Batatų džemas

Šavante genties indėnai turi gražią legendą apie batatų (saldžiųjų bulvių) kilmę:

Kadaise grifai, sukdami ratus virš Mato Groso miškų, išvydo sunkiai sužeistą medžiotoją, kurį jo gentainiai buvo palikę mirti. Matydami žmogaus kančias, grifai nunešė jį į dangų ir išgydė. Pasveikusį medžiotoją jie vėl atnešė į žemę ir paleido ten, kur gyveno šavante. Šie atskubėjo pasitikti atvykėlį, o jis jiems padovanojo sėklų, kurias atsinešė iš dangaus. Indėnai iš sėklų išaugino batatus ir juos labai pamėgo.  

 

Alann de Vuyst, Gėrio ir blogio sėklos (angl. Good and Bad Seeeds, 2004). Šiuolaikinis belgų dailininkas Alann de Vuyst ypač domisi Brazilijos indėnų gyvenimu. Anot jo, šį paveikslą įkvėpė dualistinė šavante indėnų pasaulėžiūra. Su šavante gentimi dailininkas gyveno 4 mėnesius, todėl turėjo progą betarpiškai pažinti jų gyvenimą. Foto iš čia.

Šavante (port. xavante, autonimas a'uwe) - vieni iš maždaug pusantro šimto Brazilijoje gyvenančių indėnų genčių. XX a. viduryje, vystantis žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miško pramonei, jie buvo išvaryti iš gimtosios Mato Groso valstijos ir priversti trauktis į piečiau esančias teritorijas, tačiau po 40 metų išsikovojo teisę sugrįžti į protėvių valdas. Deja, naujakuriai - sojų ir galvijų augintojai - jau buvo spėję iškirsti mišus ir negrįžtamai pakeisti jų kraštą. Šavante, garsėję kaip sumanūs medžiotojai ir narsūs kariai, dabar vis dažniau imasi žemdirbystės, gyvulininkystės  ir samdomo darbo. "Anksčiau čia vešėjo džiunglės, ir vaisių buvo apsčiai - pūstelėjus vėjui, jie birdavo į žemę kaip lietus" - sako vienas šavante lyderių Cacique Damião, žvelgdamas į aplinkui plytinčias dykras. Susidūrus su moderniu pasauliu, šavante teko pakeisti ir mitybos įpročius: vietoj nuo neatmenamų laikų auginamų kukurūzų ir pupelių, dabar jie teikia pirmenybę ryžiams, o medžiotojų ir rinkėjų laimikį vis dažniau atstoja produktai iš artimiausio prekybos centro. Batatai (kaip ir maniokai) - viena iš nedaugelio vietinio maisto rūšių, kuri nedingo iš indėnų raciono. Netgi atvirkščiai: Braziliją valdę portugalai taip pamėgo čiabuvių augintas saldžiąsias bulves, kad per savo kolonijas išpopuliarino jas Afrikoje ir Azijoje. Taigi, šiuolaikinėje Brazilijos virtuvėje batatai užima tvirtas pozicijas. Tik, žinoma, dabar batatų valgiai ruošiami kur kas rafinuočiau negu kadaise tai buvo daroma indėnų kaimeliuose.

Nuotrauka Kristinos ir Lauros

Šiandien siūlau vieną paprastą receptą iš milžiniško Brazilijos receptų lobyno. Patiekalas vadinasi doce de batata doce, t.y. batatų saldėsis, arba tiksliau - batatų džemas. Į šį saldėsį paprastai pilama kokosų pieno, be to, mėgstantys rupesnę tekstūrą, kai kada įdeda ir šaukštą kitą kokoso drožlių. Manasis džemo variantas būdingas Brazilijos Vidurio vakarų regionui; kituose regionuose batatų saldėsiu vadinami kitaip paruošti desertai (pavyzdžiui, želė konsistencijos saldainiai). 

Batatų džemas išties gardus, jos skonį ir tekstūrą sunku palyginti su kitomis uogienėmis (gal šiek tiek primena erškėtuoges?..) Klasikinis ir ko gero daugumai priimtiniausias būdas jį patiekti - užtepti ant mėgstamos baltos duonos/pyrago riekės ir užgerti puodeliu arbatos ar kavos Tačiau brazilai batatų džemą valgo ne tiktai kaip desertą, o ir kaip priedą prie sūrių užkandžių: jis gali būti siūlomas prie balto vyno su mėgstamais sūriais, vaisiais, duona, krekeriais ir pan. Tiesa, toks derinys neįprastas, tačiau jeigu mėgstate eksperimentus, išbandyti verta.

Nuotrauka Kristinos ir Lauros

Doce de batata doce - batatų džemas

Ingredientai: (turėtų išeiti maždaug 0,75 l stilkainis)

~500 g batatų

~ 300-400 g cukraus (priklausys nuo virtų batatų tūrio)

~ 60 ml kokosų pieno (ieškokite be cheminių priedų ekologiško maisto parduotuvėse arba tetrapak pakuotėse didžiuosiuose prekybos centruose)

3-5 gvazdikėliai

Žiupsnelis cinamono

Nebūtinai: ¼  a.š. druskos

Nebūtinai: 1-2 v.š. kokoso drožlių

1. Batatus nuplaukite, nuskuskite kaip paprastas bulves ir virkite nedideliame vandens kiekyje, o geriausia, jeigu turite galimybę, naudokite garų puodą. Kai batatai bus visiškai minkšti, nusausinkite ir sugrūskite kaip bulvių košę.
2. Pamatuokite batatų tyrės tūrį. Atmatuokite tokį pat kiekį cukraus (antraip sakant, batatų ir cukraus santykis turėtų būti 1:1). Batatų tyrę ir cukrų sudėkite į prikaistuvį ir ant mažos ugnies, nepamiršdami pamaišyti, užvirinkite. Pavirkite apie 3-5 min.
3. Supilkite kokosų pieną, sudėkite cinamoną, gvazdikėlius ir, jeigu norite, druską (originaliame recepte druska neminima, bet mano pastebėjimu, ji suteikia džemui skonio gilumo). Pavirkite dar porą minučių ir nukaiskite. Jeigu norite, į uogienę galite įmaišyti kokosų drožlių.
4. Išvirtai uogienei leiskite bent pusę valandos atvėsti atidengtame puode, tuomet sukrėskite į serviravimo indą arba stiklainį. Valgykite kaip desertą su balta duona/pyragu ir arbata arba tiekite kaip užkandį prie vyno kartu su krekeriais, mėgstamu sūriu ir vaisiais.

 

Nuotrauka Kristinos ir Lauros

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia.