2017 m. spalio 17 d., antradienis

Vengrinių slyvų pyragas



Ak, tie spalvingi susivėlinusios bobų vasaros grybšniai - medžių šakose, išdrikusiuose voratinkliuose, jurginų žieduose ir... prekyvietėse. Praėjusios savaitės pabaigoje, vaikštinėdama po turgų, pamačiau vengrinių slyvų, vis dar tvirtų ir puikių. "Paskutinės, - sako pardavėja. - Šįryt atvežė iš Babtų". Prašau jų pasverti, nes mūsų sode, kurį šiais metais pakando pavasario šalnos, vengrinių slyvų beveik nebuvo, tad jaučiuosi jų neatsivalgiusi. 

Nuotrauka Kristinos

Nors vasarinės slyvos gardžios, bet vis dėlto mano favoritės - rudeninės vengrinės. Tvirtos ir saldžios, jos tinka viskam: ir valgymui ką tik nuskynus, ir džiovinimui, ir mūsų taip mėgstamuiems varškės kukuliams su slyvomis, ir įvairiems kitiems saldumynams. Be to, iš vengrinių slyvų galima išsikepti burnoje tirpstančių rudeninių pyragų. Aš dažniausia kepu tą, kuris Liuksemburge vadinamas Quetschentaart ir laikomas nacionaliniu šios šalies desertu.

Nuotrauka Kristinos

Pirmą kartą perskaičiusi apie Liuksemburgo slyvų pyragą, susigundžiau jo grožiu ir tiksliai žinojau, kad, atėjus rugsėjui, jį kepsiu. Mano šaltinis sakė, kad pyrago pagrindas turįs būti mielinis (tas dalykas kartojamas daugelyje standartinių Liuksemburgo virtuvės aprašymų). Rasti tokį receptą buvo gana sudėtinga užduotis, bet vis dėlto aš jį radau. Deja, išmėginusi nusivyliau. Mat geriausia dalis visame pyrage buvo slyvų "karūna", na, o mielinis pagrindas išėjo sausas ir sprangokas. Tada susiradau receptą, kurio autorė - Ketty Thull (1905-1987), Liuksemburgo virtuvės pažiba. Sako, kad jos knygą Luxemburger Kochbuch (pirmasis leidimas 1946) turi kiekviena liuksemburgiečių šeima, kas senesnio, kas naujesnio leidimo. Joje surinkti daugmaž visos klasikinių Liuksemburgo patiekalų receptūros. Kad būtų užtikrintas gastronominių tradicijų tęstinumas, jaunavedžiams šį leidinį kone privaloma tvarka dovanoja vyresniosios kartos giminaičiai.

Nuotrauka Kristinos

Ketty Thull siūlomas receptas visai kitoks. Ji rekomenduoja suminkyti trapią sviestinę tešlą, iš jos suformuoti krepšelį ir į jį sudėti slyvų skilteles. Tai daroma visai paprastai - iš pradžių slyvos dedamos viena eile prie skardos krašto, tada antra eile, trečia eile ir t.t., kol koncentriniai ratai susispaudžia, ir jūsų akyse randasi pyragas-gėlė. Svarbiausia, kad net kepdamos vengrinės slyvos išlaiko savo formą, neištęžta, nesuyra ir išlaiko didžiąją dalį savo saldumo. Štai kodėl vengrinių slyvų pyragui prireiks tik 50 g cukraus ir net 500 g vaisių. Cukraus pudros žiupsnelis - ir tas dažnai užberiamas prieš pat nešant į stalą tik dėl gražumo, nes saldumo šiam kepiniui ir taip netrūksta. Pyrago pagrindas tuo tarpu būna trapus, švelnus, ne per kietas ir ne per sausas. Žodžiu, idealiai subalansuotas pyragas. Na, o šaukštas plaktos grietinėlės jį pakylėja iki tobulumo - bent jau man ir mano šeimai taip atrodo :) Ir mes visiškai pritariame, kad Ketty Thull verta visų garbingų titulų, kuriuos jai suteikė Liuksemburgo virtuvės žinovai.

Nuotrauka Kristinos

Jau ne vieną rudenį kėsinausi įdėti šį receptą į savo tinklaraštį. Kažkada netgi buvau pradėjusi fotografuoti jo gamybos procesą. Bergždžias reikalas - kad ir kiek kartų jį kepiau, pyragas išnykdavo nuo stalo greičiau, negu spėdavau paimti į rankas fotoaparatą. O šįkart ėmė ir pasisekė, mat iškepiau pyragą ankstų rytą, kai namuose likau viena. Paskui, sudėjusi abiejų fotosesijų nuotraukas į krūvą, nusprendžiau paruošti šį - galbūt kiek pavėluotą - įrašą, neatidėliodama darbo iki ateinančių metų. Nes pyragas to vertas, o "išlaukti" kepiniai dažnai būna kažkokie ypatingesni už tuos, kuriuos gauname vos treptelėję koja :) Jeigu dabar neberasite vengrinių slyvų, atidėkite receptą kitam rudeniui, kai vės stos jų sezonas. Tik nekeiskite vengrinių slyvų jokiomis kitomis! Atsiminkite, kad kitų rūšių slyvos lengvai tęžta, neišlaiko savo formos, stipriai pavandenija, be to, gavusios karščio, tampa labai rūgščios. Tad Liuksemburgo vengrinių slyvų pyragas - visa savo esybe rudeniškas kepinys, kurį vienodai gardu skanauti ir tuomet, kai už lango pliaupia lietus, ir tuomet, kai šviečia bobų vasaros saulė.

Nuotrauka Kristinos


Quetschentaart - vengrinių slyvų pyragas

Ingredientai:

125 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus
Žiupsnelis druskos
1 kiaušinis
250 g kvietinių miltų
~ 500 g vengrinių slyvų
Nebūtinai: cukraus pudros (pyragui apsijoti)
Nebūtinai: plaktos grietinėlės (patiekiant)
  1. Paruoškite pyrago pagrindą. Iki purumo išsukite sviestą su cukrumi. Įmuškite kiaušinį, įberkite žiupsnelį druskos ir dar kartą gerai išsukite. Suberkite miltus ir greitai suminkykite minkštą, elastingą tešlą. Susukite ją į maistinę plėvelę ir pašaldykite apie 30 min., arba kol sutvirtės ir bus lengvai kočiojama (aš naudoju naminį kaimišką sviestą, su juo tešla šaldytuve kaip reikiant sutvirtėja jau po 15-20 min.; jeigu naudojate pirktinį sviestą, procesas gali užtrukti ilgiau, kai kas mėgsta tešlą šaldyti netgi per naktį). Sutvirtėjusią tešlą iškočiokite ir išklokite ja apvalią kepimo skardą, uždengdami jos dugną ir kraštelius (aš naudoju 23 cm skersmens formą).
  2. Kol vėsta tešla, vengrines slyvas nuplaukite ir nusausinkite. Kiekvieną perpjaukite pusiau ir išimkite kauliuką. Kiekvieną slyvos puselę padalinkite į 3 dalis - taigi, iš vienos slyvos turėtų išeiti 6 daugmaž vienodos skiltelės. Taip paruoškite visas slyvas.
  3. Kai tešlos krepšelis ir slyvos bus paruošti, orkaitę įkaitinkite iki 200ºC. Kol kaista orkaitė, į krepšelį sudėkite slyvų skilteles. Iš pradžių išdėliokite slyvų skilteles palei kepimo formos kraštą, tuomet dėkite antrą eilę ir t.t., kol pasieksite pyrago centrą. Tuomet dėkite pyragą į orkaitę ir kepkite apie 40 min., arba kol pyrago krašteliai gražiai parus, slyvos atrodys iškepusios, o didžioji dalis išsiskyrusių slyvų sulčių nugaruos.
  4. Išėmę pyragą, jį vėsinkite kepimo formoje. Tiekite šiltą arba visiškai atvėsusį. Prieš pat nešdami į stalą, galite pabarstyti cukraus pudra, bet turėkite galvoje, jog slyvų skiltelės bus drėgnos, todėl cukraus pudra greitai ištirps.
  5. Šį pyragą gardu valgyti su plakta grietinėle. Plakdami ją galite šiek tiek pasaldinti, ypač jeigu paties pyrago nebarstysite cukraus pudra.
Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis čia.

2 komentarai:

  1. Koks grožis! Ir kaip gera skaityti - jaučiu, kad nebemoku pasakoti apie receptus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, ačiū! Malonu būti įvertintai, ir malonu tuo savo atrastu grožiu dalintis su kitais. O pati esi sau pernelyg savikritiška: šitiek metų rašant apie receptus, neįmanoma prarasti įgūdžių (kaip ir dviračiu važiuoti nepamirštama) - bent jau aš visuomet labai pradžiungu, radusi naują įrašą GP magijoje!

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.