Gal prieš porą savaičių, važiuodami pro gražų, šviesų, bet menkai pažįstamą mišką, nusprendėme stabtelėti ir patikrinti, ar ten kartais neauga baravykai. Deja, grybų tose vietose neaptikome nė kvapo, užtai tarp išlakių pušų raudonavo nemaži bruknių ploteliai. Aišku, kad neatsispyrėme pagundai jų prisirinkti. Į pintinėlę berdamas raudonų uogų saujas, mano vyras jau garsiai svajojo, kaip kepsime vištą ir valgysime ją su bruknių uogiene. Mat tai vienas mėgstamiausių jo patiekalų, nukeliantis į nostalgišką mamos virtuvę.
Nuotrauka Kristinos
Sąžinė neleido sudaužyti šias savo žmogaus svajones :) Paklausiau, kaip jų namuose būdavo verdama bruknių uogienė, ir ar daug kriaušių į ją reikėtų dėti. Kokių dar kriaušių? - nusistebėjo vyras, įsitikinęs, jog bruknių uogienė visuomet būdavo gryna. Vis dėlto nusprendžiau, jog bus ne pro šalį pasikonsultuoti su jo mama, nes mūsų prisiminimai labai dažnai būna netikslūs, gastronominiai taip pat. Ypač kai esi paauglys berniūkštis, niekada jokios uogienės neviręs, o tik ją valgęs :)
Nuotrauka Kristinos
Vyro mama, kilusi iš Kupiškio krašto, nuo jaunystės buvo gera uogautoja. Apie vasaras, kai su kitomis merginomis traukdavo į miškus rinkti aviečių, mėlynių, bruknių ar spanguolių, ji gali pasakoti ir pasakoti, tarytum tai būtų buvusi linksmiausia jaunimo pramoga, o ne sunkus, kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Įdomios tos istorijos, bylojančios apie laikus, kai žmonių gyvenimo būdas buvo visai kitoniškas negu dabar. Tačiau seni geri receptai bėgant metams beveik nepasikeitė - todėl jie ir laikomi klasikiniais. Tad, kaip ir ir buvo galima tikėtis, mano anyta paneigė "uogienės grynumo teoriją" ir patikino, kad bruknes dera virti su kriaušėmis, kurios suteikia šiam pagardui švelnumo ir kremiškumo. Bet, žinoma, ją verdant svarbu laikytis tam tikrų proporcijų, antraip rezultatas gali nuvilti.
Nuotrauka Kristinos
Kas tiesa, tas tiesa - vieną kartą aš jau buvau išvirusi bruknių ir kriaušių uoginę, kuri man patiko ne per labiausia. Kadangi vaikystėje mano šeimos moterys tokios uogienės nevirdavo, jų patarimo paklausti negalėjau, o receptą kažkur nusižiūrėjau - gal sename žurnale, gal internete (beje, prieš daugiau negu 20 metų net virtualioje erdvėje toli gražu ne prie kiekvieno recepto būdavo nuotraukos). Anot jo, kriaušių į puodą reikėjo dėti daug, o bruknių - mažai. Rezultatas - tokia rausvai violetinė kriaušienė, nedžiuginanti akies, valgoma, bet ne per daug įsimintina, sakyčiau, netgi prėskoka. Recepto autorius ar autorė aiškiai mėgo kriaušes ir ne per daug žavėjosi specifiniu, lengvai karstelėjančiu bruknių skoniu. Kaip sakoma, kiekvienam savo, tačiau aš anuomet nusprendžiau, jog bruknių ir kriaušių uogienė neverta didesnio dėmesio. Ir tik dabar, praėjus daugiau negu dviems dešimtmečiams, nusprendžiau suteikti jai antrą šansą - ko tik žmogus nepadaro dėl savo mylimos šeimos :)
Nuotrauka Kristinos
Tačiau šįkart mano rudeninis kūrinys buvo puikus. Ryškaus skonio, bet ne per daug aitri ir ne per daug saldi, bruknių uogienė su kriaušėmis sublizgėjo kaip karališkas pagardas, o aš pagaliau supratau, kodėl kai kurie žmonės gieda jai ditirambus. Tad mokykitės iš mano klaidų, ir, užuot nurašę vieną ar kitą patiekalą į nuostolius, suraskite sau priimtiniausią jo variantą, geriausias produktų proporcijas, gardžiausius prieskonius. Būtinai išklausinėkite savo močiutes, mamas, tetas ar pagyvenusias geraširdes kaimynes jų virtuvės paslapčių, kol dar turite tokių galimybių. Nepatikėsite, kiek daug žmonių man yra prisipažinę: neapsakomai gaila, jog niekada nepaklausiau, kaip iškepti tas bandeles, užmarinuoti tuos burokėlius, išvirti tą sriubą... Nepatingėkite užsirašyt visas smulkmenas, nes mūsų atmintis išdavikiškai trumpa, o prisiminimai fragmentiški. Atsikratykite keistos, iš materialinių nepriteklių sovietmečiu atsiradusios nuostatos, jog domėtis receptais ir gastronomine kultūra - esą visiškai nedvasinga, pernelyg buitiška, paviršutiniška. Joks prancūzas ar italas su tuo nesutiktų, nes senieji patiekalai ne tik maitina mūsų kūną, o ir pasakoja įdomiausias istorijas - moterų ir vyrų, giminių ir tautų, atskirų regionų ir ištisų šalių. Ir jų klausytis nėra gėda. Kur kas liūdniau, jeigu jų negirdite.
Nuotrauka Kristinos
Bruknių ir kriaušių uogienė
Ingredientai (išeis maždaug l l uogienės)
1 l šviežių bruknių
2 didelės arba 3 vidutinio dydžio kriaušės, saldžios ir sultingos
500 g cukraus
Nebūtinai: 1-2 gvazdikėliai (jeigu mėgstate)
½ a.š. malto cinamono
- Bruknes perrinkite, nuplaukite ir palikite siete, kad gerai nulašėtų vanduo.
- Kriaušes nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite smulkiais kubeliais arba plonomis riekelėmis. Sudėkite jas į puodą, geriausia storadugnį. Įpilkite šlaką (maždaug ¼ puodelio) vandens, suberkite cukrų ir, jeigu naudosite, sudėkite gvazdikėlius. Užvirinkite ir virkite, kol visas cukrus ištirps, o kriaušių gabaliukai suminkštės; tai užtruks apie 5-10 min.
- Į puodą su kriaušėmis ir cukraus sirupu suberkite bruknes. Retkarčiais pamaišydami vėl užvirinkite ir ant mažos ugnies pavirkite dar maždaug 10-15 min., kol bruknės ims sproginėti, o uogienė nusidažys ryškiai raudona spalva. Baigdami virti, suberkite cinamoną. Jeigu naudojote, virimo pabaigoje gvazdikėlius galite išgriebti ir išmesti (aš palieku).
- Uogienę supilstykite į mažus švarius stiklainius, užsukite ir apvertę palikite, kol atvės. Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje. Prieš ragaudami, leiskite uogienei bent 3-4 dienas susistovėti. Ją gardžiausia valgyti su šilta arba šalta paukštiena.
Nuotrauka Kristinos
Recepto šaltiniai:
mano anyta Lina; be to, naudojausi į Dalios įrašu tinklaraštyje Gera virtuvė.
Dieviska uogiene, net ir ne prie mesos. Valgyciau ir valgyciau....
AtsakytiPanaikintiOdeta, gana aiškiai įsivaizduoju, ką turi galvoje! Kad išvengčiau pagundų, aš uogienes stengiuosi supilstyti į nedidelius stiklainiukus, tuomet šeima/ svečiai viską ar beveik viską suvalgo vienu kartu, o be progos negi naują atidarysi?.. Ir kuo mėgstamesnė uogienė, tuo turėtų būti mažesni stiklainiukai :)
PanaikintiLabai skaniai aprašėt. Rytoj būtinai bandysiu virti pagal Jūsų receptą. Parašysiu kaip gavosi. Ačiū Jūsų anytai ir Jums už nuoširdų pasidalinimą.
AtsakytiPanaikintiSveiki, pirmiausia ačiū už gražius žodžius! Perduosiu juos ir vyro mamai (kaip tik šiandien susitinkame), juk kiekvienai šeimininkei malonu išgirsti, kad virtuvėje jos sukaupta patirtis atneša naudos ir džiaugsmo kitiems žmonėms. Tikiuosi, uogienė kuo puikiausia pavyks ir pateisins Jūsų lūkesčius. Sėkmės gaminant, ir lauksiu grįžtant su įspūdžiais :)
PanaikintiSveiki,ieškojau recepto bruknių ir kriaušių uogienės,ir išbandžiau jūsų,ji tobulo skonio,dabar ruošiuosi išsivirti didesnį kiekį��ačiū ����
AtsakytiPanaikintiAčiū už receptą!Labai puiki uogienė išėjo.Gryžau į vaikystės prisiminimus!
AtsakytiPanaikintiPirmą kartą gyvenime pasirinkau porą litrų bruknių, nes neradau grybų... Tai teko uogytėm pasitenkint, kad nereikėtų grįžti tuščiomis. O jau prisirinkus reikia ir kažką iš jų padaryti, tad viriau bruknių ir kriaušių uogienę pagal Jūsų receptą. Nu gavosi tikrai Dieviškai skani uogienė. Jaučiu bus mažai :) Ačiū Jums už puikius ir netradiciškai pateiktus receptus, įdomų patiekalų aprašymą su gražiom istorijom. Man labai patiko ši svetainė. Džiaugiuosi Jus atradusi.
AtsakytiPanaikintiKiek reikia pilti vandens ml? 🙂
AtsakytiPanaikintiEgle, ketvirtadalis puodelio vandens yra apie 65 ml. Sėkmės :)
PanaikintiLabai skanu ir gerai gavosi. Ačiū :)
AtsakytiPanaikintiAciu
AtsakytiPanaikinti