2018 m. kovo 20 d., antradienis

Vaisių salotos su mangų užpilu



Pasaulio šalis galima suklasifikuoti pagal daugybę kriterijų: užimamos teritorijos plotą, gyventojų skaičių, gyvenimo trukmę, ekonomikos augimą, kritulių kiekį, sergamumą vienokiomis ar kitokiomis ligomis ir t.t. Nenuostabu, jog yra mokslininkų, kurie tyrinėja pasaulį, mėgindami nustatyti žmonių, gyvenančių įvairiose valstybėse, laimės indeksą. O jūs ar prisimenate, jog kovo 20-oji paskelbta Tarptautine laimės diena?

Nors Jungtinės Tautos duomenis apie Žemės gyventojų laimę renka nuolat ir reguliariai atnaujina lenteles, esminių pokyčių čia ne per daugiausia: laimingiausiųjų sąraše metai iš metų pirmauja Skandinavijos šalys, Šveicarija, Nyderlandai, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija. Lietuva patenka į pirmąjį sąrašo trečdalį, o tai reiškia, jog du trečdaliai Žemės gyventojų mielai keistųsi su mumis vietomis. Ką gi, bent jau ši statistika rodo, kad gyvename visai neblogai :) Tai tampa ypač akivaizdu, pažvelgus į kai kurias Afrikos ir Azijos šalis, stabiliai besivelkančias sąrašo uodegoje ir tikrai neturinčias kuo pasidžiaugti. Be abejo, kuriant geresnį gyvenimą, privalu orientuotis į lyderius, tačiau kartais pažvelgti per petį į atsiliekančius irgi ne pro šalį - manyčiau, tai padeda pozityviau (o gal net objektyviau) vertinti save ir savo pasiekimus.

Nuotrauka Kristinos

Taigi, šiandien atsigręžkime į tuos, kurie liko toli už mūsų nugarų. Na, pavyzdžiui, Čadas. Ši Centrinės Afrikos valstybė garsėja niekaip nesibaigiančiais kariniais konfliktais, nesaugumu, religiniu fanatizmu, skurdu, neraštingumu, moterų beteisiškumu ir kitais susižavėjimo nekeliančiais dalykais. Didžiulę žalą Čadui atnešė kolonizacija: 1900-1960 m. čia viešpatavę prancūzai sugriovė tradicinę santvarką ir nusistovėjusią pusiausvyrą tarp etninių grupių, tačiau patys neskubėjo investuoti nei į šalies gerovę, nei į jos modernizaciją. Išnaudojusi Čado žemes medvilnei auginti, o jo gyventojus - kaip pigią darbo jėgą, Prancūzija XX a. viduryje paliko šiuos kraštus, skendinčius visiškoje betvarkėje ir chaose, kurio nepavyksta suvaldyti iki šiol. Žinoma, dėl visų bėdų kaltinti europiečių gal ir nederėtų, bet sutrikdyta natūrali visuomenės raida, akivaizdu, labai prisidėjo prie daugiau negu prastos dabartinės Čado situacijos.

Nuotrauka Kristinos

Tačiau šio tinklaraščio tikslas - prisiliesti prie įvairių tautų virtuvių. Taigi, pamėginau patyrinėti, ar negandų kamuojamas Čadas gali mums pasiūlyti įdomių ir gardžių valgių receptų. Greitai paaiškėjo, jog ši užduotis - ne iš lengvųjų. Kiek man pavyko išsiaiškinti, apie Čado virtuvę iki šiol nėra parašyta nė vienos knygos jokia kalba. Internetiniai šaltiniai irgi graudžiai menki, nes daugybė šios šalies gyventojų, kasdien kovojančių už savo gyvenimą tiesiogine šio žodžio prasme, neturi netgi elektros, ką jau kalbėti apie internetą. Čadą palikę emigrantai, regis, irgi neskuba pasauliui pasakoti apie savo kulinarines tradicijas (nors, pavyzdžiui, Somalio virtuvę į Vakarus pabėgę somaliečiai pristato visai neprastai). Turistai ir nuotykių ieškotojai, branginantys savo gyvybes, Čadą aplenkia dideliu lanku ir be svarbaus reikalo nekiša ten nosies, o tie, kurie ryžtasi įžengti į jo teritoriją dėl kilnių priežasčių (tarkime, gydytojai), aiškiai neturi laiko daryti asmeninukių ir aprašinėti, kaip pagaminti vietinius patiekalus. Žodžiu, susidariusią padėtį tiksliausia būtų įvardinti kaip šaltinių badą. Tai, ką man pavyko aptikti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, mano peržiūrėtos informacijos aiškiai per mažai, norint pristatyti tikslesnį vaizdą, ko galima tikėtis iš tradicinės šios didžiulės šalies virtuvės. Antra vertus, susidaro įspūdis, jog ji gana įvairi: nuo berberų įtakotų patiekalų šiaurinėje valstybės dalyje, iki žuvų ir dumblių valgių, gaminamų prie Čado ežero, pietinėse teritorijose. Nepaisant to, jog aptiktų receptų kiekis buvo kuklus, tarp jų atsirado keletas, kurie atrodė gardžiai. Vienus išmėginau, kitų teko atsisakyti, nes Lietuvoje nėra jiems reikalingų ingredientų - kai kada labai egzotiškų (kaip antai kupranugario mėsos), kai kada - lengvai randamų svetur, bet kažkodėl neįvežamų į Lietuvą (pavyzdžiui, valgomųjų ybiškių, dar žinomų kaip okra arba ladies' fingers).

Nuotrauka Kristinos

Na, o šiandien noriu pasidalinti su jumis vienu čadietišku receptu (gal tiksliau būtų sakyti - idėja?), kuris man laba patiko ir mūsų namuose, galima sakyti, prigijo. Tai vaisių salotos, pagardintos mangų tyre. Bene populiariausi vaisiai Čade - bananai, citrusiniai, mangai, ananasai, guavos, tačiau į salotas dedami ir kitokie - arbūzo ar meliono minkštimas, braškės, obuoliai ir t.t. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo to, kokius vaisius šeimininkės turi po ranka ir mėgsta, nuo sezono ir nuo kitų priežasčių - tarkime, konkrečios geografinės vietovės. Antai, šiaurinėse Čado srityse į patiekalus dedamos razinos (kaip ir kitose Šiaurės Afrikos virtuvėse), vadinasi, ten auginamos ir maistui naudojamos šviežios vynuogės ir t.t. Mes galime naudoti tokius vaisius, kurie yra sezoniniai ir/ar tuo metu geriausia atrodo prekybos centro lentynose. Pavyzdžiui, šįkart aš naudojau kivius, nes pasitaikė rasti minkštų, saldžių ir skanių, nors šiaip jau jie Čado virtuvei nebūdingi. Tačiau šių salotų "vinis" - mangų tyrė, atliekanti padažo vaidmenį. Mes, europiečiai, vaisių salotų užpilams paprastai naudojame kokį nors pienišką produktą - jogurtą ar specialiai pagamintą padažą (pavyzdžiui, tokį, kuris gaminamas prie daniškų vaisių salotų), rečiau - daugmaž skaidrų sirupą, pagardintą prieskoniais ir citrinos sultimis. Čade padažo vaidmenį atlieka mangų tyrė ar tirštos sultys, kurios nudažo patiekalą geltona spalva ir jį pasaldina be papildomo cukraus. Net kietokų ir ne itin sultingų vaisių gabaliukai, sumaišyti ir pastovėję su mangų tyre, tampa minkštesni ir sultingesni. Įdomu, jog tokiose vaisių salotose dominuoja mangų skonis, tačiau kiekvienas vaisius išlaiko ir sau būdingas individualias skonio natas. Žodžiu, genialiai paprastas, bet labai vykęs dalykas. Afrikoje toks skanėstas greičiausia atsirado iš nepritekliaus, o mums tai - savotiška nuosaiki egzotika :)

Vienintelis dalykas, apsunkinantis šių salotų gamybą - tai, kad į Lietuvą kažkodėl neįvežama konservuota mangų tyrė, kuri likusioje Europoje nėra jokia problema ir kainuoja vos porą-trejetą eurų. Pastarąją dažniausia gamina tos pačios firmos, kaip ir konservuotus vaisius (pavyzdžiui, visiems mums pažįstama Mikado), tačiau vaisių gabaliukų sirupe Lietuvos parduotuvėse yra, o mangų tyrės - ne. Įraše apie mangų putėsius minėjau, jog šio produkto mes paprastai parsivežame iš Lenkijos - taip buvo ir šį kartą. Na, o kokios alternatyvos? Jų sugalvojau keletą:
1) pirkite konservuotus mangų gabaliukus sirupe, o tuomet juos išgriebkite ir sutrinkite. Jeigu reikia, į gautą tyrę galima įpilti šiek tiek sirupo;
2) naudokite tirštas (geriausia su minkštimu) mangų sultis;
3) paieškokite šaldytos mangų tyrės (aš randu Sanitex parduotuvėje);
4) panaudokite labai gerai sunokusius šviežius mangus: juos nulupkite, atskirkite nuo kaulo, supjaustykite, sutrinkite elektriniu smulkintuvu į tyrę, o tuomet pertrinkite per sietelį, kad neliktų plaušų; jeigu reikia, galite šiek tiek papildomai pasaldinti. Kitas būdas - išspausti tirštas mangų sultis lėtaeige sulčiaspaude.

Tai ir viskas, ką apie ką norėjau šiandien jums papasakoti. Laimingos jums Tarptautinės laimės dienos - ir gardžių patiekalų!

Nuotrauka Kristinos


Salade de fruits avec jus de mangue - vaisių salotos su mangų užpilu

Ingredientai:

Kelių rūšių mėgstami vaisiai ir/ar uogos
Mangų tyrė arba tirštos sultys (žr. pastabas virš recepto)
Nebūtinai: vaisių esencijos (aromato)
  1. Vaisius nuplaukite ir susmulkinkite. Jeigu reikia, nulupkite žievelę, išimkite sėklalizdžius ir t.t. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog į šias salotas be kitų vaisių gardu dėti bananų, kurie joms suteikia kremiškumo.
  2. Susmulkintus vaisius užpilkite mangų tyre arba tirštomis sultimis ir gerai išmaišykite. Tyrės turėtų būti ne visai mažai, tiek, kad salotos atrodytų sultingos. Jeigu norite, pagardinkite vaisių esencija (aš šį žingsnį praleidžiu).
  3. Jeigu norite, uždengtas salotas atšaldykite, tik tokiu atveju, prieš patiekiant, jas reikėtų dar kartą išmaišyti.
  4. Prieš nešant į stalą, salotas galite papuošti. Tiekite kaip savarankišką desertą arba kaip gardų priedą prie kitų valgių (pavyzdžiui, blynų, košės ir pan.).
Recepto šaltiniai čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą