Maitrank - gegužės vynas

Šiam įrašui kaupiausi kelerius metus, todėl šiandien, pagaliau pristatydama jums gegužės vyną, jaučiuosi beveik šventiškai. Ir dėl to, kad vynas netikėtai puikus, ir dėl to, kad apima sėkmingai įgyvendinto projekto pojūtis :) Bet apie viską iš eilės. 

Nuotrauka Kristinos

Pirmiausia - kas gi tas gegužės vynas? Paprasčiausias apibūdinimas būtų toks: tai baltas vynas, pagardintas prieskoninėmis žolelėmis, apelsinais ir (dažnai, bet ne visuomet) cinamonu, gegužės mėnesį patiekiamas kaip šaltas aperityvas. Manoma, jog šį vyno gėrimą dar IX a. benediktinai pradėjo gaminti Vokietijos vienuolynuose (čia jis buvo pavadintas Maitrank, Maiwein, Maibowle ir kt.), iš kur vėliau išplito į kaimynines šalis. Bėgant amžiams, gegužės vyno populiarumas menko, ir XX a. pradžioje jį retai kas begamino. Tačiau 1950 m. Belgijoje buvo nuspręsta atgaivinti gegužės vyno tradiciją - ir tai padaryta itin sėkmingai. Dabar gegužės vynu ypač garsėja Arlono miestas, įsikūręs pietų Belgijoje, netoli Liuksemburgo sienos. Maitrank d'Arlon yra rimtas reikalas, šio regiono gastronomijos simbolis, jo garbei nuo 1955 m. priešpaskutinį gegužės savaitgalį belgai rengia dideles šventes. Tad neatsitiktinai aš naudojausi receptais, kurie priskiriami Arlono kulinariniam paveldui - kas jau kas, o šie žmonės gegužės vyną gaminti tikrai moka, todėl jų patarimai man atrodė patys patikimiausi. Beje, komerciškai gegužės vyno gaminama labai nedaug, tad visos rekomendacijos pritaikytos namuose gaminamam gėrimui.

Kvapusis lipikas. Nuotrauka Kristinos

Esminis gegužės vyno ingredientas - žolelė, vadinama kvapiuoju lipiku arba kvapiąja krune (lot. galium odoratum arba asperula odorata, angl. sweet woodruff). Būtent ji suteikia gėrimui būdingą šviežio šieno kvapą ir labai lengvą, malonų karstelėjimą. Mano gaminto gegužės vyno ragautojai nusprendė, jog dėl savito kartumo gėrimas labai primena naminį apelsininį Campari. Ir tikrai, panašumo yra, tik spalva gintarinė :) Kvapieji lipikai vynui renkami balandžio pabaigoje ar gegužės pirmojoje pusėje, prieš pat žydėjimą. Jeigu augalai jau pražydę, žiedeliai paprastai nuskabomi - teigiama, kad juose gausu kumarino, kuris vyną pernelyg apkartintų. Be to, didelis kumarino kiekis gali būti toksiškas, todėl dozuojant kvapiuosius lipikus būtinas saikas (kai kur rašoma, jog kvapusis lipikas yra nuodingas augalas, bet tai labai sąlygiškas teiginys - jeigu suvalgytumėte kilogramą čiobrelių iš karto, ko gero irgi apsinuodytumėte, tačiau šių augalų kulinariniai kiekiai laikomi saugiais). Įdomu tai, kad, skirtingai nuo daugumos žolelių, kvapiųjų lipikų kvapas stiprėja jiems vystant ir džiūvant. Taigi, jie paprastai skinami nepražydę, paskui šiek tiek apvytinami (pavyzdžiui, per naktį), ir tuomet merkiami į baltą vyną. Na, o aromatizuotas, į butelius supilstytas ir labai gerai atšaldytas vynas gali būti geriamas po savaitės ar kelių, kvapiesiems lipikams jau žydint - tokiu atveju lipiko žiedai panaudojami stalui ir/ar taurėms papuošti.

Nuotrauka Kristinos

O dabar svarbiausias klausimas - kur rasti kvapiųjų lipikų? Na, Wikipedijos duomenimis, jie gausiai auga puveninguose Vidurio Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos (įskaitant Lietuvą) miškuose. Deja, miškuose aplink Kauną man jų matyti neteko, nors kvapiųjų lipikų giminaičių (kibiųjų lipikų, tikrųjų lipikų ir kt.) pievose apstu. Bet nėra padėties be išeities. Kai laukinėje gamtoje kvapiųjų lipikų prisirinkti sudėtinga, juos galima auginti darže kaip daugiametį prieskoninį augalą. Dauginant šaknimis, viskas būtų daug paprasčiau, bet paaiškėjo, kad šis augalas Lietuvoje auginamas retai - bent jau man nepavyko sutikti nė vieno žmogaus, galinčio man parduoti ar padovanoti kvapiųjų lipikų kerą. Dar, žinoma, yra sėklos. Kvapiųjų lipikų sėklų Lietuvoje būna pirkti, bet štai kur problema: jas sudaiginti nelengva. Aš kvapiuosius lipikus pirmąkart pasėjau gal prieš penkerius metus. Neišdygo nė vienas augalas. Tuomet sėjau vėl ir vėl, ir pavasarį, ir iš rudens - nieko. Galų gale pernai iš saujelės sėklų išdygo 3 gležni augaliukai, kuriuos visą vasarą puoselėjau kaip mokėjau. Ir štai šiais metais jau turiu visai vešlų kvapiųjų lipikų krūmą. Tikiuosi, jis augs ilgai ir laimingai :) Na, o jums galiu palinkėti arba kantrybės kvapiuosius lipikus daiginant, arba gero žmogaus, kuris nepagailėtų šio augalo daigelio, arba sėkmingų pasivaikščiojimų ir teisingų radinių mūsų miškuose. Šiaip ar taip, jeigu jūs, kaip kad aš, esate neabejingi prieskoninėms žolelėms, pamėginkite šį augalą įsigyti - kvapieji lipikai tikrai papuoš jūsų kolekciją.

