojo starki,reikes pagaminti siandien butent pagal jusu recepta,manau ta su svogunais o veliau ir ta isbandysiu su grietinele..maniskis zvejys pastoviai pagauna zuvies,tai sama,tai lydeku ar eseriu..:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, ačiū, kad pasikliaunate mano rekomendacijomis, ir tikiuosi, jog starkį iškepti pavyko nepriekaištingai! Kuomet žuvis šviežia, šis receptas tiesiog negali nepavykti, bent jau man taip atrodo :) Ir tikrai puiku, jog namuose turite žveją, nes šiais laikais, kai net už gerokai pastovėjusias žuvis prekybos centrai prašo apvalios sumelės, laimikis tiesiai iš gamtos - tikra šeimininkės laimė; tad nei žvyno, nei uodegos Jūsų antrajai pusei, ir kuo skaniausių žuvų patiekalų visai Jūsų šeimai!

      Panaikinti
  10. Priklausau tai valgytojų kategorijai, kuri kuo puikiasusiai išgyventų be vandens gyvių ant savo stalo, bet šie receptai - ypatingi. Paprieštarausiu anonimui, nes tas, kuris riebiausias, man asmeniškai, buvo tas, kurį autorė nusakė įspūdingiausiai: valgyk ir dar norėk. Ačiū už puikius receptus, už puikų jų pateikimą ir linkėjimai receptų autoreei - Mamai, kur ji bebūtų :)

    AtsakytiPanaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.