Viktorijos ryžių pudingas

Šiais metais taip ilgai laukėme vėluojančio pavasario, o rudens žvarba ir dargana atslinko, regis, nė nespėjus apsidairyti. Mūsų šiltnamyje vis dar noksta kekės pomidorų, o sodo pakrašty raudonuoja avietės, ir aš kasryt keliuosi tikėdamasi, kad jų nenukando šalnos ir nesupūdė šalti lietūs. Gamindama valgį, stengiuosi nugvelbti po vasaros trupinį, nors patiekalai diena iš dienos darosi vis žiemiškesni. Šiandieninis desertas - geras pavyzdys, kaip kartais ant mūsų stalo susimaišo metų laikai.

Nuotrauka Kristinos

Tinklaraščio skaitytojams prieš porą metų jau esu prisipažinusi, jog vėlyvą rudenį savo šeimai mėgstu virti ryžių košę su cinamonu - man šis ritualas suteikia kažkokio sunkiai nusakomo jaukumo. Esu paskelbusi ir švediško ryžių pudingo, pagardinto aviečių padažu, receptą - šį desertą galima greitai ir lengvai pasigaminti iš likusios atvėsusios ryžių košės. Šiandien nusprendžiau jums apie šiuos valgius priminti. O kad būtų įdomiau, pristatysiu jums suomišką ryžių pudingo variantą, kuris turi labai romantišką pavadinimą - Viktorijos pudingas, arba, pažodžiui, Viktorijos kisielius (suom. viktoriakiisseli, viktoriankiisseli). Iš kur atsirado toks pavadinimas, iki galo neaišku; galbūt tai yra nuoroda į XIX amžių, Viktorijos epochą, kai ryžių pudingai labai išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje.

Kaip suomiai gamina savąjį Viktorijos pudingą? Labai panašiai, kaip ir kaimynai: pirmiausia išverda kreminę ryžių košę (suom. riisipuuro), tada ją atvėsina, įmaišo plaktos grietinėlės... Na, o du svarbiausi skirtumai yra tokie:

1) Viktorijos pudingas gardinamas nutarkuota citrinos žievele ir citrinos sultimis;

2) į Viktorijos pudingą įmaišoma paruošto želatino.

Atrodytų, smulkmenos, bet jos turi akivaizdų poveikį ir pudingo skoniui, ir išvaizdai. Citrinos sultys ir žievelė neįtikėtinai gerai dera su ryžių koše. Įdėjus šių prieskonių, sukuriamas ne saldus, o lengvai saldžiarūgštis, itin kvapnus desertas. O štai nedidelis kiekis želatinos suteikia ryžiams papildomo tvirtumo ir leidžia sustingdyti norimos formos pyragą ar pyragėlius, užuot patiekus desertą kaip beformę košę. Sumaišytas Viktorijos pudingas tradiciškai sukrečiamas į nedideles formeles ar didelę kekso formą, o atšalęs išverčiamas į lėkšteles ar vieną didelę serviravimo lėkštę. Jis patiekiamas kaip pyragaitis/ pyragas su trintomis uogomis ar uogų sultimis (kartais sutirštintomis krakmolu). Kadangi tai - tipiškas žiemos, ypač Kalėdų laikotarpio desertas, šviežių uogų prie jo siūloma retai. Bet šįkart aš Viktorijos pudingą gaminau ne Kalėdoms, o rudeniškam vakarui, norėdama palepinti savo šeimą, o tuo pačiu įdomiau patiekti paskutiniąsias uogas: avietes, šilauoges, bruknes. Na, bet jeigu jūs, kaip ir priklauso, gaminsite Viktorijos pudingą žiemą, kuo puikiausia išsiversite su šaldytomis uogomis, raudonųjų serbentų drebučiais ar mėgstama uogiene - desertas bus ne mažiau gardus.

Aš nuotraukose matomą Viktorijos pudingą gaminau maždaug iš 1 l išvirtos ryžių košės, todėl "pyragas" išėjo nemažas, užteko ir mums, ir netikėtai užsukusiems svečiams pavaišinti. Jeigu jums aktualu, produktų kiekius mažinkite perpus. Be to, turėkite galvoje, kad prieskoniai į pudingą dedami pagal skonį, todėl į ingredientų sąrašą žiūrėkite kūrybiškai :)

Nuotrauka Kristinos

Viktoriankiisseli - Viktorijos ryžių pudingas

Ingredientai: (maždaug 8 porcijoms)

~ 1 l atvėsusios ryžių košės (receptas čia)

8-10 g želatino (ir šiek tiek vandens jam išleisti)

Keli lašai vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės

1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys

Cukraus pudros (pagal skonį)*

300-400 ml plakamosios grietinėlės

Šviežių ir/ar trintų uogų, uogienės ar uogų padažo (receptas čia) (patiekiant)

1. Išvirusią ryžių košę atvėsinkite, bet nelaukite, kol ji taps labai kieta, antraip bus sunku pudingą tolygiai išmaišyti. Jeigu ryžiai spėjo gerai sustingti, į košę galite įpilti šlakelį pieno ir truputį pakaitinti ant mažos ugnies - tik tiek, kad košė taptų lengvai maišoma, bet dar nespėtų įšilti. 
2. Želatiną išbrinkinkite, įpilkite 4-5 v.š. vandens ir ištirpinkite ant mažos ugnies, saugodami, kad neužvirtų. Į ryžių košę sudėkite vanilę, suberkite nutarkuotą citrinos žievelę, supilkite šiltą tirpintą želatiną, įspauskite citrinos sulčių ir gerai išmaišykite. Paragaukite, jeigu reikia, papildomai pasaldinkite ir/ar įspauskite citrinos sulčių. Kai košė bus norimo skonio, išplakite grietinėlę ir ją atsargiai įmaišykite. Dar kartą paragaukite, ar netrūksta saldumo ir rūgštumo, jeigu reikia, skonį pakoreguokite.
3. Paruoštą pudingo masę sukrėskite į pasirinktas formeles arba vieną didelę formą (nors, jeigu norite, galite sudėti ją ir į paprasčiausią dubenį, o vėliau kabinti šaukštu - atrodys kasdieniškai, bet skonis dėl to nenukentės :). Formą paruoškite pagal poreikį: jeigu naudosite, tarkime, silikonines keksiukų formeles, jų niekuo tepti ar iškloti nereikės, jeigu kitokias, galite įtiesti maistinę plėvelę arba kepimo popieriaus lakštą. Aš savo naudotą formą tik sudrėkinau šaltu vandeniu, o prieš išimdama pudingą trumpam pamerkiau į karštą vandenį (kaip išimant žele desertus). Į formą sukrėstą pudingą pridenkite maistine plėvele, kad nepadžiūtų pudingo paviršius ir dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms, kad gerai sustingtų.
4. Sustingusį pudingą išimkite iš formelių arba didelės formos, pagal skonį papuoškite ir tiekite su šviežiomis uogomis, uogiene ar uogų padažu (aš tiekiau su šviežiomis uogomis ir nevirtais, gerai išplaktais bruknių bei raudonųjų serbentų drebučiais).

* Išvirta ryžių košė jau būna saldi, bet jeigu pudinge jums pritrūktų saldumo, geriau naudoti cukraus pudrą - ji lengvai išsimaišys, o štai paprastas cukrus šaltoje košėje gali prastai tirpti ir vėliau girgždėti tarp dantų.

Nuotrauka Kristinos

Svarbesni recepto šaltiniai čia, čia ir čia.