Ką tik sumaišytas gegužės vynas. Nuotrauka Kristinos

Jeigu jau turite kvapiųjų lipikų, pagaminti gegužės vyną labai lengva, nes visus kitus ingredientus rasti detektyvinių įgūdžių nereikia. Pirmiausia, žinoma, teks įsigyti balto vyno. Tradiciškai šiam gėrimui naudojami sausi Mozelio slėnio vynai, pagaminti iš Elblingo veislės vynuogių, auginamų Vokietijoje ir Liuksemburge. Žinoma, tiks tiks ir kitoks baltas tų kraštų vynas, pavyzdžiui, rislingas. Jis pasaldinamas ir dažniausia - šiek tiek pastiprinamas konjaku, putojančiu arba porto vynu ar kokiu kitokiu "slaptu" ingredientu. Tuomet į vyną sudedamos kvapieji lipikai, jeigu turite - keli juodųjų serbentų lapai (arba kelios citrinų skiltelės), apelsino griežinėliai ir dažnai - mažas cinamono lazdelės gabaliukas. Vynas su prieskoniais kambario temperatūroje laikomas 2 paras, mat per vieną dieną jis dar nespėja įgauti tinkamo skonio, o laikant ilgiau tas skonis (ypač kartumas) gali tapti per stiprus. Tas porą dienų vyną reikėtų prižiūrėti - pravėdinti ir retkarčiais pamaišyti, kad ištirptų cukrus. Aromatų prisigėręs vynas perkošiamas, supilstomas į butelius ir labai gerai atšaldomas. Patiekiamas jis atvėsintose taurėse arba stiklinėse, kas nori, į jį gali įsimesti ir vieną kitą leduką. Karatais į gėrimą įmetama ir šviežių braškių, bet tai nebūtinas priedas. Kaip ten bebūtų - labai geras dalykas tas gegužės vynas, ypač su draugais terasoje švenčiant vasaros pradžią :)

Pagamintą gegužės vyną būtinai laikykite šaldytuve. Nuotrauka Kristinos

Maitrank - gegužės vynas

Ingredientai: (~ 1 l gėrimo)

12-15 kvapiųjų lipikų šakelių

1 butelis balto vyno (tradiciškai naudojamas sausas Mozelio slėnio vynas)

~ 50 g cukraus (jei vynas labai sausas, galima ir daugiau)

50 ml konjako (ar kitokio stipraus kvapnaus alkoholio, pavyzdžiui, brendžio)

1 apelsinas*

Nebūtinai: 4-6 juodųjų serbentų lapai arba keli citrinų griežinėliai

Nebūtinai: gabaliukas cinamono žievės

Patiekiant:

Apelsino skiltelių

Nebūtinai: ledukų

1. Jeigu turite galimybę, kvapiuosius lipikus surinkite iš vakaro. Jeigu reikia, nuskabykite prasiskleidusius žiedelius (geriau rinkti dar nepražydusius augalus). Palikite pastovėti, kad šiek tiek apvystų; neišsigąskite, džiūdami jie šiek tiek patamsės.
2. Į stiklinį ar keraminį (bet ne plastikinį) indą supilkite vyną, į jį įmaišykite cukrų ir konjaką. Sudėkite kvapiuosius lipikus, apelsino griežinėlius, jeigu norite - juodųjų serbentų lapus ir/ar cinamoną. Uždenkite ir, retkarčiais pamaišydami, kad ištirptų cukrus, kambario temperatūroje laikykite 2 paras.
3. Aromatizuotą vyną perkoškite. Supilstykite į butelius. Labai gerai atšaldykite. 
4. Gegužės vyną patiekite atšaldytose taurėse arba stiklinėse kaip aperityvą su apelsinų skiltelėmis ir, jeigu norite, su ledukais.

* Apelsinas dedamas su visa žievele, todėl jį kruopščiai nuplaukite su soda arba, jeigu turite, ekologišku vaisių ir daržovių plovikliu (aš naudoju būtent jį). Vyne išmirkytus apelsinus su žievelėmis vėliau galima panaudoti, pavyzdžiui, marmeladui virti, tačiau aš juos išspaudžiau į vyną dar prieš jį perkošdama. Dėl to nuotraukose gėrimas atrodo drumstas, tačiau jeigu norite, kad gegužės vynas būtų skaidrus, to daryti nereikėtų. Kiekvienam įsispaudus šviežio apelsino skiltelę į savo taurę, apelsinų skonis gėrime bus juntamas mažiau, bet patiektas vynas atrodys elegantiškiau.

Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia (video; teks ištverti reklamą); kitų nebeprisimenu, daug jų buvo :)